Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

2009 m. rugsėjo 12 dieną popiežius Benediktas XVI sakė pamokslą apie kunigystės esmę. Tarp kitų kiekvienam dvasininkui būtinų savybių jis iškėlė protingumo svarbą.

Popiežius sakė, jog protingumas – tai ne gudrumas, o pirmenybės teikimas tiesai, kuri daro tiesioginę įtaką žmogaus proto sprendimams.  „Pirmos pačios svarbiausios dorybės esmė yra leistis būti ugdomam tiesos, kurią mums rodo Kristus“, – tai Šventojo Tėvo žodžiai, kurie skatina ne tik dvasininkus iš naujo maldingai gilintis į dieviškojo Apreiškimo tiesas, bet ir visus tikinčiuosius ragina kasdien atsiverti Viešpaties tiesų pažinimui, kuriuos jis tikrai išlaisvina nuo bet kokio rafinuoto melo pinklių.

Tačiau kiekvieno žmogaus gyvenime esti psichinio bei fizinio nuovargio ar blogos nuotaikos būsenų, kai kyla noras, pavyzdžiui, nemalonaus streso būsenoje pyktį išlieti ant šalia esančiojo. Kaip svarbu šią išbandymo valandėlę, užuot pasidavus pagiežos antplūdžiui, bematant stoti į kovą su blogiu ir ryžtingai apispręsti atmesti kiekvieną apmaudą, nuoskaudą ir visas kitas apgaulingos savimeilės apraiškas.

Mūsų vidinis gyvenimas tebūna kasdien stiprinamas krikščioniškų knygų, straipsnių, ypač Biblijos, skaitymu, mąstymu bei pasiryžimu tas pažintas tiesas vykdyti. Tada mumyse nejučiomis formuosis tvirta motyvacijos kryptis – visa, kas skleidžia bet kokį melo dvoką, nedvejojant atmesti, o tai, kas veda į tiesą, palaikyti bei puoselėti. Teologas Mutzas įžvalgiai rašė: „Be tvirtų moralinių principų, kurie kiekvienu momentu pristato valiai stiprių motyvų, mus parblokštų aistra, panašiai kaip stipri srovė paglemžia ir nuneša į vandenį įmestą skiedrelę. Remdamiesi tvirtais principais, pagrįstais giliu svarstymu, įstengsime nuslopinti ir ramiai suvaldyti šėlstančią aistrą. Tvirti principai suteikia valiai griežtumo ir žaibiško veikimo malonę ir tuo užtikrina pergalę“.

Kaip televizoriaus ar kompiuterio jungiklis iškart nutraukia vaizdo ar programos rodymą, taip ir mintyse, kai nuspaudžiame „mygtuką“ ir sustabdome žalingų minčių judėjimą, tada uždegame žalią šviesą, kaip moko Bažnyčios katekizmas, jautrios, teisingos ir patikimos sąžinės ugdymui, nes būtent sąžinė daro sprendimus, klausydama proto, derindama juos su tikruoju gėriu, kurio nori Kūrėjo išmintis.

Taigi kai būsime Dievo tiesos apšviesti ar net jos vis dažniau pagaunami, vis laisviau atsiversime Šventosios Dvasios tyliosioms inspiracijoms, kurios mus mokys visada rinktis tai, kas svarbiau. Pasak Benedikto XVI, į viską stengiamės žvelgti „ne pravėrę siaurą mūsų pačių gudrumo langelį, bet pro platų, Kristaus mums atvertą langą į tiesą“.

www.bernardinai.lt
 

Sena Voruta