Kviečia XII-XIII a. Senovės baltų amatų ir karybos festivalis „KARO ŽIRGAS“

Autorius: Data: 2016-08-31, 10:39 Spausdinti

Kviečia XII-XIII a. Senovės baltų amatų ir karybos festivalis „KARO ŽIRGAS“

XII-XIIIa. Senovės baltų amatų ir karybos festivalis „KARO ŽIRGAS“ sukurtas ir skirtas etninės Lietuvos  gyvajam kultūros paveldui  puoselėti ir išsaugoti, tai – senojo tipo žemaitukų žirgų veislės pristatymas ir populiarinimas.

Festivalio „KARO ŽIRGAS“ kulminacija- 1 km. greito jojimo lenktynės- varžybos  žemaitukų žirgais.

Tai istorinių lenktynių atkūrimas.  IXa. Anglosaksų keliautojas Wulfstanas lankėsi aisčių (Prūsų) žemėse ir užrašė savo metraščiuose daug įvairios informacijos apie to laikmečio papročius, tradicijas. Tas pats Wulfstanas pasakoja apie Laidotuvių-šermenų raitelių lenktynes-varžytuves. Kai miršta ar žūsta jų (Prūsų) kilmingas vyras-karys, pas juos yra paprotys, visą kas geriausia ir brangiausia ką jis turėjo, užsigyveno (dažniausiai tai būdavo ginklai, šarvai, žirgo ekipiruotė), jų artimieji visa tai išdalina už miesto (kaimo) mylios atstumu į atskiras dalis (šešias), skirtingu atstumu ir žuvusiojo geriausi draugai, bendražygiai, atvykę į šermenis su savo eikliausiais žirgais, dalyvauja lenktynėse – varžosi dėl to išdalinto turto. Todėl pas juos taip vertinami eikliausi žirgai-užbaigia Wulfstanas.

Tai puikus, gražus, sektinas paprotys, kai kario, kovos draugo ir bendražygio kovų trofėjai – yra ne paveldimi vaikų, ar giminaičių, o išdalinami atpasakotu būdu, lyg ir per atranką, nes eikliausius žirgus turi geriausieji kariai-raiteliai. Tokiu būdu lyg ir skatinama būti stipriam, tvirtam ir taip iškeliant užduotį siekti būti geriausiu. Juk ir vaikai, bei giminaičiai gali dalyvauti lenktynėse ir pasiimti tėvo trofėjus. Gražiausia tai, jog net ir broliai gali varžytis-laimėti ir neturėti pykčio, kuris paveldėjo daugiau.

Prie viso pasakyto, reikėtų dar pridurti, kad visus Wulfstano žodžius patvirtina Lietuvos archeologinė medžiaga iš istorinių kapinynų vidurio Lietuvoje (Marvelė Kauno r., Pakalniškiai Šakių r., Nendriniai Marijampolės r.) , kuriuose IX-XIIIa. buvo laidojami kariai-raiteliai.

Drąsiai galima teigti, jog tai istorinis įrodymas, kas įtakojo ir kaip atsirado didžiausias Lietuvos simbolis –  VYTIS, kurio tiesioginė reikšmė ir yra – KARYS RAITELIS.

XII-XIII a. Senovės baltų amatų ir karybos festivalis „Karo Žirgas“ V 2016 m. Rugsėjo 17 d., 12 val.  Šakių rajone, Gelgaudiškio seniūnijoje, Pakalniškių kaime, Panemunių regioniniame parke.

PROGRAMA:

Šeštadienis

12:00 Festivalio pradžia ir kiemo atidarymas

12:00 20:00 Istorinio kiemo edukacija

12:30 – 12:45 Festivalio organizatorių pasisakymas (kieme)

12:00 – 16:00 Istorinio karybos inventoriaus gamybos edukacija žiūrovams (kieme)

12:00 – 16:00 Istorinių laikų jaunimo įvairūs užsiėmimai ir žaidimai su žiūrovais (kieme)

16:00 – 16:30 Istorinio XII-XIIIa. Vidurio Lietuvos Kario – raitelio – „VYTIES“ pristatymas (kieme)

16:30 – 17:00 Festivalio raitelių ir jų žirgų pristatymas(kieme)

17:00 – 18:00 Raitelių su žemaitukais konkūro varžybos (kieme)

18:00 – 18:30 Festivalio kulminacija – atkuriamosios  greito jojimo 1 km. lenktynės pagal  IXa.Wulfstano pasakojimą

18:30 – 19:30 Iškilmingas visų dalyvių, raitelių ir žiūrovų žygis į istorinį XII – XIIIa. Karių – raitelių  kapinyną. Trumpas istorinio kapinyno pristatymas. Raitelių su žemaitukais varžytuvių nugalėtojų apdovanojimas.

19:45 – 20:00 Apeiginės ugnies istorinių karių – raitelių garbei  įkūrimas. (Kieme)

20:30 Festivalio pabaiga – kiemo uždarymas

Lietuva



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra