Pagrindinis puslapis Lietuva In memoriam Laiškas iškeliavusiam į Amžinybę Vytautui Balsiui

Laiškas iškeliavusiam į Amžinybę Vytautui Balsiui

Laiškas iškeliavusiam į Amžinybę Vytautui Balsiui

Nuotraukų autorės – A. Grigaitienė ir A. Jakavonytė

Kalba, pasakyta laidojant  a.a. Vytautą Balsį

D. vyr. ltn. Zigmas TAMAKAUSKAS, LLKS Tarybos narys,  štabo viršininko pavaduotojas, www.voruta.lt

Mielas Vytautai, prieš keletą dienų aplankę Tave sergantį ligoninės palatoje – pamatėme Tave spaudžiamą įsibrovusios  ligos, bet jos nesugniuždytą, besirūpinantį Lietuvos likimu, jos esamais įvykiais. Sielojaisi, kad kai kurie iš vadovaujančių, atsisakydami prigimties namų židinio vertybių,  nori Lietuvą pasukti į liberalaus kosmopolitinio globalizmo kelią, brukant vadinamo „pasaulio žmogaus“ pilietinį statusą.  Atsisveikinant vieni kitiems palinkėjome stiprybės. Optimistiškai  pasakei, kad savaitės pabaigoje Tave turėtų jau išrašyti į namus. Dabar šie žodžiai jau lyg  įgavę  simbolinę prasmę  – Tu iškeliavai į savo amžinuosius Viešpaties namus. Iškeliavai su didele Tavo prasmingo ir pasiaukojusio gyvenimo  Šviesa širdyje.

        Tavo mirtį galima sulyginti su šviesios ir ryškios žvaigždės kritimu į žemę, kuri krisdama savo šviesos spindulius paskleidė  ne tik į mūsų širdis, bet dar kartą savo spinduliais apšvietė  ir Lietuvos istorijos didybę, pasiaukojamas kovas už Lietuvos išlikimą, už jos laisvę.  Svarbu, kad mes tai pajutę  dar kartą pasiryžtume eiti Lietuvos keliu, sekdami,  Tavo, mielas Vytautai, ir kitų, kovojusių už Lietuvos  laisvę,  gyvenimo kelio  siekiu  – išlaikyti jos tautinę dvasią,  tautines  krikščioniškas  vertybes, dėl kurių kovojote   savo jaunatviškos širdies kaitra  vykusiame partizaniniame  kare prieš sovietinį okupantą.

        Šiandien jau,  mielas Vytautai, žvelgi į mus būdamas     Aukščiausiojo buveinėje,  nusinešęs Ten  savo gyvenimo kilnių  bei prasmingų darbų didelę kraitį, kurioje spindi Tavo partizaniškame kelyje gautos žaizdos,  visuomeninė veikla, skamba  partizaniško „Girių aido“ balsai, patriotinių  susitikimų  su mokykliniu jaunimu aidai,  Šiluvos Švč. Mergelės Marijos gimimo, Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos dienos malda,  atkurtų partizanų apygardų vėliavų šlamesys Tavo vadovauto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabe.  Visa tai yra didelis turtas, įvertintas Dievo malonės, Tavo naujo, dvasinio gyvenimo Pilyje. Tikime, kad joje su didele meile Tave pasitiko jau anksčiau išėjusi Amžinybėn Tavo žemiško  gyvenimo buvusios  ištikimos  draugės – žmonos Irenos Vėlė,  žuvusių ir nukankintų  Tavo bendražygių vėlės.

         Sunku su Tavim skirtis    ne tik Tavo artimiesiems, bet ir su Tavim bendravusiems, Tave pažinojusiems.  Tai liudija Tave palydėti į Aukščiausiojo namus atėjusių  žmonių daugybė. Viliamės, kad Tavo įmintų pėdų dvasią  matysime gyvosios Lietuvos istorijos puslapiuose.

        Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos vardu dar kartą reiškiu nuoširdžią užuojautą dėl šios žemiškos netekties velionio dukrai Rūtelei  ir artimiesiems.  Nuoširdžiai dėkojame Įgulos bažnyčios rektoriui, Kauno įgulos kapelionato kapelionui garbingajam kunigui majorui Tomui Karkliui,  atsargos majorui, poetiškos sielos žmogui Gediminui Reutui, p. Ramunės Bernadišienės šeimai, buvusiems didele atrama Vytautui sunkesniais jo  gyvenimo tarpsniais. Dėkojame Dievui už tai, kad mums leido pabūti  ir bendrauti šio gyvenimo kelyje su didele asmenybe – Lietuvos laisvės kovotoju Vytautu Balsiu-Uosiu.

       Tebūna Tau, mielasis Vytautai, lengva Lietuvos žemė,  apšviesta Dangaus malonės spinduliais.

 

Naujienos iš interneto