Kviečia 2012 metų lokalinių tyrimų ekspedicijos

Autorius: Data: 2012-05-03, 15:05 Spausdinti

2012 m. vasarą „Versmės“ leidykla numato surengti 21 kompleksinę lokalinių tyrimų šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos autorių ekspediciją (iš jų 9 pakartotinės) bei archeologinių kasinėjimų ekspediciją į rengiamų serijos monografijų aprašomas vietoves.

Su šiomis ekspedicijomis bendras „Versmės“ leidyklos nuo 1999 m. rengiamų ekspedicijų skaičius pasieks 114.

****** 

Ar gerai pažįstame savo kraštą?

Sakoma, kad gimtinė, gimtasis kraštas – kiekvieno žmogaus pradžių pradžia. Ar gerai pažįstame savo kraštą? Ką galime apie savo gimtąjį miestą ar rajoną, parapiją, apie jo žmones, tradicinę krašto kultūrą ir jos paveldą papasakoti atvykusiems svečiams?

Kad krašto istorija neliktų daugeliui mūsų balta dėmė, „Versmės“ leidykla leidžia „Lietuvos valsčių“ monografijų seriją, daugiatomę lokalios istorijos enciklopediją. Tai analogų Lietuvoje ir užsienyje neturintys leidiniai apie miestų ir miestelių, kaimų ir vienkiemių, apylinkių istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Parengta ir išleista 22 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų, rengiama dar 80 knygų. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti 2018 m. „Versmė“ tikisi išleisti šimtą „Lietuvos valsčių“ monografijų.

Monografijos rengiamos remiantis žmonių atsiminimais, ekspedicijų, lauko tyrimų ir archyvų medžiaga, mokslinėmis studijomis ir rašytiniais šaltiniais.

Leidiniai prasideda nuo ekspedicijų

Ekspedicijos – tradicinė būsimų monografijų pradžia. Jose dalyvauja istorikai, kalbininkai, etnografai, sociologai, geologai, gamtininkai, kraštotyrininkai, žurnalistai, kurie lankosi pas žmones ir užrašinėja vietos gyventojų prisiminimus, renka duomenis apie krašto gamtą, jo istoriją, švietimą, kultūrą ir kultūrinį gyvenimą, čia gyvenusių tautų atstovų gyvenseną, tarmių ir vietos šnektų, tautosakos ypatumus, įžymius žmones. Nemažai straipsnių rašoma ir apie kalendorinius, šeimos papročius, liaudies išmintį, mokyklų, bibliotekų, kolūkių istoriją bei apie šiandieninį gyvenimą, veikiančias įstaigas ir organizacijas, verslus.

Vienus iš šių straipsnių rašo mokslininkai, kitus – vietos gyventojai ir kraštotyrininkai.

Stengiamasi, kad kiekvienoje būsimoje monografijoje būtų apie dešimtadalį mokslinių straipsnių. Jų mokslinę vertę įvertina leidykloje prieš penkerius metus sudaryta Mokslo darbų komisija.

Kadangi kai kurios monografijos rengiamos labai ilgai – kartais iki 10-12 m. , o mokslininkams rūpi, kad kiti sužinotų jų tyrimus, moksliniai straipsniai publikuojami internete, juos gali perskaityti visi suinteresuotieji.

Prisiminti senieji valsčiai

Kodėl monografijos leidžiamos apie buvusius valsčius, o ne apie rajonus ar parapijas? Pasak „Versmės“ leidyklos vadovo Petro Jonušo, valsčiai – vienas iš seniausių ir ilgai išsilaikiusių Lietuvos administracinių vienetų. 1861 m. panaikinus baudžiavą, visoje Rusijos imperijoje vėl įvesta luominė valstiečių savivalda – valsčiai. Lietuvai tapus nepriklausoma, valsčių ribos buvo patikslintos, kad labiau sutaptų su katalikų religinių bendruomenių – parapijų – ribomis. Kelis šimtmečius vienoje teritorijoje gyvenę, to paties dvasinio centro, parapijos telkti žmonės sukūrė mikrokultūrą, išsiskyrusią savita šnekta, įvairiais tradicinės kultūros savitumais. Parapija ir valsčius buvo pagrindiniai kaimo žmogaus kilmės vietos orientyrai.

Dar ne per vėlu?

Kalbant apie ekspedicijas ir lauko tyrimus žmonėms dažnai kyla šis klausimas. Dar broliai Jonas ir Antanas Juškos XIX amžiuje yra sakę, kad po 10–20 metų gali nelikti ko užrašinėti: seni žmonės miršta ir nusineša nebūtin daug vertingų dalykų, tačiau ekspedicijos organizuojamos iki šios.

Pasak žymaus kraštotyrininko, Jono Basanavičiaus premijos laureato Venanto Mačiekaus, parengusio jau devynias „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas, ekspedicijos ir lauko tyrimai ypač aktualūs tradicinės kultūros tyrinėtojams: etnografams, kalbininkams ir tautosakininkams, taip pat gamtininkams, sociologams. Atkūrus šalies nepriklausomybę vis mažėja senosios kartos žmonių, gimusių iki 1930 m. ir gyvenusių žemdirbių kultūros aplinkoje, galinčių pasakoti apie tradicinius papročius, verslus, gyvenimo būdą, išlaikiusių savo šnektą, žinančių tautosakos. Todėl tyrėjams mąžta galimybių sukaupti etnografinių, tautosakos, kalbos, šnektų faktų, mažėja ir renkančiųjų šią medžiagą, o daugėja besidominčių vietos istorija, gamta.

„Rinkti etnografinę, tautosakos, kalbos medžiagą dar galima, bet tam reikia būti labai pasiruošusiam“, – pabrėžė V. Mačiekus.

Kiekvieno indėlis yra svarbus

Tad ekspedicijų dalyviai ir šią vasarą lankys miestelių ir kaimų gyventojus, teirausis apie krašto praeitį, buitį, papročius, užrašinės jų pasakojimus, prisiminimus, tautosaką.

Nuoširdžiai prašome ateiti į talką visus gyvenusius ar gyvenančius buvusio valsčiaus teritorijoje. Padėkite rasti gerus vietinių įvykių, ypatingesnių vietų žinovus, apskritai – šviesios atminties žmones. Parodykite ekspedicijų dalyviams, ką esame išsaugoję iš savo tėvų ir protėvių palikimo: nuotraukas, laiškus, kitus dokumentus. Atsakykite į pateiktus klausimus, visi jie svarbūs. Pateikta medžiaga bus fiksuojama, apibendrinama monografijos straipsniuose, nurodant pateikėjų vardus ir pavardes, o vėliau – perduodama mokslo institucijų saugykloms. Tad nuo kiekvieno buvusio valsčiaus teritorijoje gyvenančio žmogaus daug priklausys, ką dar sužinosime apie šį kraštą, ką apie jį galės sužinoti kiti.

Kad ekspedicija ir monografijos rengimas būtų sklandesnis, jau dabar prašome, Jūsų nuomone, tam praversti galinčias žinias pranešti ekspedicijų vadovams.

Daiva Červokienė

Daugiau informacijos: Ekspediciju sarasas_2012

Spauda , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra