Kviečiame pasiduoti paveldo kerams ir įsitraukti į jo pažinimo renginius

Autorius: Data: 2021-09-17 , 10:35 Spausdinti

Kviečiame pasiduoti paveldo kerams ir įsitraukti į jo pažinimo renginius

www.voruta.lt

Rugsėjo 17 – 26 d. vyksiančios Europos paveldo dienos (EPD), šiemet kviečiančios  intriguojančia tema „Įtraukiantis paveldas“ – tai ne tik vienas simboliškiausių Europos Tarybos inicijuotų renginių, bet jau nuoširdžiai pamėgtas visose penkiasdešimtyje Europos valstybių ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Renginio tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti.

Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams bei turistams. Laikui bėgant pamėgtas renginys išplito visoje šalyje, geru pavyzdžiu netruko pasekti ir kitos, pirmiausia – kaimyninės šalys. Galiausiai šie renginiai taip išpopuliarėjo, kad Europos Taryba perėmė šią inciatyvą ir pakvietė jungtis visas Europos Tarybos valstybes nares.

Taip 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur tais metais jau vyko diskusijos ne tik tarp istorikų, paveldosaugininkų ir politikų, bet ir plačioji visuomenė įsitraukė į aistringus svarstymus dėl Valdovų rūmų Vilniuje atstatymo. Ši diskusija, kaip ir daugelis kitų, vykusių vėliau, yra puikus pavyzdys, kaip visuomenė buvo įtraukta į paveldo verčių aptarinėjimą, girdėjo profesionalius mokslininkų, istorikų, tyrėjų argumentus už ir prieš, susipažino su vizijomis, planais, galimais sprendimais.

Lietuvoje pradėję rengti Europos paveldo dienas geru dešimtmečiu vėliau negu Prancūzijoje (Europos Tarybos nare Lietuva tapo 1993), kasmet buriamės į šį kolektyviniu tampantį ir nuolat besiplečiantį reiškinį visame kontinente, per tiek metų neprarandantį aktualumo.

Kultūros paveldas visų pirma yra diskusija, pokalbis, bendravimas, supratimas ir būtinai įsitraukimas. Šį paveldo aspektą taikliai įvardino kolegos iš Estijos vieno iš tarptautinių renginių metu, tardami, kad „Cultural heritage is not just conservation, it is a conversation“,  kitaip tariant,  kultūros paveldas nėra tik tai, kas sustingdoma laike ir saugoma, tai yra vyksmas, pokalbis.

Pokalbių, diskusijų apie kultūros paveldą, jo pažinimą, jo vertes reikia kuo daugiau. Išskirtinė šio turto svarba mūsų valstybei, taigi, ir mums visiems, įvardinta Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Kiekvienais metais Europos paveldo dienoms gyvenimas pasiūlo vis naujų aktualijų. Pastaraisiais metais daug diskutuojama dėl sovietmečio paveldo objektų, dėl šio laikotarpio garsiausių Lietuvos menininkų monumentalaus meno kūrinių viešose erdvėse, architektūros išsaugojimo dilemų.

Šiandien disonuojančio, nepatogiu tapusio kultūros paveldo vertės supratimas, lemiantis visuomenės požiūrį dėl jo išsaugojimo, lieka iššūkiu. Istorinio konteksto sudėtingumas tiesmukų receptų nesiūlo.  Europos paveldo dienos – gera proga ir į šiuos objektus pažvelgti platesniu žvilgsniu. Jau trečius metus matome Kauno savivaldybės pastangas parengti Kauno modernizmo įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą nominacinę bylą.

Ši užduotis reikalauja ne tik didelio savivaldybės administracijos susitelkimo, bet ir mokslinio potencialo, bendruomenės indėlio, visų grandžių – tiek politikų, tiek administratorių, tiek technikų, tiek mokslininkų, tiek diplomatų – įsitraukimo. Lietuva turtinga išlikusia modernizmo architektūra ir kituose miestuose bei miesteliuose. Europos paveldo dienos – gera proga tuos objektus aktualizuoti, išryškinti juos kūrusius architektus, parodyti visą jų įvairovę ir turtingą istoriją, kad pažinę labiau suvoktume, ką šis laikotarpis davė mūsų šaliai, kuo jis buvo svarbus.

Šiais metais, kuriuos Europos Sąjungos Taryba paskelbė Europos geležinkelių metais, yra gera proga atkreipti dėmesį ir į Lietuvoje išlikusį unikalų su geležinkeliu susijusį paveldą. Geležinkeliai – tai ne tik keleiviai, kroviniai, tai ir kelionės, kuriose daug atradimo džiaugsmo teikia aplankyti kultūros paveldo objektai. Atkreiptinas dėmesys ir į šalia bėgių išlikusius paveldinius objektus – senas medines stotis, vandens bokštus, specialiai traukiniams statyti tiltus. Neskubėkime jų nurašyti.

Europos paveldo dienos – puikus metas iš arčiau susipažinti ir su restauratorių darbais, prikeliančiais paveldo objektus naujam gyvenimui. Šiemet restauruota ir dar teberestauruojama nemažai pastatų, ypač iškalbingai apie šį procesą byloja sienų tapybos restauravimo darbai. Beveik trejetas dešimtmečių vykdoma kultūros paveldo pažinimo veikla, ypač Europos paveldo dienos, jau keletą metu yra skatinama bei remiama ir Europos Komisijos, davė pokyčių ir savivaldybių administracijose.

Nuo formalios Europos paveldo dienų vėliavos pakėlimo ceremonijos miestų aikštėse, įkvepiančių kalbų, metams bėgant vis labiau artėjo prie esančio kultūros paveldo atradimo džiaugsmo, vis labiau imta suvokti savojo paveldo mieste ar miestelyje svarba. Aktyvus vietos gyventojų dalyvavimas šiuose paveldo pažinimo renginiuose skatino savivaldą pagal išgales investuoti į kultūros paveldo restauravimą, atgaivinimą, pritaikymą bei savotiškai rungtyniauti tarpusavyje. Kultūros paveldo būklę ypač keitė EEE ir Norvegijos fondų lėšos, ES finansiniai instrumentai ir mūsų valstybės tam skiriami ištekliai.

Kitas svarbus pokytis yra gilėjantis ir plintantis visuomenės supratimas apie paveldo vertę ir jo reikšmę, piliečių dalyvavimas kultūros paveldo išsaugojimo darbe. Kiekvieno iš mūsų įsitraukimas yra svarbiausias dalykas šiam užmojui. Matome ir girdime ypač uždegančių pavyzdžių, norėtųsi pasidžiaugti ir pabrėžti krašto muziejų atliekamus darbus kultūros paveldo apsaugos srityje visoje Lietuvoje. Svarus čia dirbančių specialistų įnašas aktualizuojant kultūros paveldą, atskleidžiant jo vertes, organizuojant renginius, atliekant tyrimus. Mūsų šalies miestai, kuriuose aktyvūs krašto muziejai, regimai keičiasi.

Kaip pavyzdys – atgijusi Merkinė, kasmet pritraukianti vis daugiau turistų, keliautojų, besidominčių šalies istorija, kultūros paveldu ar garsiais LDK valstybės veikėjais. Šio istorinio Dzūkijos miesto paveldo tyrinėjimu, sklaida ir pristatymu visuomenei aktyviai užsiima Merkinės krašto muziejaus darbuotojų komanda. Kitas sektinas pavyzdys yra Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, kurio komandos iniciatyvomis ne tik atgaivinamas daugiau kaip 60 ha istorinis parkas, bet ir visa šalis neseniai minėjo Mykolo Kleopo Oginskio metus. Tokių kūrybingai dirbančių muziejų daug, kaip antai Martyno Jankaus Bitėnuose, Šilutės Hugo Šojaus, Pasvalio krašto muziejaus ir kt. Jų darbuotojai keičia supratimą apie kultūros paveldą, o įtraukdami visuomenę į paveldo išsaugojimo procesus, skatina imtis naujų projektų, būti ir dirbti čia, kur istorinė aplinka saugoma bei puoselėjama.

Aplink daugelį muziejų buriasi paveldo bendruomenė, kuriai svarbus gyvenamosios vietos kultūros paveldas, jo išsaugojimas, miesto ar miestelio gerovė. Europos paveldo dienų renginiuose, kurie gali tapti istorijos, meno pamokų tąsa, ypač laukiami moksleiviai, mokytojai. Šių metų tema „Įtraukiantis paveldas“ itin dėkinga pagrindiniam Europos paveldo dienų tikslui. Pažintis su kultūros paveldu visiems mums gali atverti kitokį požiūrį į gyvenimą, priversti susimąstyti ir įsilieti į šį svarbų jo išsaugojimo procesą. Visi kultūros paveldo objektai – tai vertybės, kurias pažinus darosi įdomiau gyventi! Kviečiame visus pasiduoti paveldo kerams ir įsitraukti į jo pažinimo renginius!

Kultūros paveldo departamentas

Kultūra Naujienos Renginiai



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra