Kun. Vaclovas Aliulis, MIC. Kaip geriau pagerbsime Jėzaus Motutę: garbinti ar gerbti?

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Vos darbštuolis Tomas Viluckas www.bernardinuose pajudino klausimą, kaip katalikai garbina/gerbia Švenčiausiąją Jėzaus Motiną, tuojau pasigirdo atgarsiai: broliai protestantai teisingai kaltina daugumą katalikų, kad jie Jėzaus Motiną garbina, bet tai neleistina. Garbinimas priklauso vien Dievui, o Marija – tik žmogus. Taip ar ne?

Ir taip, ir ne. Galbūt pasitaiko katalikų, silpnai išmanančių Bažnyčios mokslą ir manančių, jog Marija pati dalija didžias malones, gal net ir nuodėmes atleidžia. Bet tokios pažiūros – išimtys. Deja, kai kurie jausmingi pamokslininkai padeda tokioms pažiūroms sklisti, nuolat kalbėdami apie Motinėlę geriausiąją ir galingiausiąją, užmiršdami paminėti, jog ji – tik Tarpininkė, mūsų palydovė kelyje pas Jėzų, Amžinąjį Tėvą ir Šventąją Dvasią. Galime būti tikri, kad šitokio, kone dieviško, garbinimo pati nuolankioji Viešpaties Tarnaitė nė iš tolo nenori.

Kitas kraštutinumas tvirtina: Marijos neturime garbinti, o tiktai gerbti.

Pamąstykime, ką iš tiesų reiškia šis gražus žodis. DLKŽ (1993) aiškina; rodyti pagarbą, vertinti, branginti. Šitokia prasme „gerbti“ turėtų būti pagrindinis doro žmogaus ir krikščionio nusistatymas ne tik asmenų, bet ir gyvosios bei negyvosios gamtos atžvilgiu, o ką jau kalbėti apie angelus ir šventuosius.

Bet ar tikrai mūsų, katalikų, santykis su angelais, šventaisiais ir Švenčiausiąja Motina yra tik tokio paties pobūdžio, kaip, pavyzdžiui, vyro pagarba žmonai ir atvirkščiai, kaip mokinių – mokytojui ir atvirkščiai, kaip tarp bendradarbių, kaimynų, troleibuso keleivių? Tikriausiai mūsų pagarba Jėzaus Motinai ne tik intensyvumu, bet ir esme skiriasi nuo mūsų pagarbos artimui ir gamtai. Kai pagarba pasiekia šlovinimo, ypatingo prisirišimo, branginimo, net lemtingo pasitikėjimo pobūdį, tai jau esti nebe gerbimas, o garbinimas.

Galime išskirti dvejopą garbinimą: garbinimas kaip dievybės – dieviškasis garbinimas ir garbinimas kaip didžio žmogiško vertingumo objekto – žmogiškasis garbinimas. Dieviškasis garbinimas teologinėje kalboje lotyniškai vadinasi adoratio, graikiškai latreia, žmogiškasis garbinimas lotyniškai veneratio, graikiškai douleia. (1) Lietuvių kalboje, kaip ir kai kuriose kitose, nėra nukaltų atskirų terminų šioms dviem garbinimo rūšims. Gal vertėtų nukalti? Vargiai tai pavyktų, vargiai prigytų. Čia ne koks mechanizmo sraigtelis ar svirtelė, kad galėtum kokį dirbtinį pavadinimą nulipdyti. Tiesiog ir Bažnyčios mokymas bei liturgija, ir sąmoningo religinio gyvenimo praktika sėkmingai skiria šias dvi garbinimo rūšis.

Pasaulietiški žmonės „garbina“ sporto, scenos, ekrano „žvaigždes“. Maiklas Džeksonas (Michael Jackson) JAV yra daugeliui tapęs gyvenimo švyturiu, už didelius pinigus gaudomi jo vartoti ir naudoti daiktai-relikvijos. Bet tai laikina banga, kuri nuslūgs. Katalikai ir stačiatikiai nuo seno reiškia didelę šventą pagarbą Jėzaus Motinai bei Jo bičiuliams-sekėjams šventiesiems ir su jais laiko ryšį pagal „Credo“ formulę: „Tikiu … šventųjų bendravimą“. Taip, Švenčiausiąją Mergelę visiškai ramia širdimi garbstome žmogiškuoju garbinimu.

Lietuvių maldingumui tai labai sava. Lietuvių katalikų mokslo akademija dar 1958 m. yra išleidusi stambų veikalą „Marijos garbinimas Lietuvoje“, kurį parašė marijonas kunigas Juozas Vaišnora, popiežinio universiteto „Angelicum“ filosofijos ir teologijos daktaras. Aušros Vartai, Šiluva, Žemaičių Kalvarija, Ramygala, Pivašiūnai ir dešimtys mažiau garsių šventovių dera mūsų maldingumui. Ir mes žinome, kad maldingumas šventiesiems reiškia  ne vien žavėjimąsi, šventus atodūsius ar pagalbos prašymus, bet ir mokymąsi sekti jų pavydžiu – kiek pajėgiame šventai gyventi.     


1. Kazimiero Jomanto „Lotynų-lietuvių kalbų žodynas“, 1995 (1936), skirtumą tarp šių dviejų žodžių aiškina taip: adoratio – garbinimas, dievinimas, veneratio –  gerbimas, garbinimas.

www.bernardinai.lt

Nuotraukoje: Devintinės Vilniuje

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra