Laimos Andrikienės naujienlaiškis Nr. 9

Autorius: Data: 2011-09-27, 08:18 Spausdinti

 
 

Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso
Europos Komisijos pirmininkas José Manuel’is Barroso

J. M. BAROSSO TIKI LIETUVOS PASIRYŽIMU UŽTIKRINTI TAUTINIŲ MAŽUMŲ TEISES

Reaguodamas į šių metų birželio 24 d. bendrą Europos Parlamento (EP) narių iš Lietuvos L. Andrikienės, V. Landsbergio, Z. Balčyčio, A. Saudargo, V. Blinkevičiūtės, J. Paleckio, J. Imbraso, L. Donskio, R. Morkūnaitės–Mikulėnienės ir R. Pakso laišką dėl lenkų padėties Lietuvoje, Europos Komisijos pirmininkas José Manuel’is Barroso teigė „visiškai pasitikintis Lietuvos valdžios atstovų pasiryžimu garantuoti pagarbą vertybėms, kuriomis yra pagrįsta Europos Sąjunga, įskaitant ir pagarbą etninių mažumų teisėms“.
J. M. Barosso laiške, adresuotame EP narei iš Lietuvos Laimai Andrikienei, atkreipiamas dėmesys, kad nėra Europos Sąjungos (ES) teisės aktų, kurie nustatytų mažumų kalbų naudojimo taisykles mokyklose, todėl šie klausimai išlieka valstybių narių kompetencijoje. 

Daugiau apie tai skaitykite čia:

J. M. Barosso tiki Lietuvos pasiryžimu užtikrinti tautinių mažumų teises

EK prezidento Jose Manuel’io Durao Barroso laiškas EP narei Laimai Andrikienei

Švietimas: Lietuvos ir Lenkijos ekspertų grupės komunikatai

Letter of the European Commission President José Manuel Durão Barroso to Laima Andrikiene MEP


EP PLENARINĖS SESIJOS RUGSĖJO 12-15 D. AKTUALIJOS

Ekonominės krizės akivaizdoje EP nariai ragina siekti didesnės politinės vienybės

Rugsėjo 14 d. Europos Parlamentas diskutavo dėl euro zoną krečiančios įsiskolinimų krizės. Europarlamentarai ragino siekti didesnės politinės Europos vienybės. Jų įsitikinimu, ES ekonomikos valdymo paketo patvirtinimas būtų didelis žingsnis į priekį stabilizuojant padėtį, tačiau krizės naštos negalima perkelti vien tik ant paprastų žmonių pečių. Diskusijoje dalyvavęs Lenkijos finansų ministras Janas V. Rostowskis kalbėjo apie katastrofiškas euro zonos iširimo pasekmes ir citavo neseniai paskelbtą studiją, kurią atliko Šveicarijos bankas UBS. Pagal ją išstojusios iš euro zonos ekonomiškai silpnesnės šalys per pirmuosius metus patirtų 40-50 proc., o kiekvienais sekančiais metais — 10-20 proc. BVP dydžio kaštus. Tuo tarpu turtingesnės šalys per pirmuosius metus patirtų 10-25 proc. BVP dydžio nuostolius, o sekančiais metais turėtų didesnį nedarbą bei mažesnį ekonomikos augimą.

EP ragina Sirijos valdžią atsistatydinti

Rugsėjo 15 d. EP priėmė rezoliuciją apie padėtį Sirijoje. Joje griežtai smerkiama prievarta prieš taikius protestuotojus, taip pat be teismo vykdomi žudymai, sulaikymai, grobimai bei kankinimai, taip pat kovotojų už demokratiją, žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų persekiojimai.

EP narių nuomone M. Kaddafi ir jo režimas turi būti teisiami

Rugsėjo 15 d. priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas sveikina M. Kaddafi režimo žlugimą Libijoje, reiškia paramą Laikinajai nacionalinei tarybai (LNT) ir ragina ją kurti demokratinę bei tolerantišką valstybę.

„Galileo“ tampa tikrove

Rugsėjo 13 d. EP patvirtino pranešimą dėl Europos palydovinės navigacijos sistemos „Galileo“ panaudojimo vešiesiems tikslams. Spalio pabaigoje į orbitą bus paleisti pirmieji du palydovai „Thijs“ ir „Natalia“.
Alesis Bialiatski'sBaltarusija smerkiama dėl žmogaus teisių gynėjo Alesio Bialiatskio sulaikymo

Rugsėjo 15 d. EP priėmė rezoliuciją, kurioje smerkiama blogėjanti žmogaus teisių gynėjų Baltarusijoje padėtis. Europarlamentarai griežtai pasmerkė Alesio Bialiatskio, Žmogaus teisių centro „Viasna“ pirmininko, sulaikymą. EP nariai, atsižvelgdami į  „precedento neturinčius išpuolius prieš pilietinę visuomenę po prezidento rinkimų 2010 m. gruodį“, laikosi nuomonės, kad A. Bialiatskio sulaikymas yra politiškai motyvuotas ir nukreiptas prieš visus žmogaus teisių gynėjus šalyje. EP griežtai reikalauja, kad A. Bialiatskis „būtų nedelsiant ir be išankstinių sąlygų paleistas, o tyrimas bei kaltinimai jo atžvilgiu nutraukti“.

Daugiau skaitykite čia.


EP NARĖS L. ANDRIKIENĖS POZICIJA KLAUSIMAIS, KURIE BUVO SVARSTOMI IR BALSUOJAMI EP PLENARINĖJE SESIJOJE STRASBŪRE (2011 09 12-15)

Moterų verslumas mažosiose ir vidutinėse įmonėse

 
Balsavau  šią rezoliuciją dėl moterų verslumo mažosiose ir vidutinėse įmonėse.
Verslo pasaulyje savo įmones turintys asmenys dažnai yra labiau atsidavę darbui ir skiria jam daugiau laiko nei samdomi darbuotojai, jie aukoja asmeninį gyvenimą, kad išliktų konkurencinėje kovoje.

Verslininkėms ši rizika yra dar didesnė, nes jos turi įveikti diskriminaciją tradiciškai vyriškoje aplinkoje. Daugeliui moterų verslininkių tenka meistriškai žongliruoti, siekiant verslo sėkmės ir kartu vykdant įsipareigojimus šeimai.

Moterys yra svarbi valstybių narių darbo jėgos dalis. Pritariu pranešėjos pozicijai, kad teigiamo postūmio sulauktume, dalydamiesi geriausios patirties pavyzdžiais. Tai būtų galima daryti per moterų verslo plėtros agentūrą, kuri koordinuotų kiekvienos valstybės narės moterų atstoves. Agentūra bendradarbiautų su nacionalinėmis vyriausybėmis, kad būtų skatinami, remiami ir palaikomi moterims skirti projektai.

Taip pat labai svarbus yra ir bankų požiūris į moteris verslininkes. Kai kurie bankai jau yra įdiegę sistemas, kad padėtų moterims įkurti verslą. Pritariu pranešėjai, kad visos finansų institucijos turi pritaikyti geriausią patirtį šioje srityje.
Prie pensinio amžiaus artėjančių moterų padėtis

 
Balsavau  šią rezoliuciją dėl prie pensinio amžiaus artėjančių moterų padėties, kadangi pagyvenusios moterys susiduria su mažiausiai dvilype diskriminacija darbo rinkoje, kurios pagrindas – lytis ir amžius. Svarbu pažymėti, kad moterys sudaro ne mažiau nei 50 proc. bet kurios ES šalies gyventojų, todėl jos yra svarbi darbo jėgos dalis. Be to, Europoje yra didžiausias pasaulyje pagyvenusių moterų procentas. Todėl pritariu rezoliucijoje išdėstytam raginimui Komisijai bei valstybėms narėms imtis tinkamų ir veiksmingų kovos su diskriminacija veiksmų, įskaitant su diskriminacija dėl lyties ir amžiaus susijusių stereotipų keitimą, ir skatinti kartų solidarumą.

Manau, kad valstybės narės turėtų stengtis kuo efektyviau integruoti lyčių aspektą, rengiant ir įgyvendinant pensijų reformą, skatinti didesnę lygybę užtikrinantį draudimo įmokų skaičiavimą vyrų ir moterų pensijoms, skatinti veiksmus, kuriais mažinama skurdo rizika, imtis priemonių spręsti vyresnio amžiaus žmonių patiriamo skurdo problemą, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, prieinamumą ir įperkamumą ir nutraukti privalomo išėjimo į pensiją praktiką, taip pat sprendžiant diskriminacijos problemas sudaryti galimybę vyresnio amžiaus moterims dalyvauti darbo rinkoje.
ES strategija dėl benamių
Balsavau už šią rezoliuciją dėl ES benamystės strategijos. Tai yra labai opus klausimas ES, kadangi benamystė – viena ekstremaliausių skurdo ir nepritekliaus formų, ir pastaraisiais metais jos mastas išaugo keliose ES valstybėse narėse.

Daugiau skaitykite čia.

Izraelio premjeras Benjamin'as Netanyahu
Izraelio premjeras Benjamin’as Netanyahu
Palestinos Autonomijos prezidentas Mahmoud'as Abbas'as
Palestinos Autonomijos prezidentas Mahmoud’as Abbas’as

L. ANDRIKIENĖS KALBA DĖL VIDURIO RYTŲ TAIKOS PROCESO

Optimalus sprendimas dėl dviejų valstybių įkūrimo remiantis 1967 m. sienomis gali būti pasiektas tik derybų keliu. Pabrėžiu, derybų keliu, o ne priimant sprendimą vienašališkai. Šiandien nemaža dalis mano kolegų paminėjo šią formulę, ir aš visiškai su ja sutinku.
Įsivaizduokime, kad rezoliucija, patvirtinanti Palestinos valstybės įkūrimą, yra priimama JT Generalinėje Asamblėjoje. Tačiau net ir tokiu atveju palestiniečiai negalės išvengti derybų su Izraeliu, jei jie nori tvarios taikos. Nė vieno iš svarbiausių klausimų – valstybių sienos, Jeruzalės statusas, pabėgėlių problema, vandens tiekimas – Jungtinių Tautų rezoliucija išspręsti negali!

Daugiau skaitykite čia.

Ant aukščiausiojo nugalėtojų pakylos laiptelio - Gytis Dabrišius
Ant aukščiausiojo nugalėtojų pakylos laiptelio – Gytis Dabrišius
Signatarai L. Andrikienė ir E. Bičkauskas su kartingų turnyro nugalėtojai
Signatarai L. Andrikienė ir E. Bičkauskas su kartingų turnyro nugalėtojais

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠVYKSTA DAR VIENA GRUPĖ IŠ LIETUVOS

Ankstyvą pirmadienio rytą iš Lietuvos Vakarų kryptimi pajudės pilnas autobusas europarlamentarės dr. Laimos Andrikienės kvietimu į Strasbūrą vykstančių keliauninkų. Pagrindinis jų tikslas – susitikti ir pabendrauti su EP nare L. Andrikiene, stebėti EP plenarinę sesiją, geriau pažinti Europą, jos valstybių sostines. 

Šios grupės branduolį sudaro Jiezno vaikų globos namų auklėtiniai. Jiems pagrindinį prizą – kelionę po Europą ir vizitą Europos Parlamente – L. Andrikienė dovanojo už pergalę tradiciniu tapusiame Signataro Egidijaus Bičkausko organizuotame kartingų turnyre. Jiezno vaikų globos namų direktorė Jūratė Virginija Žukauskienė telefonu sakė, kad vaikai labai nekantrauja išvykti į kelionę. „Esame labai dėkingi europarlamentarei už galimybę išvysti net tris Europos valstybių sostines ir Europos Parlamentą. Tikimės daug nepamirštamų akimirkų“, – sakė J. V. Žukauskienė. 

Kartu į Strasbūrą taip pat išvyksta Alytaus miesto mokyklose dirbančios mokytojos, aktyvūs TS-LKD Telšių skyriaus nariai. 

Pasak L. Andrikienės, kiekviena atvykstanti grupė yra savaip žavi ir nepakartojama. „Žibančios vaikų globos namų auklėtinių akys, senjorų komentarai Europos Parlamento rūmuose dar labiau įprasmina mano darbą šioje Europos Sąjungos institucijoje. Čia kiekvienas lietuvis yra itin svarbus ir laukiamas“, – sakė EP narė L. Andrikienė. 

Keliauninkai į Lietuvą sugrįš spalio 2 dieną.

Laima Andrikienė su Eurobasket 2011 talismanu Amberiu
Laima Andrikienė su Eurobasket 2011 talismanu Amberiu
Ispanai – Europos krepšinio čempionai
Ispanai – Europos krepšinio čempionai

ISPANIJA – EUROPOS KREPŠINIO ČEMPIONĖ. MANO ĮSPŪDŽIAI.

Krepšinio šventė baigėsi. Su ja – ir krepšinio karštinė Lietuvoje, temperatūra krenta. Tačiau meilė krepšiniui tikrai nesumažėjo, atvirkščiai – dar padidėjo. 
Labai džiaugiuosi, kad Europos vyrų krepšinio čempionatas įvyko Lietuvoje. Mūsų valstybėje užaugo jau kelios kartos, kurios tokios šventės nebuvo matę, todėl pirmiausiai jaunimui jos labai reikėjo. Mačiau, su kokia nuotaika į areną Kaune su tėveliais skubėjo vaikai, kokių septynerių – dešimties metų. Mačiau po Prancūzijos – Rusijos pusfinalio, vėlų vakarą iš arenos išeinančius penkiamečius, gal dar jaunesnius: akys blizga, šypsenos – nuo vienos ausies iki kitos 🙂

Apie vyresniuosius nėra ką kalbėti: skambini iš Strasbūro devintą dešimtį metų skaičiuojančiai mamai pasiklausti, kaip jos sveikata, o išgirsti dejones, kad Simą Jasaitį sumušė, veidas sutinęs, kaip jis dabar žais?! Arba kad makedonų treneris – labai geras strategas: juk žaidžia de facto su šešiais žaidėjais, o kokių rezultatų pasiekia! 🙂
Štai tokia yra Lietuva. Kaip kumštis. Myliu tokią Lietuvą, džiaugiuosi ir didžiuojuosi ja.
Daugiau skaitykite čia.

Europarlamentarų misija Reikjavike. 2011 09 09
Europarlamentarų misija Reikjavike. 2011 09 09

L. ANDRIKIENĖ: „ISLANDAI NUSPRĘS SAVO ŠALIES ATEITĮ, BET NEPAVĖLUOKITE!“

Islandija yra kryžkelėje. Viena mažiausių Europos tautų kaip niekada anksčiau yra pasidalinusi – trečdalis jos 320.000 gyventojų yra už ES narystę, kitas trečdalis prieš, o likusieji yra neapsisprendę. Islandijos Altingas (parlamentas) 2009 m. liepos 16 dieną 33 balsais už, 28 prieš ir 2 susilaikius suteikė vyriausybei mandatą pradėti derybas dėl narystės ES. Oficiali derybų dėl narystės ES pradžia buvo 2010 m. liepos 27–oji.  

Iš pradžių buvo manyta, kad Islandijos kelyje į ES neturėtų iškilti didelių kliūčių, kadangi Islandija jau seniai priklauso Europos laisvosios prekybos erdvei, Europos ekonominei erdvei bei Šengeno erdvei, apskritai dažnai remia ES užsienio politikos iniciatyvas. Būtent todėl Europos Parlamentas ir kitos ES šalys narės išreiškė paramą Islandijos narystei Sąjungoje, o tuomet ES pirmininkavusi Švedija paskelbė, kad Islandijos prisijungimas prie ES bus jos prioritetas. 2010 m. liepos 24 d. Lietuvos parlamentas vienbalsiai pritarė ir išreiškė visišką paramą Islandijos paraiškai dėl prisijungimo prie ES. 

Daugiau skaitykite čia:

EP narė L. Andrikienė: „Islandai nuspręs savo šalies ateitį, bet nepavėluokite!“

Press Release 09/09/2011. Iceland on its way to joining the EU. Laima Liucija Andrikienė MEP and Cristian Dan Preda MEP

Europos Komisijos viceprezidentė Viviane Reding
Europos Komisijos viceprezidentė Viviane Reding
EP narė Laima Andrikienė
EP narė Laima Andrikienė

EUROPOS KOMISIJA: PALEISDAMA M. GOLOVATOVĄ AUSTRIJA ELGĖSI TEISĖTAI

Liepos mėnesį dėl M. Golovatovo paleidimo į Europos Komisiją raštu kreipusis europarlamentarė Laima Andrikienė sulaukė atsakymo į savo pateiktus klausimus.

Europos Komisijai adresuotame rašte L. Andrikienė prašė išdėstyti oficialią poziciją dėl sausio 13-osios byloje įtariamo Golovatovo, kuris liepos 14 d. pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Austrijoje, skuboto paleidimo. Europarlamentarė teiravosi Komisijos nuomonės, ar paleisdama Golovatovą nepraėjus 24 val. nuo jo arešto, Austrija laikėsi savo tarptautinių įsipareigojimų kitoms ES valstybėms narėms ir konkrečiai Lietuvai ir ar nebuvo pažeistos Europos arešto orderio taisyklės bei procedūros.

Europos Komisijos viceprezidentės Viviane Reding atsakyme atkreipiamas dėmesys, kad asmenų perdavimas pagal Europos arešto orderio taisykles yra išimtinai teisinė procedūra, o visus kylančius klausimus atitinkamų valstybių narių teisėsaugos institucijos turėtų spręsti dvišaliu pagrindu. Tačiau laiške taip pat teigiama, kad pareiga vykdyti Europos arešto orderį, išduotą dėl 1991 m. įvykių, šiuo atveju Austrijai netaikoma, nes Austrija pasinaudojo Pagrindų sprendime dėl Europos arešto orderio numatyta galimybe jo netaikyti iki 2002 m. rugpjūčio 7 d. padarytoms veikoms. Todėl, anot V. Reding, šiuo atveju taikomi kiti dokumentai dėl ekstradicijos, tokie kaip 1957 m. Europos Tarybos konvencija dėl ekstradicijos, taip pat 1995 m. ES konvencija dėl supaprastintos ekstradicijos tvarkos ir 1996 m. ES konvencija, grindžiama 1957 m. konvencija.
Daugiau skaitykite čia.

BUKAREŠTAS, 2011 09 22-24: KAIP ĮVEIKTI EKONOMIKOS IR FINANSŲ KRIZĘ?

Rugsėjo 22-24 dienomis EP Europos liaudies partijos grupės nariai posėdžiavo Rumunijos sostinėje Bukarešte. Ketvirtadienio vakarą susirinkę europarlamentarai, finansų ekspertai, žurnalistai diskutavo apie krizės įveikimo kelius ir būdus. Čia dirbo ir EP narė Laima Andrikienė.

Belgijos premjeras Yves’as Leterme, EP prezidentas Jerzy Buzek’as, Rumunijos prezidentas Trajan’as Basescu, Moldovos premjeras Vlad’as Filat’as, Armėnijos premjeras Armen’as Sargsyan’as, už ES žemės ūkio politiką atsakingas Europos Komisijos narys Dacian’as Ciolos, daugybė ekspertų kartu su Europos Parlamento nariais, užsienio reikalų ministrais aptarė ne tik Juodosios jūros regiono svarbą, užtikrinant ES energetinį saugumą, bet detaliai diskutavo ir apie krizės pasekmes euro zonai, taip pat, kaip išvengti naujos finansų krizės, kuri ilgam nusmukdytų ne tik ES valstybių ekonomikas, verslą, bet ir smarkiai pablogintų visų piliečių gyvenimą.

EP narės L. Andrikienės biuro Lietuvoje info

Europos Parlamentas (EP) , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra