L. Dagytė. Kodėl esu skautė?

Autorius: Voruta Data: 2013-04-30 , 14:24 Spausdinti

Laima Dagytė, kilusi iš Trakų, jau daug metų yra aktyvi skautė, savanorė. Paprašėme Laimos trumpai papasakoti mums, ką reiškia būti skautu, kaip atrodo jų veikla ir kas gali prisijungti prie šios, jau daugiau nei šimtą metų gyvuojančios, organizacijos.

Laima, kaip paaiškintum mūsų skaitytojams, kas tie skautai ir ką jie veikia?

Skautai yra savanoriška, nevyriausybinė organizacija, kuri ugdo jaunus žmones būti aktyviais visuomenės nariais. Taip pat augti sveikesniais, atsakingesniais ir tiesiog geresniais žmonėmis.

Sakai ugdote? Kaip tai vyksta – ar yra organizuojamos pamokos, ar paskaitos?

Skautai mokosi ne pamokose ar paskaitose, o veikdami. Daug skautiškos veiklos paremta žaidimu. Vaikai ir jauni žmonės žaisdami mokosi pažinti gyvenimą, kitus žmones ir pačius save. Tokiu būdu mokomės bendradarbiauti su kitais, spręsti problemas, kūrybiškai mąstyti. Skautų užsiemimai pritaikyti įvairaus amžiaus vaikams ir jaunimui, nuo 6 iki 29 metų. Jauniausi žaidžia ir mokosi savarankiškumo – pavyzdžiui, savaitę gyvendami miške be tėvų yra mokomi rūpintis ne tik savimi, bet ir šalia esančiais. Kiek vyresni, jau patys organizuoja renginius, žygius, iškylas į gamtą, keliones po Lietuvą ir net užsienį. Vyriausi skautai mokosi būti naudingi  visuomenei, darydami gerus darbus, savanoriaudami. Visa veikla vyksta nedidelėse 4-8 žmonių grupelėse – skiltyse. Šitaip pirmiausia ugdomi bendravimo įgūdžiai – gebėjimas reikšti savo mintis, išklaustyi kitų, bendradarbiauti, dirbti komandoje su kitais, vadovauti grupei. Tuo pačiu, skautai nuo mažens išmoksta daug praktinių naudingų dalykų – gaminti valgį, suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei, orientuotis nepažįstamoje vietovėje.

O ko pati išmokai būdama skaute? Kokių didžiausių įspūdžių ar nuotykių patyrei?

Vis dar mokausi. Matyt labiausiai skautai man padėjo lavinti organizacinius įgūdžius – planuoti laiką ir veiklą, dirbti drauge su kitais žmonėmis. Esu baigusi komunikacijos mokslus Vilniaus universitete, tačiau tikrosios darbo praktikos ir įgūdžių įgijau skautijoje.

Vienas ryškiausių mano skautiškų įspūdžių – kelionė į skautų stovyklą Norvegijoje. Įspūdinga buvo tiek pati kelionė, tiek pasiruošimas. Tuo metu, būdami šešiolikmečiais paaugliais, padedami vadovų patys ruošėmės kelionei, ieškojome finansavimo, rengėme projektus paramai pritraukti. Dėl to kelionė į Norvegiją kainavo pigiau. Stovykloje gyvenome su dar 10 000 skautų iš visos Europos. Įspūdinga buvo Norvegijos gamta ir tarptautinės stovyklos atmosfera.

Ar seniai skautauji, kaip tapai šios organizacijos nare?

Aš skautauju nuo dešimties, tai jau 14 metų. Skautauti pradėjau Trakuose, mokydamasi pradinėje mokykloje. Tuo metu čia veikė skautiškas vienetas, veikloje dalyvavo virš 20 vaikų. Įdomiausia tada buvo tai, kad vadovės daug leido spręsti patiems vaikams – spręsti, ko norėtume išmokti, kur keliauti, patiems organizuoti veiklą. Jautėmės labai ypatingi ir suaugę, nes kitur, pavyzdžiui mokykloje, ar namie, vistiek viską spręsdavo vyresni. Gaila, tačiau po poros metų skautų veikla Trakuose nutrūko, nes nebeliko suaugusių vadovų galinčių ją organizuoti. Visi skautų vadovai yra savanoriai, dirbantys kitus, pagrindinius darbus, ir savo laisvalaikį skiriantys veiklai su jaunimu už tai negaudami jokio finansinio atlygio. Taigi, viskas priklauso nuo suaugusių žmonių įsitraukimo ir noro padėti jauniems žmonėms augti. Skautai yra atviri visiems, savanoriaudami suaugę žmonės patys gali tobulėti ir jaustis vertingi.

O kodėl tuomet pati netapai skautų vadove?

Tapau. Po to, kai skautų veikla Trakuose nutrūko, prisijungiau prie skautiško vieneto Vilniuje. Ten jau būdama šešiolikos pradėjau organizuoti skautų veiklą, vesti užsiėmimus jaunesniems, organizuoti stovyklas jaunimui. Vėliau, įsitraukiau į Lietuvos skautijos vadovybės darbą, šiuo metu esu organizacijos komunikacijos koordinatorė. Dar būdama bakalauro studentė čia įgyjau daugybę praktikos ir patirties ryšių su visuomene, interneto komunikacijos, projektų vadybos stityse. Šių praktinių įgūdžių ir žinių negavau studijuodama universitete, todėl už tai esu ypač dėkinga skautams. Man savanorystė – tai toks pats profesionalus darbas, kaip ir kiti, tačiau už jį gau namas atlygis nematuojamas pinigais. Tai dvasinis pasitenkinimas, kad esi naudingas ir pats tobulėji.

Panašu, kad skautų veikla yra išties įdomi ir naudinga. O kaip galima tapti skautu?

Geriausias būdas tapti skautu yra atvažiuoti į skautišką renginį ar stovyklą. Šią vasarą visus 8-15 metų vaikus ir jaunuolius visų pirma kviečiame į stovyklas „Skautai – neskautams“. Čia jie turės galimybę iš arčiau susipažinti su skautų veikla, išmokti savarankiškumo ir patirti smagių nuotykių.

Taip pat liepos mėnesį Telšiuose vyks Jubiliejinė skautų stovykla. Tokios stovyklos organizuojamos kas penkerius metus ir sukviečia apie 2000 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio. Savaitei miške prie Masčio ežero įsikurs tikras skautiškas miestas: iškils palapinių rajonai, parduotuvėlės ir net restoranas. Stovyklos metu jaunuoliai ne tik patys mokysis įvairių amatų, išgyvenimo įgūdžių, domėsis mokslu bei technologijomis, žiūrės filmus bei keliaus į žygius po Žemaitijos kraštą, bet ir stengsis būti naudingi, darydami gerus darbus miesto bendruomenei. Paprastai į šias stovyklas priimame tik jau esamus skautus, tad norintiems važiuoti jau dabar reiktų prisijungti prie organizacijos.

Šią stovyklą iš dalies finansuoja Europos socialinis fondas pagal žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą. Projektas „Dievui. Tėvynei. Artimui“, kodas VP1-2.2-ŠMM-10-V-02-015

Kalbėjosi Tomas Rakovas

Daugiau informacijos apie tai, kaip tapti skautu ir prisijungti prie stovyklų, galima rasti www.skautauk.lt

Lietuva Laima Dagytė, Skautai, Tomas Rakovas

---

---