Laima Kalėdienė. Vilniaus valdžios beraščiai vėl kėsinasi į Lietuvos istoriją
Autorius: Voruta Data: 2020-12-09 , 11:00 Spausdinti

Autorė yra profesorė, lituanistė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė
Prof. Laima Kalėdienė, www.propatria.lt
Prieš ketverius metus Vilniaus miesto savivaldybės taryba Juozo Lukšos-Daumanto vardą suteikė skverui tarp Savanorių prospekto ir S. Konarskio gatvių Naujamiesčio seniūnijoje. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė vėl, kaip ir atminimo lentos Jonui Noreikai–Generolui Vėtrai atveju, nusprendė pakoreguoti istoriją. 2020 m. gruodžio 7 d. BNS pranešė, kad sostinės valdžia planuoja šį nutarimą atšaukti, o su sovietų okupantais kovojusio partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto vardą suteikti kitam skverui Vilniuje, nes dabartiniame skvere stovinti su laisvės kovotojo vardu nesuderinama sovietinė skulptūra „Lakštingala“.
Pasirodo, kad, kaip jau tapo įprasta Vilniaus savivaldybėje, šįkart vėl nesikonsultuojant nuspręsta „atstatyti istorinę tiesą“: žinomo erudito Gedimino Jauniaus vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisija konstatavo, kad skvere 1986 metais pastatytoji skulptūra „Lakštingala“ esanti įkvėpta rašytojo Petro Cvirkos apsakymo, kuriame pasakojama istorija apie sovietiniams partizanams talkinusį vaiką, pramintą Lakštingala, nes jis, kaip, atseit, ir vaizduojama skulptūroje, tupėdavęs medyje ir, suskaičiavęs fašistų ginklus, lakštingalos čiulbesiu perduodavęs žinias apie jų skaičių stribams. Šitokia versija buvo paskleista gūdžiu sovietmečiu (1986 m.) skvere statant šią skulptūrą, todėl taip ją „įprasminus“ prie „Lakštingalos“ net imtos organizuoti priėmimo į pionierius ceremonijos.
Tačiau skulptoriaus našlė Daiva Daugintienė liudija, kad tas berniukas medyje – tai pats skulptorius, laukiantis sugrįžtant iš Sibiro ištremtos savo mamos (vaiką sugebėta paslėpti, kad neišvežtų). Juk negalėjo tragiško likimo skulptorius Rimantas Daugintis (1944–1990), kuris protestuodamas prieš sovietinį režimą 1990 m. gegužę susidegino prie SSRS-Vengrijos sienos, dedikuoti vieną iš žinomiausių savo darbų sovietinės propagandas simboliui. Jo kūrybos tyrėjos meno kritikės Aldonos Dapkutės teigimu, šios skulptūros neįmanoma interpretuoti neatsižvelgus į autoriaus biografiją, pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą, o menininko kūrybos šaknys glūdi Žemaitijos gamtoje, santūriame jos žmonių gyvenimo būde, to krašto žmonių mąstysenoje, kuriai būdinga specifinė tikrovės vaizdų transformacija. Tai Dauginčio kūrinių stilistikos pagrindas, jo išskirtinumas Lietuvos skulptūroje. Paskutinieji kūriniai susiję su Atgimimu – „Birželio rauda“ („Karo našlė“), „Sudegintas kaimas“, „Gulago madona“ – jie atspindi to meto būseną ir nuotaikas.
Šiandien prie judraus Savanorių prospekto parimęs Dauginčio „Lakštingalos“ skulptūros berniukas įkūnija tiek karo meto vaikų netektis, tiek ir šiandienos vaikų skausmą bei neviltį, kai tėvai juos palikę išvažiuoja į užsienius…
Kodėl Vilniaus miesto savivaldybė gėdijasi to berniuko? Kodėl apsiriboja žiniomis iš sovietmečio literatūros kanono? Kodėl ir vėl atkakliai kartoja sovietmečio propagandos „tiesas“? Kas atsiprašys a. a. skulptoriaus Dauginčio, sumokėjusio didžiausią – savo gyvybės – kainą kovoje su sovietų režimu?
Kultūra Lietuva Nuomonės, diskusijos, komentarai
Komentarai
Naujienos
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
-
FTB apskaičiavo, kad per meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano rizikingas operacijas susigrąžinta meno šedevrų ir retų istorinių artefaktų už šimtus milijonų dolerių
-
Pasaulinė akcija #MesPrisimename – Holokausto aukoms atminti ir pagerbti
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
Lietuva
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
-
In memoriam. Monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius (1943–1974–2020–2021)
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
-
FTB apskaičiavo, kad per meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano rizikingas operacijas susigrąžinta meno šedevrų ir retų istorinių artefaktų už šimtus milijonų dolerių
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
~ Kultūra, Parodos
2021-01-21, 15:11
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
~ Kultūra, Naujienos
2021-01-21, 12:27
-
FTB apskaičiavo, kad per meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano rizikingas operacijas susigrąžinta meno šedevrų ir retų istorinių artefaktų už šimtus milijonų dolerių
~ Kultūra, Naujienos
2021-01-21, 12:19
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
~ Ekonomika, Kultūra, Lietuva, Naujienos
2021-01-20, 15:21
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
~ Ekonomika, Kultūra, Naujienos
2021-01-20, 09:18