L. Klimka. Pirmasis rektorius P. Skarga Krokuvoje ir Vilniuje

Autorius: Data: 2016-09-21, 12:57 Spausdinti

L. Klimka. Pirmasis rektorius P. Skarga Krokuvoje ir Vilniuje

Jaunimui, susiruošusiam į susitikimą su Jo šventenybe popiežiumi Pranciškumi, nemažai malonių netikėtumų pažėrė ir senasis valdovų miestas Krokuva. Juk ten tiek istorinių ženklų, susijusių ir su Lietuvos praeitimi. Štai vienoje aikščių – paminklas Petrui Skargai, pirmajam Vilniaus universiteto rektoriui. Ir aikštė – jo vardu. Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčioje – jo palaidojimo vietoje – antkapinė rektoriaus skulptūra. Taigi Krokuvoje gražiai pagerbtas žmogus, didžiuosius savo gyvenimo darbus atlikęs Vilniuje, savo veikla stiprinęs lietuvių tautos dvasią bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumą.

P. Skarga – išskirtinė asmenybė Abiejų Tautų Respublikos istorijoje. Tikrai verta plačiau apie pirmąjį rektorių pakalbėti, juolab šiemet sukanka 480 metų nuo jo gimimo. Kaip kūrėsi Vilniaus universitetas? 1570-ųjų metų liepą į Vilnių atvyko keturiolikos jėzuitų būrys, vadovaujamas Austrijos provincijolo Lorenzo Maggio. Jų užduotis – įsteigti čia pirmąją aukštesnės pakopos mokyklą – kolegiją, padėsiančią išplėtoti kontrreformacinę veiklą. Jėzuitų ordinas, įsikūręs kaip katalikybės atnaujinimo vienuolija, jau buvo tapęs viena iš pagrindinių to meto Europos kultūrinių jėgų. Ordinas sukaupė didžiulį intelektualinį potencialą; mat tiesiausias kelias į mokslą tada buvo tapti vienuolijos novicijumi.

Po aštuonerių mokslo metų valdovas Steponas Batoras Vilniaus kolegiją pakėlė į akademijos – universiteto rangą. Tai buvo padaryta Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus prašymu 1578 m. liepos 7 d. Lvove. Tačiau oficialusis aktas buvo pasirašytas tik kitų metų balandžio 1 d., valdovui lankantis Vilniuje, karo žygio į Polocką metu. O rudenį gauta ir tai patvirtinanti popiežiaus bulė.

Pirmuoju rektoriumi paskirtas jėzuitų vienuolis P. Skarga, garsus pamokslininkas, teologas ir polemikas, literatas ir politinis veikėjas. Gimęs 1536 m. Grujeco miestelyje, netoli Varšuvos; augo našlaičiu vyresniojo brolio globojamas. Teologinį išsilavinimą įgijo Krokuvos universitete, tapo kunigu, Romoje 1569 m. įstojo į Jėzuitų ordiną. Darbuotis į Vilniaus kolegiją jis atvyko 1573 m.

Garbingose Vilniaus universiteto rektoriaus pareigose P. Skarga buvo trejetą metų, iki 1582-ųjų. Apskritai jo vienuolikos metų darbuotė Vilniuje – tai vaisingiausias intelektualinio gyvenimo tarpsnis. Amžininkai prisimena P. Skargą buvus griežtu ir reikliu universiteto vadovu. Savo raštuose ir pamoksluose rektorius mokė jaunuomenę būti savo tėvynės ir Bažnyčios kariais pagal jėzuitinį militis Christi (Kristaus kario) idealą. P. Skarga buvo pirmasis į nuoseklią polemiką su protestantais leidęsis Katalikų bažnyčios atstovas Lietuvoje. Jo oponentai nebuvo silpni – tai minties galiūnai Andrius Volanas, Stanislovas Sudrovijus ir kiti.

P. Skarga parašė tris poleminius veikalus, uoliai diegdamas Tridento bažnytiniame susirinkime numatytas naujas pamaldumo formas, sureikšminusias šventųjų kultą: jų šaukimąsi bėdoje, šventųjų užtarimą, pagarbą relikvijoms bei jų atvaizdų naudojimą. 1579 m. Vilniuje iš spaudos išėjo P. Skargos knyga „Šventųjų gyvenimai“, dedikuota Onai Žygimantaitei, valdovo S. Batoro žmonai, paskutiniajai iš Jogailaičių giminės. Knyga turėjo milžinišką pasisekimą: autoriui gyvam esant sulaukė 8 leidimų, po mirties – dar 17. Jos įtakoje parašyti ir Motiejaus Valančiaus lietuviški „Žyvatai šventųjų“.

Su P. Skargos vardu susijęs ir popiežiškosios seminarijos atidarymas Vilniuje. Taip pat jis rūpinos jėzuitiškų kolegijų steigimu Polocke, Rygoje. Sugrįžus Livonijai į Lietuvos globą, iškilo rūpestis to krašto rekatalikizacija; jėzuitai buvo įkurdinti dar ir Dorpate bei Narvoje.

LDK, kurios teritorijoje kirtosi Vakarų ir Rytų krikščionybės tradicijos, buvo svarbi platforma Apaštališkajam sostui siekiant įgyvendinti dar nuo Florencijos susirinkimo 1430 m. puoselėtą bažnytinės unijos idėją. P. Skarga entuziastingai įsitraukė į šios politinės ir kultūrinės vizijos kūrimą bei įgyvendinimą. Teoriškai pagrįsdamas jos principus, rektorius parašė įtaigų veikalą „Apie Dievo Bažnyčios vienybę“, kurio buvo išspausdinti net trys leidimai (1577, 1590, 1610 m.). Įdomu, kad tuo metu buvo daromi ir praktiniai žingsniai – diplomatinę misiją, siekiant Maskvos carą Ivaną Rūstųjį įtikinti priimti katalikybę, vykdė italų jėzuitas Antonio Possevinas. O Brastos unija, sudaryta 1596 m., suformavo popiežiui pavaldžią Rytų krikščionybės konfesiją ir tvarią unitų kultūrą.

Nuo 1584 m. P. Skarga darbavosi jau Krokuvoje; pirmiausiai ten jam ypač svarbūs buvo gailestingumo darbai: įsteigė beturčių šelpimo „Gailestingumo broliją” ir banką „Varguolių kamarą”, o maro metais – „Šv. Lozoriaus broliją“. Netrukus P. Skarga buvo pakviestas tapti valdovo Zigmanto Vazos rūmų pamokslininku; tada ėmė aktyviai reikštis ir politikoje. Seimui sakytuose pamoksluose emocingai ir įtaigiai, gražia barokine retorika kvietė stiprinti piliečių ir valdančiųjų dorovę, siekti krikščioniškųjų konfesijų vienybės, prisiminti tas vertybes, kurios gelbsti ir stiprina valstybę.

Krikščioniškoji moralė turinti būtinai sutapti su meile Tėvynei – dažnos jo kalbos pagrindinė mintis. Pamokslus sakydavo aistringai ir įtaigiai; jo žodžiai klausytojams giliai krisdavo į širdį. Literatūros tyrinėtojų nuomone, P. Skargos „Seimo pamokslai” – meniškiausi XVI a. lenkų prozos tekstai. Taip jo kūrybą įvertino ir poetas Adomas Mickevičius, 1841 m. skaitydamas paskaitą Paryžiuje. Dar ir įvardydamas P. Skargą valstybės likimo pranašu. Dailininkas Janas Mateika nutapė įspūdingą paveikslą „Skarga sako pamokslą“. O Lietuvos kultūrai paskutinė pirmojo rektoriaus dovana – 1610 m. parašyta šventojo karalaičio Kazimiero biografija. Garbusis jėzuitas paliko šį pasaulį 1612 m. rugsėjo 27 d.

Vilniuje rektoriaus P. Skargos atminimas pagerbtas kuklia lenta ant Šv. Jonų bažnyčios fasado bei jo „Seimo pamokslų” vertimu, išleistu pažymint 400 metų nuo jo mirties. Ar ne mažoka tokiai reikšmingai dvasinės kultūros, mokslo ir politikos asmenybei?

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Švietimas ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra