Laima Jancaitė. Prūsai ir jotvingiai. Pražuvę, bet neužmiršti
Autorius: Voruta Data: 2020-06-02 , 10:18 Spausdinti

Laima Jancaitė ir Petras Lukoševičius
Laima JANCAITĖ, punskas.pl
O Jūs ar domitės istorija? Ar galite pagalvoti, kad žemės lopinėly, kur dabar gyvenate, kažkada buvo įsikūrę visai kiti žmonės? Gal šioje vietoje kautasi, laimėti svarbiausi mūšiai, o gal čia buvusi senovinė šventykla, kur buvo atliekami svarbiausi to meto žmonėms ritualai? Gal čia gyveno visiškai tolima Jums ir nesuprantama gentis, o gal Jūsų protėviai? Galbūt ten, kur mėgstate ateiti ir užmiršti dienos rūpesčius, senovėje žmonės taip pat atsipalaiduodavo? Ir apskritai – kuo gyveno, kuo tikėjo šie žmonės? Galbūt iš jų buities galima pasisemti išminties?
Prūsų arka
Petras Lukoševičius, Jotvingių ir prūsų gyvenvietės Ožkiniuose savininkas, bando atsakyti į klausimą, kaip šiose ir netolimose apylinkėse gyveno prūsai ir jotvingiai – baltų tautos, tokios artimos mums, tačiau išnykusios. Turbūt nedažnai susimąstome: gal mes patys esame šių tautų palikuonys? Tačiau nors tautos gali išnykti, nors jos gali dingti iš žemėlapio, atminimas neišnyks tol, kol bus vietovių, saugančių dalelę tų žmonių gyvenimo. Tad keliaukime ir apsidairykime, kaip atrodo atkurta jotvingių ir prūsų gyvenvietė.
Šioje vietoje istorija pasakojama iš amžių glūdumos – gyvenvietėje galima pamatyti, kaip gyveno žmonės prieš 12 tūkst. metų. Kaip paprastai, naudodami žemę ir akmenis, jie gebėjo susikurti patogią vietą išsimiegoti ir atlikti svarbiausius buitinius darbus. Šie žmonės mums buvo svetimi. Jie dar ne baltai. Manoma, kad pastarieji atvyko maždaug prieš 8 tūkst. metų.
Gyvenvietė užburia savo galybe, pamačius šių baltų genčių aukurą, akmenyse iškaltus prūsų ir jotvingių vadų atvaizdus, įvairiose vietose vaizduojamus simbolius ir runas. P. Lukoševičius turi atsakymus į visus klausimus, ką koks simbolis reiškia. Tai verčia susimąstyti, kad galbūt tais laikais viskas turėjo gilesnę prasmę: šiandieną mes dažnai kuriame įvairius raštus ir simbolius ant audinių, meno kūrinių, sienų ir t. t., nors nežinome jų reikšmės. Prūsai ir jotvingiai, raižydami simbolius ant akmenų, namų sienų ir kitose vietose, viską darė prasmingai.
Labai didelį įspūdį daro garbinga prūsų pilis. Nieko keisto, nes šiais laikais pilių nestatome, o senosios pilys negali nežavėti. P. Lukoševičius pasakoja, jog prūsų pilys skirdavosi nuo lietuvių statytų pilių tuo, kad būdavo paslėptos. Prūsai, mąstydami praktiškai ir slėpdamiesi nuo priešų, stengdavosi statyti šį svarbų statinį apsuptą medžių, lietuviai statydavo atvirose vietose, norėdami pasididžiuoti. Prūsų pilys būdavo įrengiamos taip, kad priešui nebūtų lengva užkariauti – jei pilį ir pavykdavo rasti, pasitikdavo gausa kliūčių, kurias reikėjo įveikti, norint įsiveržti.
Prūsų pilis
Gyvenvietėje galima pamatyti ir namelių, kuriuose glaudėsi paprasti žmonės. Tai leidžia patirti, kokia paprastutė buvo jų buitis, pamatyti, kokie buvo nedideli jų mediniai, tačiau dailiai pastatyti namukai. Jaukumo suteikia įvairūs simboliai, randami ant šių namelių.
Taip pat ypatingą vietą prūsų ir jotvingių gyvenime užėmė tikėjimas, tad jie kurdavo įvairių stichijų šventyklas – oro, vandens, žemės, ugnies. Gyvenvietėje yra atkurtos ir šventyklos, vietos, kur žmonės melsdavosi, atlikdavo svarbiausius ritualus. Aplankius jas apima keistas jausmas – tai juk buvo labai reikšmingi dalykai prūsų ir jotvingių gyvenime. Žmonės jausdavo, kad šiose vietose slypi ypatinga energija, ir stengdavosi jos pasisemti.
Baltiškasis kryžius su senovine simbolika
Ir tai toli gražu dar ne viskas. Gausu įvairių objektų, atspindinčių prūsų ir jotvingių laikus. Sakoma, kad norint suvokti istoriją neužtenka skaityti vadovėlius ar klausytis pasakojimų. Svarbu aplankyti pačias vietas, kurios daug iškalbingesnės…
Istorija Lietuva - Lenkija Seinų - Punsko kraštas
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
~ Istorija, Lietuva, Sausio 13-oji
2021-01-13, 10:52
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
~ Istorija, Lietuva - Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-11, 16:02
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
~ Katalikų (arki)vyskupai, Lietuva, Religija, Rusijos okupacija
2021-01-11, 10:20
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
~ Istorija, Kultūra, Rusijos okupacija
2021-01-10, 15:55
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
~ Istorija, Katalikų kunigai, Kultūra
2021-01-10, 08:04