Kūrybinis skurdas Lietuvos pašte

Autorius: Data: 2015-01-06, 10:43 Spausdinti

Pašto ženklo kaip mokėjimo priemonės už pašto paslaugas ir filatelistų domėjimosi objekto vaidmuo yra žymiai didesnis, nes jis drauge yra puiki valstybės pristatymo pasauliui priemonė, mažasis ambasadorius net tose valstybėse, kur Lietuvos ambasadų ar konsulatų nėra.

Lietuvos pašto istorija siekia XVI a. vidurį. Reguliariai keistis informacija su užsienio šalimis pradėta 1562 m., įsteigus pašto liniją Vilnius-Krokuva-Viena-Venecija. Iš Lietuvos korespondencija per Vieną patekdavo į daugelį Vakarų Europos miestų. 1671 metais LDK miestai ir miesteliai apmokestinti pašto mokesčiu.

Keleiviai iki I-ojo pasaulinio karo taip pat naudojosi pašto transportu, išskyrus tuos maršrutus, kur buvo geležinkeliai. Karo metais visi paštai buvo uždaryti. Tik nuo 1916 m. sausio 15 d. Lietuvos gyventojams buvo leista naudotis vokišku paštu, bet laiškus rašyti buvo galima tik vokiečių kalba.

1918 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras M. Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo įkuriama Lietuvos pašto valdyba. Gruodžio 27 d. išleisti pirmieji Lietuvos pašto ženklai. 1922 m. sausio 1 d. Lietuva tapo Pasaulinės pašto sąjungos (toliau PPS) nare. Tuo metu Lietuvoje veikė 126 pašto įstaigos ir 40 pašto agentūrų.

1940 m. gruodžio 4 d. Pasaulinės Pašto sąjungos Tarptautinis biuras pranešė, kad, Lietuvai tapus SSSR dalimi, jos narystė PPS panaikinta. 1941 m. vasario 16 d. iš apyvartos buvo išimti visi Lietuvos pašto ženklai, vokai, atvirukai ir įvesti SSSR pašto tarifai.

II-ojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinti Lietuvos ryšiai, nebeliko transporto, nebuvo ir susisiekimo geležinkeliais. Po karo Lietuvos ryšių veikla, jos plėtra buvo visiškai priklausoma nuo Maskvos.

Nuo 1990 m. prasidėjo naujas Lietuvos pašto atkūrimo ir plėtros laikotarpis. Tų metų spalio 7 d. apyvartoje pasirodė pirmoji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų serija. Gruodžio 17 d. įsteigta Lietuvos ryšių ministerijos valstybinė įmonė ,,Pašto ženklas“.

1991 m. gruodžio 17 d. nutarta reorganizuoti Lietuvos ryšių valdymo struktūrą – atskirti pašto ryšius nuo elektros ryšių, įsteigiant valstybės įmones ,,Lietuvos paštas“ ir ,,Lietuvos telekomas“.

Dabar Lietuvos paštas, kaip Susisiekimo ministerijos akcinė bendrovė dirba nuo 2006 m . sausio 3 d. (AB “Lietuvos paštas” 100 proc. akcijų  priklauso valstybei).

Jei Pirmoji, Vasario 16-osios Lietuvos respublika pasižymėjo aukšto meninio lygio pašto ženklų gausia leidyba, Kovo 11-osios respublikos paštas per 25 metus demonstravo tiek meninį, tiek patriotinį, tiek istorinės atminties skurdą. Priežastis – Lietuvos pašte įsitvirtinusi Maskvai priklausiusi nomenklatūra su homo soveticus mentalitetu. Antai iš JAV gaunamų laiškų pašto ženklai, kaip taisyklė, turi tos šalies vėliavos bei herbo vaizdą, Lietuvos paštas valstybės simbolius pašto ženkluose vaizduoti atkakliai vengia.

Jau pirmomis atkurtos respublikos dienomis Lietuvos filatelininkai atkreipė dėmesį į itin prastą pašto ženklų popieriaus kokybę, žemą meninį lygį, reiškė protestus, tačiau Lietuvos pašte įsitvirtinusi sovietinė partinė nomenklatūra darė viską, kad tik Lietuva atrodytų prasčiau. Neapsikentę filatelininkai susibūrė į oponuojantį Lietuvos paštui judėjimą FILOP (Filatelinė opozicija). Organizacija jau dešimtmetį kuria suvenyrinius pašto ženklus, meniškus pašto vokus, lipdukus, atsiliepdama į nūdienos reikalus, gaivindama istorinę atmintį, savaip ugdo ir telkia pilietinę patriotinę visuomenę. Internetinis organizacijos portalas www.filop.org drauge yra pavyzdys Lietuvos paštui, kaip nefinansuojami visuomenininkai sugeba kurti pašto reikmenis, dažnai geresnius už profesionaliuosius.

2015 m. sausio 2 d. drauge su euro įvedimu Lietuvos paštas išleido 6 populiariausius, standartiniais vadinamus, pašto ženklus. Antai populiariausio, 0,39 € nominalo, 1,35 Lt atitikmens pašto ženkle Lietuvos paštas pateikė Lenkijos karalystės Augusto III, 1754 m. 18 grašių vertės orto vaizdą. Kiti penkių  nominalų, išskyrus gražų 0,62 € nominalo ženklą, – įvairūs vyčio atvaizdai; Gedimino stulpams, vėliavai „neliko vietos“.

Nostalgijos Žečpospolitai atspindys naujame populiariausiame pašto ženkle – smerktinas Lietuvos pašto akibrokštas, o nepaisymas estetinių reikalavimų kitų nominalų pašto ženkluose – viešas kūrybinės minties stokos ir prasto valstybės įvaizdžio demonstravimas.

Visuomenė norėtų išgirsti, kokį atoveikį į Lietuvos pašto akibrokštus duos LR Susisiekimo ministerija.

 

Antanas Rimantas Šakalys, dailininkas

 

Nuotraukose:

Populiariausias pašto ženklas.

Pirmasis pašto ženklas

Lietuvos paštas , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra