Kūrybinio polėkio vyskupas

Autorius: Data: 2016-11-15, 10:54 Spausdinti

Kūrybinio polėkio vyskupas

Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt

Baigiantis Gailestingumo jubiliejiniams metams – lapkričio mėn. 6 dieną  po vakarinių  šv. Mišių Kauno  Kristaus Prisikėlimo bazilikos Konferencijų salėje įvyko Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio 2017 metų kalendoriaus  pristatymas.

       Pradžioje kiek žvilgterėkime į vyskupo asmenybę, jo nueitą gyvenimo kelią.  Gimė daugiavaikėje šeimoje, 1968 metais baigė tuomet vadintą  Kauno 7-ąją vidurinę mokyklą, dabar turinčią Šančių mokyklos-daugiafunkcinio centro vardą.  Dvejus metus  praleido  sovietinėje kariuomenėje, kurioje  stengėsi brandinti  jau mokykliniame suole praktikuotą fotografijos meną.  Jausdamas savo pašaukimą dvasiniam gyvenimui, penkerius  metus studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1976 metais įšventintas į kunigus. Dešimt metų   vikaravo  įvairiose Lietuvos vietose. Paskutinė jo, kaip vikaro pareigybė, buvo susijusi su Kauno arkikatedra bazilika. Trejus metus klebonavo Deltuvos ir Bukonių parapijose. Visur skleisdamas didelę meilę ir gyvojo tikėjimo žodį,  pasižymėjo dideliu stropumu, darbštumu  ir atidumu žmonėms. Stengėsi ne tik  gražinti savo tarnystės vietų bažnyčias, bet  savo atliekamų kilnių darbų pavyzdžiu  stiprinti ir pačios Bažnyčios dvasinius pamatus. Atgimstant  Lietuvai, lankantys Kauno katedrą žmonės labai nudžiugo, kad jų mylimas kunigas Eugenijus 1989 metais  vėl sugrįžo  į šią šventovę. Grįžo jau atlikti aukštesnes – Katedros  administratoriaus  ir Kauno arkivyskupijos kurijos kanclerio pareigas. 1995 metais tapo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonu, kaip jam įprasta, stropiai rūpinosi bažnyčios atstatymo darbais, dėstė Kauno kunigų seminarijoje, buvo joje studijuojančių klierikų dvasios vadovas. Čia  buvo pastebėtas ne tik administracinis, bet  ir jo pedagoginis talentas – 1996 metais paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektoriumi.

       Su kunigu Eugenijum Bartuliu  susipažinau, kai jis kunigavo Kauno arkikatedroje bazilikoje. Su jaunimo būreliu teko būti ir Deltuvoje. Tada kiek netikėtas susitikimas įvyko  miestelio  Švč. Trejybės     bažnyčioje: jos klebonas E. Bartulis, užlipęs ant pastolių,  pats  apsitaškęs dažais,  restauravo šoninį  altorių, gražino  šventovę. Paskui įvyko nuoširdus pokalbis. Kalbėjomės apie bažnyčios  ir  miestelio istoriją, prisiminėme čia buvusius knygnešius, Lietuvos kariuomenės artilerijos pradžią. (2013 metais ant Deltuvos senosios klebonijos pastato atidengta atminimo lenta, kurioje įamžintas pirmasis Lietuvos kariuomenės artilerijos šūvis 1919 m., kovojant su  įsiveržusia į Lietuvą bolševikų kariuomene.)

      Vadovaujami  kunigo Eugenijaus Bartulio, dalyvavome išskleidę  savo Trispalvę ir tarptautiniame beveik šimto kilometrų tris dienas trukusiame  piligriminiame žygyje iš Paryžiaus Dievo Motinos katedros į Šatro miesto Katedrą. Joje saugoma pasaulio krikščionims brangi relikvija:  Dievo Motinos – Švč. Mergelės Marijos   apsiaustas. Šatro katedra – tai vienas didingiausių religinių statinių Europoje. Šventovė dėl skulptūrų ir vitražų gausos vadinama Prancūzijos akropoliu. Šios nelengvos kelionės metu matėme savo vadovo spinduliuojančią energiją,  jutome jo atidumą, draugišką paprastumą bei nuoširdumą.

     1997 metų gegužės mėn. 28 d. kunigas Eugenijus Bartulis   nominuotas vyskupu. Birželio 29 dieną jo konsekraciją  sveikino   tikinčiųjų  prisirinkusi pilnutėlė Kauno arkikatedra bazilika.  Naujasis vyskupas  buvo paskirtas pirmuoju popiežiaus Jono Pauliaus II naujai įsteigtos Šiaulių vyskupijos vyskupu. Savo vyskupiškame  herbe įsirašė: Gaudete semper in Domino. Tai reikštų, kad visuomet reikia džiaugtis Viešpačiu. Šiais žodžiais vyskupas Eugenijus Bartulis ir vadovaujasi savo dvasinio gyvenimo kelyje. Matant  jo prakilnius darbus, jo nuoširdaus paprastumo užkrečiančią šypseną ne veltui dažnas jį vadina džiaugsmo vyskupu, skleidžiančiu savo širdies gerumo  šviesą ir besidžiaugiantį kitų teikiama  šviesa.

      Šiauliuose vyskupas atnaujino savo buveinės šventovę – Katedrą. Katedrą jis stengiasi statyti ir mieste gyvenančių žmonių širdyse. Jo iniciatyva įkurti vyskupijos  Jaunimo, Katechetikos  ir Šeimos centrai, su malda bei  giesmėmis rengiami pėsčiomis  piligriminiai žygiai į Kryžių kalną, į Tytuvėnus ir Šiluvą. Vyskupo Eugenijaus Bartulio aktyvi veikla reiškėsi jam būnant ir Lietuvos karo pajėgų ordinaru. 1999 metais vyskupas išrinktas Lietuvos Vyskupų Konferencijos nuolatinės tarybos nariu, palaiko glaudų ryšį su Šiaulių universitetu. Jo pastangomis universitete įteisinta kapeliono pareigybė, pradėta dėstyti nauja disciplina – meninis ugdymas ir tikyba. Universiteto senatas, įvertinęs  vyskupo nuopelnus, 2015 metais suteikė jam Šiaulių universiteto garbės daktaro vardą. Nuo 2007 metų jis yra ir Šiaulių miesto Garbės pilietis.

       Nežiūrint didelio pareigų krūvio, vyskupas Eugenijus Bartulis nuolat bendrauja su žmonėmis, mėgsta keliones, sportą, fotografiją.  Jis nuo 2007 metų leidžia teminius krikščioniškos krypties savo darytų nuotraukų kalendorius, reikalaujančius  turėti ne tik meninį skonį, vidinį intelektualumą, bet ir leidybinę nuovoką.  Šias savybes jis tikrai turi.  Pirmasis jo kalendorius vadinosi „Kryžiai Europos kalnuose“. 2017 metų kalendorius pavadintas „Išganytojo relikvijos“. Šis pavadinimas ir nusako jo turinį, kurį paryškina prie nuotraukų pridėtos evangelistų Jono, Luko, Morkaus ir Mato rašinių citatos. Kalendoriaus viršelį puošia Išganytojo veido relikvijos, saugomos Italijos Švč. Veido bazilikoje,  nuotrauka, tarsi prabildama į mus: Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Tai skarelė su Jėzaus atspaudu, atsiradusiu Kristaus prisikėlimo metu, jam gulint kape. Ši nuotrauka padidinta lapkričio mėnesio kalendoriaus lape, cituojant evangelisto Jono evangelijos 20-ojo skirsnio ištrauką: Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos […]     Kalendoriuje pateiktos  Turino drobulėsŠventosios Taurės, kurią kančios išvakarėse savo rankose laikęs  Išganytojas,  Vinies , kuria prie kryžiaus buvo prikaltas  Jėzus ( pasak IV amž. rašiusių autorių, šv. Elena radusi ne tik kryžiaus liekanas, bet ir vinis, kuriomis prie kryžiaus buvo prikaltas Jėzus) bei kitos Išganytojo išlikusių istorinių relikvijų nuotraukos. Jos yra padarytos labai subtiliai, su didele meile. Daug kam šios išlikusios Kristaus relikvijos nebuvo žinomos, dabar jos ne vienam  praplės  pažintinį akiratį, gal ir sustiprins  patį    tikėjimą.   Kalendoriaus vertę taip pat didina jame pateiktos oficialios valstybinės ir  religinės šventės, Bažnyčioje minimos  įsimintinos dienos, su šventaisiais  susiję vardadieniai.  Būtų gera, kad  kitame  kalendoriuje rastume  pažymėtus  nors svarbiausius  ir   tautinius  vardus.  Pvz, Vytautas susijęs ir su Lietuvos krikštu, jo motina Birutė – tautinė legenda…   Rugsėjo 8-oji turėtų žymėti ne tik Švč. M. Marijos gimimo, bet ir Vytauto Didžiojo karūnavimo bei Padėkos dieną (1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius ir LR Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, dėkodami Dievui už Lietuvos laisvę,   pasirašė Lietuvos paaukojimo Švč. Mergelei Marijai aktą).  Gal  turėtų būti pažymėtos ir Laisvės gynėjų (sausio 13), Gedulo ir vilties (birželio 14), Juodojo kaspino ir Baltijos kelio (rugpjūčio 23), Konstitucijos (spalio 25) bei Lietuvos kariuomenės (lapkričio 23) dienos. Žinoma, tai tik pageidavimo pastabėlės, jokiu būdu nesumenkinančios šio kalendoriaus aktualumo bei kokybės.

         Norinčių susitikti su vyskupu, pristatant jo naująjį kalendorių,   prisirinko pilnutėlė Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salė. Kalbėjęs kalendoriaus autorius vyskupas Eugenijus Bartulis kalbėjo apie šio kalendoriaus išleidimo sumanymo aplinkybes, apie jo turinį, pasidžiaugė čia atėjusių žmonių gausa,  kvietė atnaujinti savo širdis, kad visi galėtume džiaugtis būdami Kristaus vaikai. Susirinkusiems savo giesmėmis ir poezijos posmais  prabilo Kauno sakralinės muzikos mokyklos įkūrėjos, žinomos chorvedės ir pedagogės Nijolės Jautakienės naujai suburtas iš savo buvusių mokinių vokalinis ansamblis „Pastoralė“, radęs prieglobstį  šios bazilikos erdvėje.

      Šis susitikimas buvo lyg dvasinio pakylėjimo ir krikščioniškos vienybės šventė. Baigiantis jai, vyskupas palaiminęs visus, palinkėjo ir Dievo laiminamų 2017 metų. O mes Jo Ekscelencijai vyskupui Eugenijui Bartuliui taip pat  linkime Dievo palaimos, kuo geriausios sveikatos, daug gražių tolimesnių kūrybinių darbų, puošiant Lietuvą dvasinio atgimimo žiedais.

Kauno arkivyskupija ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra