Laima Kalėdienė. Vietoje lenkų separatizmo – valstybinė kalba mokyklose
Autorius: Voruta Data: 2020-08-11 , 10:01 Spausdinti

Laima Kalėdienė. Asmeninė nuotr.
Prof. Laima KALĖDIENĖ, www.propatria.lt
Valdemaro Tomaševskio partijos deleguota Vidaus reikalų ministrė Rūta Tamašunienė sau leido priimti sprendimus, tiesiogiai prieštaraujančius Konstitucijai ir Valstybinės kalbos įstatymui, iš esmės kuriančius autonominę tvarką Pietryčių Lietuvoje. Visi tą neigiantys politikai laikytini jos talkininkais vykdant šią provokaciją prieš Lietuvos valstybę.
Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę Rusija dėjo daug vilčių į lenkų autonominių regionų Lietuvoje kūrimą. Aiškiausiu regioniškumo požymiu buvo laikoma kalba: Pietryčių Lietuvos rajonuose buvo reikalaujama įvesti regioninę – lenkų – kalbą. Pati problema buvo nemenka dėl to, kad šiaip tuose rajonuose – Vilniaus, Šalčininkų, dalyje Švenčionių – administracija ir apskritai vietinė valdžia vartojo rusų, o ne lenkų kalbą, vietinių ir iš Baltarusijos atsikėlusių gyventojų dauguma geriau mokėjo gudiškai (tokia baltarusių tarmė) nei lenkiškai, lietuviškai kalbėta tik lietuviškuose kaimuose ir juose esančiose mokyklose. Tačiau reikalauti rusų kalbos nedrįsta. Svarbiausia buvo kovoti prieš lietuvių kalbos kaip valstybinės įsigalėjimą – tai reiškė kovą prieš pačią Lietuvos valstybę. Tam tada tarnavo lenkų kalba.
Daug vandens nutekėjo, trys dešimtmečiai prabėgo, o Rusija vis nerimsta. Ištikimo „koloradkių“ gerbėjo partija vėl ėmėsi gaivinti autonomijos idėjas, įrašytas į jų 2016 metų rinkimų programą, o tuo pačiu prieš rinkimus telkti savo rėmėjus. Jie Vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės padedami bando Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skelbiamo konkurso į seniūno pareigybes trijose Vilniaus rajono seniūnijose – Dūkštų, Paberžės ir Pagirių – „prastumti“ tokius reikalavimus, kurie prieštarauja valstybinės kalbos įstatymui ir sudaro sąlygas diskriminuoti žmones pagal kalbą: siūloma įteisinti reikalavimą kandidatams greta valstybinės lietuvių mokėti ir lenkų kalbą B2 lygiu.
Gali atrodyti, kad labai jautru ir gražu, kai valdžia ieško būdų rasti bendrą kalbą su vietos gyventojais. Bet reikalavimas būtinai mokėti lenkiškai – jau ne iš mandagumo srities: B2 lygis reiškia ir gebėjimą vesti dokumentaciją ta kalba. Dokumentaciją, kurią galėtų suprasti tik … mokantys lenkiškai. To nesugebantys į seniūnus tiesiog negalėtų patekti. Tai regioninė autonomija. Taigi, valdžioje tik savi, kiti ne tik nepageidaujami, bet ir neprileidžiami.
Šis sprendimas priimtas akivaizdžiai vadovaujantis ta pačia dvasia, kaip ir šios vyriausybės 2017 metų sprendimas (vėl antikonstitucinis), leidžiantis savivaldybėms pačioms nuspręsti, kokiomis dar kalbomis be valstybinės kalbos jos teikia viešąsias paslaugas. Suprantama, kad teikti viešąsias paslaugas nevalstybinėmis kalbomis gali tik įstaigos, įdarbinančios nevalstybinėmis kalbomis kalbėti ir rašyti galinčius tarnautojus. Šia „teise“ (kabutėse, nes pati „teisė“ neteisėta) kol kas drįso pasinaudoti tik Vilniaus miesto meras. Sąžinės nepraradusių Seimo narių vieša kritika ir prašymai taisyti sprendimą Vyriausybei nė motais.
Nacionalinis susivienijimas pasisako prieš valstybinės lietuvių kalbos statusą menkinančius Seimo bei Vyriausybės narių pasiūlymus ir reikalauja, kad ministrė Rita Tamašunienė aukščiau iškeltų valstybės, o ne savo partijos interesus ir sustabdytų konkursų į minėtas seniūnijas skelbimą, kol nebus atitinkamai valstybės interesams pakoreguotos konkurso į seniūnus sąlygos.
Kartu šie absurdiški sprendimai primena sritis, kur turėtume pasitempti. Latvijoje, kurioje daug sudėtingesnė tautinė situacija nei Lietuvoje, jau įvestas reikalavimas vidurinį mokslą teikti tik latvių kalba: kai kur ne iš pradžių, bet vyresnėse klasėse jau visas pamokas vesti tik latviškai. Tai įprasta ir net savaime suprantama brandžių demokratijų ir viso Vakarų pasaulio, į kurį taip dažnai lygiuojamės, praktika. Nuo JAV iki Švedijos, nuo Jungtinės Karalystės iki Austrijos, mokslas valstybinėse mokyklose vyksta valstybine kalba. Tokios krypties neabejotinai turi laikytis ir Lietuva. Kitaip nė nepajusime, kaip atsidursime pinklėse: juk ES propaguoja transkalbystę (angl. translanguaging) – tvarką, kai per pamokas kiekvienas vartoja savo kalbą.
Autorė yra kalbininkė, profesorė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė
Lietuva Nuomonės, diskusijos, komentarai
Komentarai
Naujienos
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Lietuva
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva - Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
~ Lietuva, Naujienos, Pasaulis, Žydai
2021-01-15, 12:44
-
Nepriekaištinga dušo kabinos priežiūra: kaip ją palaikyti?
~ Reklama
2021-01-15, 12:34
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
~ Lietuva, Naujienos
2021-01-14, 15:03
-
Sausio 15 d. kviečiame paminėti Klaipėdos krašto prijungimo dieną
~ Mažoji Lietuva, Naujienos
2021-01-14, 09:20
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
~ Lietuva, Mažoji Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-13, 21:16