Kunigo Roberto Grigo kalba, pasakyta iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai paminėti

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Ponios ir ponai, per praėjusius 13 atgautosios Nepriklausomybės metų daugybę kartų 1991-ųjų sausio fenomenas buvo svarstytas politikos, karybos, teisės ir daugeliu kitokių požiūrių. Tačiau mums, Laisvės stebuklo liudytojams ir dalyviams, yra nepaneigiamai aišku, kad svarbiausias šiame didingame, dramatiškame ir paslaptingame vyksme buvo dvasinis, religinis matmuo. Dievo, žmogaus ir laisvės paslapties matmuo.
Sausio 13-oji iš tikrųjų buvo mažųjų pergalė, tikinčios ir mylinčios tautos pergalė prieš perdėm suracionalintą, pragmatišką ir šia prasme bedievišką mąstyseną bei fizinės jėgos politiką. Gyvenimo Viešpats iš savo gailestingumo atskleidė mums, lietuviams, ir nustebusiam pasauliui, kad istorijos vyksmas nesileidžia prognozuojamas ir lemiamas vien geopolitinių jėgų santykio, melagingos diplomatijos, galios ir pinigo faktorių. Kad šioje dažnai nešvarioje ir kruvinoje painiavoje išlieka blogio nekontroliuojama erdvė "X", kurioje veikia kiti dėsniai, kurioje likiminį žodį taria tikėjimas, ištikimybė ir meilė, besiaukojanti iki mirties.
Dramatiškasis agresyvaus imperijos melo ir laisvės orumą atgavusio krašto susidūrimas, pasibaigęs Lietuvos sėkme, nėra vien laikinas politinės konjunktūros pasikeitimas. Tai visų pirma patirtis, turinti sutvirtinti mūsų dvasią visose žmogiškose neviltyse, išoriniuose pavojuose ir savosios visuomenės moraliniame chaose, – patirtis, teigianti, kad iš esmės niekuomet nepralaimi žmonės ir tautos, jei pasilieka ištikimi Dievo vardu bylojančiai sąžinei. Sausio 13-oje glūdi visų išjuoktų svajonių apie laisvę triumfas. Manau, kad ir būsimos čečėnų, tibetiečių, palestiniečių teisės į nepriklausomą valstybę triumfas. Fantazuotojais laikytų partizanų bunkeriuose sapnuotos laisvos, socialinį teisingumą branginančios Lietuvos triumfas. Beprotnamiuose "gydytų" ir protingųjų kolaborantų niekintų pogrindžio spaudos leidėjų triumfas. Okupanto siūlomas privilegijas, ramų gyvenimą ir kilimą karjeros laiptais sąmoningai ir oriai atmetusių Lietuvos Katalikų bažnyčios vaikų triumfas.
Nepaliaujamas Lietuvos suverenumo siekis atskleidžia bendražmogiškos svarbos mūsų istorinio kelio bruožą, kurį galėtume pavadinti etine kultūros kova; kova dėl kultūros ir sielos vertybių, kaip esminių tautiniam ir valstybiniams išlikimui. Vyskupo Valančiaus organizuotas sąjūdis buvo kova dėl liaudies buities kultūros. Knygnešystės judėjimas, kurio pergalę – spaudos atgavimo šimtmetį – paminėsime šiemet, buvo taikus kultūrinis pasipriešinimas rusifikaciniam draudimui rašyti, spausdinti ir mokyti gimtąja kalba. Katalikiškasis "Kronikos" leidybos tinklas sovietmečiu vėlgi buvo pastanga apginti europietiškąją tikėjimo išpažinimo ir sąžinės laisvę. Visais tais atvejais Lietuvoje laimėjo kultūra, pagrįsta krikščioniškuoju asmens orumo ir tautų prigimtinių teisių supratimu – laimėjo prieš despotizmą ir totalitarizmą. Šia prasme Sausio 13-oji buvo natūrali istorinės tradicijos tąsa.
Kaip jos tąsą traktuoju ir dabartines demokratinių valstybės institucijų pastangas apsaugoti strateginės svarbos visuomenės gyvenimo sritis nuo kriminalinių santykių įsigalėjimo, – santykių, užgriebiančių netgi giliau nei Konstitucijos pažeidimai ar priesaikos sulaužymas. Seimo inicijuota apkalta yra tokia pat drąsi ir teisinė svarbiausių valstybės struktūrų, Prezidentūros gynyba nuo vadinamosios "materščinos" dvasios, pasireiškiančios ne vien leksikonu, bet ir laikysena, poelgiais, žmogaus garbės ir laisvės nuvertinimu; nuo brutalios antikultūros ir antimoralės dvasios giname baltiškąją mūsų tapatybę. Anuomet kompromisų ir išdavysčių purvą nuplovė Sausio 13-ąją žuvusiųjų kraujas. Čia posėdžiavusi Aukščiausioji Taryba nesusvyravo prieš blogio imperijos tankus, prieš atsargią tarptautinės bendrijos poziciją ir pasiliko ištikima amžinajai laisvės svajonei. Šiandien, lemtingos mūsų apsiginimui euroatlantinės integracijos išvakarėse, ne mažiau reikšmingi labai skaidrūs, principingi, apvalantys šio Seimo sprendimai.
Turėdami naujausiojoje tautos istorijoje ir savo patirtyje tokį besąlyginės Apvaizdos globos liudijimą kaip Sausio 13-oji, tikrai galime, pasitikrindami kelio kryptį su žuvusiųjų ir gyvųjų idealistų vertybėmis, toliau drąsiai kurti nenugalėtąją Lietuvą. Dievas teišsaugo mūsų viltį!

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra