Kunigas, mokslininkas, ištiesęs ranką vienuoliams saleziečiams

Autorius: Data: 2013-04-02, 15:16 Spausdinti

Kunigas, mokslininkas, ištiesęs ranką vienuoliams saleziečiams

Jurbarko rajone, Vytėnuose, prie Nemuno krantų, stovi Renesanso epochos kūrinys – Panemunės pilis. Šios pilies istorija susijusi su įdomia Zamkaus dvaro istorija. 1925 m. dvaras atiteko Lietuvos valstybei ir tais pačiais 1925 m. varžytinėse sumokėjęs didžiausią sumą jį nupirko kunigas Antanas Petraitis, kad atitektų Lietuvos jaunimo švietimui ir ateities kartoms.

Netrukus minėsime šio garbingo žmogaus 80-ąsias mirties metines, tad yra puiki proga jį prisiminti ir mūsų jaunajai kartai, turistams ir ateities kartoms, juk jis buvo jaunimo globėjas. Kyla daug gražių, prasmingų prisiminimų apie garbingų Lietuvos žmonių gyvenimus, kurie šimtmečiais neišnyks. Apdainuoti Nemuno vingiai, įsimintini Maironio žodžiai Lietuva brangi, mano Tėvyne, šalis kur miega kapuos didvyriai amžiais išliks mūsųširdyse, kurie myli visą Dievo kūriniją.

Ant netoli pilies esančio kalno, apsupto čiurlenančio upelio, keturių kaskadinių tvenkinių, kurie puošia ir pilį, kaip minima legendoje, palaidotas kunigaikštis Vytenis ir jo žmona. Vienuoliai saleziečiai pagal A.Valaičio sukurtą itališkos architektūros projektą ant šio žymaus kalno pastatė gražią koplytė1ę ir užrašė lietuvių ir lotynų kalbomis: Atlygink Viešpatie ištikimiesiems ir geraširdžiams. Iš Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčios šventoriaus pagerbdami savo fundatorių perkėlė papuoštą jo karstą į koplytėlę.

Kunigas, mokslininkas, astronomas, žymus Lietuvos tautinio atgimimo dalyvis, paskutinis pilies ir Zamkaus dvaro savininkas. Kunigas, mokslininkas papildė istoriją nuveiktais darbais Lietuvai. Tad ir turistams bus įdomesnė istorija. 1932 m. kun. A. Petraičio rašytame laiške Lietuvos saleziečių patriarchui kun. A. Skelčiui Zamkus jau vadinamas Vytėnais, nes laiško kampe yra toks adresas: „Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytenio parkas, Zamkus, 13 Vasario 1932 metuose (Krizantas Juknevičius Lietuvių saleziečių istorija, Kaunas: Orientas, 2000, p. 248).

Krizantas Juknevičius savo knygoje Lietuvių saleziečių istorija rašė: kai lietuviai saleziečiai ieškojo vietos Lietuvoje kur galėtų apsistoti, Dievo apvaizda pašaukė kunigą, kuris saleziečiams ištiesė ranką, tai buvo ANTANAS PETRAITIS jis padovanojo visą turtą testamentu, pakvietė kaip į tėvų namus, su maistu ir pinigais bankuose keliose užsienio valstybėse. Kun. A. Petraičio visą turtą surašė ir perdavė Lietuvos archyvui.

Kun. A. Petraitis gimė 1861 m. Skirsnemunė parapijoje, Naubariškių kaime. Baigęs kunigų seminariją 1905 m. dėl caro valdininkų persekiojimo už tautišką veiklą turėjo pasitraukti iš Lietuvos. Dirbo Šv. Juozapo bažnyčioje klebonu Čikagoje (JAV), įkūrė fondą Lietuvai remti. 1907 m. nupirko Lietuvai galingą teleskopą, kainuojantį 6000 dolerių ir didinantį 1100 kartų. Jis antras pagal dydį teleskopas Ilinojaus valstijoje. Teleskopąlaikinai pasistatė prie savo klebonijos. Kun. A. Petraitis suderinęs savo parapijos darbą laisvomis valandomis tyrinėjo žvaigždžių kelius gamtos paslaptis. Amerikos spaudoje ne kartą buvo minimi kun. A. Petraičio pasiekimai astronomijos srityje – rašyta, kad lietuvis kun. A. Petraitis geriausias astronomas. 1910 m. nuotrauka su iškiliu spaudu: KUN. A. PETRAICZlO  ZVAIGZDIU TEMINYCE, kuri saugoma Lietuvos centriniame archyve.

1927 m. Ministrų tarybos posėdyje, kuriame pirmininkavo pavaduotojas finansų ministeris J. Tūbelis, valstybės kontrolierius A. Milčius ir kiti, buvo nutarta perleisti Zamkaus dvaro ir pilies griuvėsius kun. A. Petraičiui be atlyginimo, juose įrengti observatoriją ir atstatyti pilį pagal jos stilių. Po kun. A. Petraičio mirties pilis lieka Lietuvos universitetui.

Po pilies gaisro Vyriausybė žinojo kun. Petraičio galimybes ir didelį pasiryžimą. Jo rūpesčiu ir dvaro valdytojo Zenono Petraičio pastangomis buvo atstatytas pilies stogas, sudėtos lubos, grindys, padaryti laiptai – kun. A. Petraitis padarė viską, kad pilis būtų apsaugota nuo sugriuvimo.1930 m. kun. A. Petraitis grįžo į Tėvynę Lietuvą Čikagoje dirbo 25 m. Jį išlydėjo J. E. arkivyskupas Petras Būčys.

       Klaipėdos uoste įvežamai prekei muitinė dėjo net didesnius mokesčius už milijoninę dovaną Lietuvai. Kun. A. Petraitis Lietuvai dovanojo didelę knygų biblioteką, kainuojančią 300 000 litų ir galingą teleskopą: galingą teleskopą vežiau ne sau, o Lietuvos jaunimo švietimui. Tačiau pamatęs tikrąją padėtį, laivą apsuko atgal, tik knygas iškrovė į Skirsnemunės bažnyčios bokštą. Teleskopą nupirko vienuoliai saleziečiai Detroito universitetui. Kauniečiai buvo pasirengę Lietuvoje mokytis  ir dėstyti mokiniams, jau buvo išsirinkę ir direktorių astronomą, jie labai nusivylė. Observatorijos istorijos knygos autorius straipsnyje „Ad Memorandum“ labai apgailestaudamas rašo: „Jeigu atsiranda iš tavo sūnų nešinas tau milijoninę įstaigą, kuri būtų pagrindas, būtinai reikalingas mūsų alma mater naujam universitetui“ (B.-Za.). 

Kun. A. Petraitis įpareigojo vienuoliams saleziečius, kad Zamkaus dvare būtų kuriamos mokyklos ir šviečiamas jaunimas. Per karą koplytėlę išniekino, kun. A. Petraičio karstą perkėlė į Šv. Jurgio Skirsnemunės bažnyčios požemio salę. J. E. Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus leidimu ir klebono patarimu buvo papuošta raudonų plytų bažnyčia, galinio lango smailiaarkinėje nišoje buvo įrengta juodo marmuro atminimo lenta su kryžiumi viršuje, kurioje įrašyti žodžiai: Šioje bažnyčioje po altoriumi palaidotas kunigas Antanas Petraitis (18611933). Gimęs šiame krašte, rūpindamasis jaunimo švietimu, pakvietė vienuolius iš Italijos į Lietuvą ir padovanojo dvarą Vytėnuose saleziečių centrui įkurt.            

Kun. A. Petraitis Zamkaus dvaro su pilimi padovanojimą saleziečiams, jis šią žinią pranešė J. E. Kauno arkivyskupijos metropolitui arkivyskupui Juozapui Skvireckui.

Kauno arkivyskupo Juozo Skvirecko atsakymas: Kauno Arkivyskupas, Kaunas, 1932 m. vasario mėn. 6 d. Nr. 339, Jo M. Kunigui Antanui Petraičiui, Tamstos sumanymui Zamkaus centrą atiduoti saleziečiams įsikurti Lietuvoje mielu noru pritariu. Dievas tepadeda šį sumanymą laimingai vykdyti. Iš saleziečių darbo Lietuvoje tikrai galės būti nemaža naudos mūsų Tėvynei ir garbės Dievui. Savo pritarimą jiems kurtis Lietuvoje seniai esu davęs. Jei bus reikalingos bet kurios formalybės atlikti, Ordinariatas, kiek galės, visuomet padės. Patys saleziečiai turėtų būti kuo veikiausiai informuoti apie Tamstos gražų sumanymą. Telaimina Aukščiausias Tamstos pasiryžimą ir telaiko Tamstą visuomet savo malone. Atsidavęs Kristuje, Skvireckas K. A.

Kultūros ministerija labiausiai reikalauja, kad jaunimas nebūtų klaidinamas, ypač turistinėse vietose reikia tikslių žinių jaunimui, reikia, kad kun. A. Petraičio gyvenimo istorijos knygelė Gyvenimotikslas, rašyta iš Lietuvos valstybės archyvo dokumentų, būtų pilyje ant stalo pasiskaityti turistams apie paskutinį pilies savininką kun. A. Petraitį.

Trakų istorijos muziejus 2008 m. paminėjo kun. A. Petraičio 75-ųjų mirties metinių jubiliejų, dėkojame Jiems. Jo 25 m. kunigystės proga buvo dedikuojamos dovanos: klasicizmo laikų grynojo sidabro dvi vazos ir stalo įrankių komplektas, išgraviruotas aukšto lygio dailyraščiu  K A P. Petraitis.

Lietuvai nusipelniusių žmonių gražų pagerbimą ir jaunimui malonu girdėti, kada istorija rašoma be iškreipimų. Daug pasakojama apie kun. A. Petraičio įdomų ir nelengvą gyvenimą. Yra išlikusių nemažai kun. A. Petraitį menančių eksponatų – susirašinėjimo su vienuoliais laiškų ir kitų dokumentų. Istorijos mokytojas J. Andriusevičius leidinyje ,,Kalvotoji Žemaitija“ (1999 m. sausio 9 d. Nr. 3 (7360), Tauragė) kunigą, mokslininką A. Petraitį apibūdina kaip žmogų, troškusį Lietuvai šviesos. Kun. A. Petraitis norėjo nupirkti ,,Šatrijos kalną“ ir ant jo savo lėšomis įrengti observatoriją. Istoriniu tapęs neįkainojamas laiškelis, rašytas kunigo A. Petraičio ranka, buvo aptiktas 1971 m. senosios Luokės klebonijoje. Ilgai trukęs sovietmetis paliko pačias skurdžiausias užuominas apie garsųjį lietuvį. Daugiau sužinoti galime pavartę išeivijos puslapius „ Lietuvių enciklopediją“ (22 t., Bostonas, 1960). 2012 m. vasario mėn. kun. A. Petraičio laiškas išspausdintas Lietuvoje, Mokslų ir enciklopedijų centre (Asanavičiūtės g. 23).

Neretaikartojama: jam nepasisekė pastatyti observatorijos. Tai dviprasmiški neteisingo žodžiai. Yra manančių, kad kunigas privalėjo pastatyti observatoriją ir atstatyti pilį. Tačiau jie neskaito istorijos ir rašo klaidingai. Kun. A. Petraitis parūpino pakankamai lėšų, tik Vyriausybė neturėjo galimybių iškelti šeimų su mažais vaikais, vaikai mūsų ateitis. Zamkaus dvaro istorija yra neeilinis istorijos faktas. Po generolo Gelgaudo žūties nepasisekusiame sukilime prieš caro priespaudą Gelgaudo šeima pasitraukė į JAV. Pilis liko apleista ir joje apsigyveno neturintys kur gyventi pilies ir dvaro kumečiai. Kadangi pilyje sunkią dalią vargusios šeimos su mažais vaikais, todėl Kultūros ir Švietimo ministerijos negalėjo pritarti kun. A. Petraičiui dėl jų iškeldinimo. Dabar tebegyvenantys pilies gyventojų anūkai sako: Pilyje gyveno mūsų seneliai.

Ant Zamkaus dvaro sienos spindi atminimo lentos kun. A. Petraičiui ir saleziečių direktoriui kun. A. Skelčiui, jiems pastatytas koplytstulpis. Zamkaus dvare įrengtas muziejus, kuriame eksponuojami kun. A. Petraičio dvaro pirkimo dokumentai, jo darbų katalogas, istorinių nuotraukų albumas, taip pat kun. A. Skelčio dokumentai.

Atgavus nepriklausomybę, vienuoliai Kaune (Palemone) ir Vilniuje pastatė bažnyčias. Vienuoliai mokiniams per šv. Mišias duoda paskaityti straipsnelį maldos, jie noriai lanko bažnyčią, susidaro eilė, taip atitraukia nuo nekultūringo gatvės gyvenimo. Mokiniams prie ežerų įrengta vasaros stovykla pailsėti, net keliomis pamainomis. Vienuoliai dirba ir 7 mokyklose, jų pasiaukojantis darbas ir pilnos bažnyčios žmonių kelia ir jaunimo kultūrą.  

Galbūt daugeliui teko girdėti, kad Mariaus Markevičiaus režisuotas dokumentinis filmas apie krepšinį „Mano svajonių komanda“ sulaukė didelio dėmesio. Lietuvis režisierius, A. Petraitytės-Markevičienės anūkas gimė Santa Monikos mieste (JAV), jis yra kun. A. Petraičio giminaitis. M. Markevičius galbūt kada nors sukurs filmą ir apie Vytėnus, apie garsią Panemunės pilį ir istorinį Zamkaus dvarą, netoli esančią Šv. Jurgio Skirsnemunės bažnyčios požemio salę, kur ilsisi kun. A. Petraitis, kultūros paminklus, koplytėlę. Panemunės pilyje I korpuse Lietuvos dailės akademija rengia įvairias studentų dailės darbų parodas, taip įnešdama didelį indėlį į Lietuvos kultūrą.

Pabaigai malonu prisiminti Vytėnų mokyklos vyresnės klasės mokinės žodžius: Kodėl tiek mažai rašote jaunimui, daugiau vyresniems? Nėra tiek malonių žodžių išreikšti tą džiaugsmą, kad jaunimas skaito knygas ir įvertina jų prasmę. Auga išmintinga jaunoji karta.

Nuotraukose:

1.1930 m. iš Čikagos į Tėvynę Lietuvą išvykstantį kun. A. Petraitį išlydi vyskupas J. E. Petras Būčys. Jo dešinėje sėdi kun. A. Petraitis. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

2. Atminimo lenta kun. A. Petraičiui ant Zamkaus dvaro sienos

3. Informacinis stendas, skirtas kun. A. Petraičiui, Vytėnų mokykloje

4. Jurbarko r. Vytėnų pagrindinės mokyklos mokytoja Džilda Šneiderienė (kairėje) ir P. Petraitytė-Petraitienė

 

Katalikų kunigai



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra