Laimonas Inis. “Man nereikia svetimos saulės…“
Autorius: Voruta Data: 2018-08-06 , 13:04 Spausdinti

Laimonas INIS, rašytojas, www.voruta.lt
Prieš penketą metų, rinkdamas medžiagą romanui „Sakmė apie Gervių tiltą“, susipažinau su Trakų metraštininku, literatu ir be galo įdomiu žmogumi Romualdu Tinfavičiumi. Jo butas man priminė muziejų: daugybė padėkos raštų, suvenyrų, apdovanojimų, karaimų reliktų, knygų, laikraščių straipsnių iškarpų aplankų, nuotraukų, o ant stalo – pluoštai eilėraščių, nuotraukų ir rašinių karaimų, rusų, lenkų kalbomis.
– Ruošiame spaudai mūsų poetės Julijos Tinfavičienės literatūrinį palikimą, – paaiškino Romualdo Tinfavičiaus bičiulis poetas Aleksandras Vytautas Zajančkauskas.
Julija Robačevska-Tinfavičienė (1932 – 2014) gimė ir užaugo Trakuose. Jos šeimos istorija siekia seniausius laikus, galima sakyti , XIV a. pabaigą, kai Vytautas Didysis iš Krymo pusiasalio pakvietė atvykti į Lietuvą daugiau kaip 300 karaimų šeimų. Per įvairias istorines suirutes, karus, nelaimes Lietuvos karaimai išlaikė savo tikėjimą, papročius, kalbą, raštiją. Nors dabar Trakuose gyvena nedidelis karaimų būrelis, jie sugeba susitelkti, kartu švęsti, melstis ir kurti savo gimtąja kalba.
Viena iš jų buvo Julija Tinfavičienė. Mokytoja, visą savo gyvenimą paskyrusi vaikams, mokiusi jų matematikos, kalbos ir literatūros subtilybių. Gyvendama tarp poetų ir knygos mylėtojų, Julija ir pati pradėjo rašyti. Jos eilėraščiai įvairiom progom skirti Tėveliui, Mamai, broliams, seserims, sūnėnams, dukterėčiai, karaimų istorikams, dvasininkams, mokslininkams. Eilės paprastos, nepretenzingos, bet labai nuoširdžios. Tylioji poetė, gerai pažindama savo kūrybos adresatus, rasdavo kiekvienam taiklų padėkos žodį, išryškindama personažo charakterį, pomėgius, pasišventimą šeimai, darbui, šlovindama meilę, gyvenimo džiaugsmą, žmogaus sielos grožį.
Karaimų poetai dažnai apdainuoja Vytautą Didįjį, Galvės ežerą, Trakų pilį. Šių temų neapeina ir Julija. „Saulė nusileido / Už trakų pilies. / jei savęs nemyli, / Niekas tau nepadės…“– tai galėtų būti gamtinių, peizažinių eilėraščių leitmotyvas. Gamta suasmeninama, ji neatskiriama nuo žmogaus. Poetei rūpi saulėje sužvilgusi žibutė, pavasario burtai, melsva ežero banga, gyvas žemės alsavimas – „man nereikia svetimos saulės…“ Ji jaučiasi esanti šios žemės – Lietuvos vaikas, o istorijos atgarsiai, šeimos, tautos likimo atbalsiai – pėdsakai, įspausti atmintyje, kaip ežero dugne gulintis senas kardas…Šiek tiek užsiminęs apie Julijos eilėraščius, turiu pasakyti svarbiausia: jos literatūrinių kūrinių sąsiuvinėlį po poetės mirties spintoje užtiko vyras Romualdas. Apsidžiaugė ir tuo džiaugsmu pasidalijo su bičiuliu Aleksandru Vytautu Zajančkausku. „Reikia paruošti ir išleisti knygą!“ – neabejojo Aleksandras. Ir štai prieš mūsų akis – „Saulė nusileido už Trakų pilies“ x) . Simboliškas pavadinimas- poetės saulė nusileido, bet jos kūryba gyva.
Kūryboje yra ir keli prozos tekstai. „Mano gyvenimas istorijoje“ – Julija plačiai pasakoja apie savo šeimą, darbą, džiaugsmus ir rūpesčius. Be galo nuoširdus rašinys „Mano patirtis“ – apie augintinį lietuvaitį Raimondėlį. „Stebėdama pasaulį, kuriame gyvenu, vis labiau įsitikinu, kad ne pinigų žmogui trūksta, ne turtų, o tik meilės ir pasiaukojimo savo artimui…“
Dar reikia pridurti, kad Julija Tinfavičienė buvo puiki menininkė – knygoje (kaip ir Romualdo bute) daugybė jos nėrinių, kupinų karaimiškų liaudies meno motyvų.
Pradžioje užsiminiau apie savo romaną „Sakmė apie Gervių tiltą“ (išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras 2015 m.) Romualdas Tinfavičius ir Aleksandras Vytautas Zajančkauskas, taip pat rašytoja, diplomatė dr. Halina Kobeckaitė man nuoširdžiai padėjo, patardami, tiesiog vesdami karaimų gyvenimo istorijos takais. Mat knygoje viena siužetinė linija kaip tik siejasi su Trakų karaimais.
Džiaugiuosi, kad mano knyga Lietuvos karaimų buvo maloniai sutikta ir yra įvertinta. Apie tai byloja atsiliepimai, taip pat susitikimai Trakų pilies didžiojoje menėje, Panevėžyje, Naujamiestyje, Kaune, Alytuje ir kitose vietovės, kur gyvena šios tautybės žmonės.
Mano bičiulystė, užsimezgusi su trakiečiais karaimais, – gyva ir nuoširdi, todėl džiaugiuosi galėjęs susipažinti ir su Julijos Tinfavičienės kūryba.
x) Tinfavičienė, Julija. Saulė nusileido už Trakų pilies: poezija, proza, nuotraukos. Sudarytojas R. Tinfavičius. – Trakai, Voruta, 2018. Tekstai lietuvių ir karaimų kalbomis. Iliustr nuotraukomis ir autorės nėriniais.
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49
-
Prieš 50 metų Romoje mirė diplomatas Stasys Girdvainis
~ Uncategorized
2020-06-21, 15:07