Kunigaikščių Radvilų palaikai amžiams atgulė Dubingiuose

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Dubingių piliavietėje 2009 m. rugsėjo 5 d. (šeštadienį) iškilmingai perlaidoti kunigaikščių Radvilų giminės atstovų palaikai, atlydėti iš šarvojimo vietos Vilniuje, buvusiuose Radvilų rūmuose.
 
Radvilų giminės herbu – ereliu ir liūtų galvomis papuoštą sunkų metalo sarkofagą su aštuonių Radvilų palaikais juodame katafalke iš Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmų Vilniuje į perlaidojimo vietą ant Dubingių piliakalnio atlydėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai ir stilizuotais drabužiais pasipuošusios lietuvaitės.
 
Skambant Lietuvos kariuomenės orkestro ir Šiaulių kamerinio choro „Polifonija“ atliekamai muzikai, prie Dubingių piliakalnio garbės sargybon stojo kariai su atkurta XIV amžiaus Lietuvos riterio apranga, šarvais ir ginkluote, simbolizuojančia šlovingą Lietuvos praeitį. Sarkofagas prie laidojimo vietos – požeminės buvusios bažnyčios kriptos – atneštas raudonu taku.
 
Perlaidojimo iškilmėse dalyvavo premjeras Andrius Kubilius, ministrai, kiti politikai, evangelikų reformatų bažnyčios atstovai, iš Lenkijos atvykę Radvilų giminės palikuonys – Mikalojus (Mikolaj) ir Motiejus (Maciej) Radvilos (Radzivil), kiti Radvilų kraujo arba jų pavardę turintys žmonės iš Lenkijos ir Lietuvos, Lenkijos ambasadorius, gausiai susirinkę Dubingių gyventojai ir atvykusieji iš kitų miestų.
 
Ceremonijoje aktorių skaitomi skambėjo šešioliktojo amžiaus humanisto Andriaus Volano šlovinimo žodžiai laidojant Mikalojų Radvilą apie jo dorybes ir drąsą mūšiuose.
 
„Savo himne giedame „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Šiandien susirinkome džiaugdamiesi dar vienu šaltiniu, iš kurių atidarome Radvilų panteoną, Radvilų mauzoliejų. Dubingiai grįžta į Lietuvos stiprybės šaltinius. Susirinkome atiduoti pagarbos faktiniams LDK valdovams – Mikalojui Radvilai Rudajam ir Mikalojui Radvilai Juodajam bei dar šešiems šios giminės atstovams. Šiandien prisiliesdami prie Radvilų istorijos ir jų didybės, patys tampame kiek didesni. Tad būkime verti Lietuvos didybės“, – sakė A. Kubilius.
 
Vyriausybės vardu premjeras padėkojo visiems istorikams, archeologams, mokslininkams, prisidėjusiems atrandant ir identifikuojant Radvilų palaikus ir tyrinėjant šios giminės istoriją bei palikimą.
 
„Esu labai laimingas, kad, praėjus 500 metų ir išgyvenus trylikai kartų, tokia šeima ir tokia giminė niekada neišnyks. Tauta, kuri prisimena savo herojus, niekada neišnyks“, – pažymėjo Motiejus Radvila, tryliktosios po Mikalojaus Radvilos Juodojo kartos atstovas, pripažinęs, kad ši iškili giminė mūsų laikais yra praradusi buvusią istorinę galią, bet neatsižadanti prisiminimo apie ją ryšio su istorinėmis žemėmis.
 
Skambant lotyniškai giesmei „Giedokime Viešpačiui naują giesmę“, sarkofagas su Radvilų palaikais nuleistas į laidojimo kriptą, papuoštą ąžuolo lapų girliandos ir baltų lelijų puokšte. Radvilų atminimas pagerbtas trimis istorinių pabūklų salvėmis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam etmonui, kancleriui ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Rudajam, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam ir visai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų giminei.
 
Perlaidojimo ceremonijos pabaigoje iškilmingai sugiedotas Lietuvos himnas.
Įtakingiausios ir galingiausios LDK didikų Radvilų giminės atstovų palaikai prieš penkerius metus buvo atrasti Dubingių piliavietėje, kuri glaudžiai susijusi su Radvilų giminės Dubingių atšaka: čia stovėjo Radvilų rūmai, bažnyčia, tapusi didikų amžinojo poilsio vieta.
 
Kunigaikščiai Radvilos itin reikšmingai prisidėjo prie LDK politinio, ūkinio ir kultūrinio vystimosi. Ši plati giminė davė ne tik iškilių politikų ir karvedžių, bet ir Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Barborą Radvilaitę bei pirmąjį Lietuvos istorijoje kardinolą Jurgį Radvilą. Iš Radvilų giminės iškilo net 37 vaivados, dešimtys aukščiausių LDK pareigūnai, dvasininkų. Radvilos įkūrė Biržų pilį ir miestą, Kėdainių miestą, Nesvyžių su pirmąja barokine bažnyčia LDK teritorijoje, pastatė Miro pilį (dabartinė Baltarusija), turėjo savo rūmus Vilniuje, Varšuvoje, netoli Paryžiaus ir kt.
 
Į LDK istoriją Radvilos įėjo ir kaip vieninteliai, nepasirašę Liublino unijos, sujungusios Lietuvą ir Lenkiją į unitarinę valstybę.
 
www.ve.lt
 
Gedimino Savickio nuotr.
 
Nuotraukose: Kunigaikščių Radvilų palaikai amžiams atgulė Dubingiuose

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra