Kun. A. Dauknys: „Tarnystė nešanti viltį“

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

„Kiekvienas žmogus yra paslaptis kitam žmogui ir netgi pats sau. Tik Dievas, taip paslaptingai sukūręs ir pamilęs mus, pažįsta mūsų esmę ir žino kiekvieną smulkmeną, susijusią su mūsų gyvenimu“, – tvirtina Panevėžio rajono Naujamiesčio ir Berčiūnų parapijų klebonas Algirdas Dauknys, tarp tikinčiųjų ir visuomenėje dar žinomas kaip eruditas, mąstytojas ir smalsus, tipiškų žurnalisto požymių turintis dvasininkas.

Žurnalistas, barstantis „aštrius prieskonius“

Panevėžyje vykusių Lietuvos jaunimo dienų (LJD) savanoris A. Dauknys visų pirma padėjo viso pasaulio tikintiesiems sužinoti apie Lietuvoje vykstančią šventę. Karščiausios naujienos buvo pranešamos per Vatikano radiją, kurios bendradarbis Lietuvoje ir yra kun. A. Dauknys. Pasak dvasininko, ši tarnystė jam leidžia nešti viltį. Be to, dalyvauti žurnalistikoje – tai labai įdomi ir naudinga patirtis.

Kunigas pasakoja, kad kartais gyventojai jo laukia kaip žurnalisto dėl, liaudiškai tariant, „aštriųjų prieskonių“ barstymo ir savo kritiško požiūrio į komentuojamus įvykius. „Žurnalistas yra tas žmogus, kuris moka įžvelgti tam tikrą intrigą, paradokso meną. Kai klausimas pateikiamas problemiškai, tada žurnalistas yra ir geriau išklausomas, – tvirtina A. Dauknys. – Tie „aštrieji prieskoniai“ – tai liaudiški pasakymai. Todėl yra svarbu kalbėti paprasta kalba, mokėti žmones cituoti.“

Patirtis – užsienyje

Į klausimą, kaip derina kunigystės pašaukimą ir žurnalisto pareigas, A. Dauknys teigia, kad pirmoje vietoje visada būna jo, kaip kunigo, įsipareigojimai, o tik laisvu laiku jis užsiima žurnalistika. Panevėžio radijo stotyje „Pulsas“ jau 10 metų dirbantis dvasininkas turi studiją ir, galima sakyti, didelį savanorių tinklą. Žurnalistiniams jo sugebėjimams padeda formuotis buvusios studijos Liono universitete ir ten organizuoti simpoziumai.

A. Dauknys labai džiaugiasi įgyta patirtimi, tačiau kartu pripažįsta, kad jį, deja, liūdina mūsų šalies žurnalistų žinios – jiems dar reikia daug ko išmokti, o universitetai, deja, to negali suteikti: „Labai svarbios yra deontologinės ir etinės problemos, apie kurias čia nieko negalime sužinoti… Pranešime būna neigiamų ir teigiamų eilučių balansas. Todėl yra svarbi intencija, nes neutralių pranešimų nebūna.“

Vis dėlto kun. Algirdas nėra baigęs žurnalistikos! Tiesiog studijuodamas Briuselio teologinių studijų institute, jis susipažino su tokiais žurnalistais kaip, pavyzdžiui, Dž. Makenna. „Žinojimas juk netrukdo. Be to, užsienio universitetuose tokių studijų kaip „žurnalistika“ net nėra. Tai yra tik specialybė…“ – aiškina dvasininkas.

Kalbėdamas apie užsienio žiniasklaidą, taip pat jis pažymi, kad kai kuriuose kraštuose žurnalistika, deja, yra nuperkama ir ja nepasitikima. Kartu lietuvis džiaugiasi, jog vis dėlto yra tokių žurnalistų, kurie net gyvybę paaukoja dėl tiesos ir vilties žodžio.

Jaunimas neleidžia pasenti

Panevėžyje vykusiose Lietuvos jaunimo dienose (LJD) kunigą A. Dauknį buvo galima pastebėti besisukiojantį tiek tarp savanorių, tiek ir tarp dalyvių. Paklaustas, ką jam reiškia šios jaunimo dienos, dvasininkas tvirtina, kad labai daug ką. „Juk kažkada pats buvau jaunas. Nors tuomet tokie renginiai buvo draudžiami, bet nereiškia, kad jie nevykdavo. Buvo organizatorių ir draugijų, kurios padėjo jaunimui keliauti po Lietuvos šventoves ir kitas svarbias vietas, dalyvauti įvairiuose susitikimuose. Taip buvo liudijamas tikėjimas“, – prisimena dvasininkas.

Kunigas taip pat prisimena ir pirmąsias lietuvių keliones į Pasaulio jaunimo dienas. „Į Čenstachovą Lenkijoje 1991 m. važiavo net aštuoni autobusai. Tik atgavus nepriklausomybę valdžia mums suorganizavo visą traukinį kelionei į Budapeštą… Tiek jaunimo nutempėm! – džiūgavo dvasininkas. – Jaunas žmogus natūraliai ieško džiaugsmo. Todėl būti kartu su jaunimu ir eiti šalia jaunų žmonių, kai tave priima, reiškia, kad ir pats nesensti.“ Nenuostabu, kodėl A. Dauknys – vienas populiariausių kunigų Panevėžio vyskupijoje – yra nuoširdus jaunimo globėjas ir patarėjas.

Dvasininkas aiškina, kad jis būtų linkęs koreguoti Lietuvos jaunimo dienų istoriją. Pasak jo, jaunimas nuo pat 1989 metų keliavo į Jaunimo dienas užsienyje: „Pavyzdžiui, lietuviai jau dalyvavo šventėje Santiago de Compostela mieste, Ispanijoje. Tai buvo pirmas kartas už „geležinės uždangos…“

Linkėjimai jaunimui

Lietuvos jaunimo dienų savanoris kun. A. Dauknys džiaugiasi, kad šiomis dienomis jauni žmonės jaučia, jog bendra jų malda gilina paties jaunimo maldos sampratą. Visiems LJD dalyviams, savanoriams ir kiekvienam panevėžiečiui dvasininkas linki: „Branginkit šią jaunų ir gražių žmonių prasmės ieškojimo patirtį. Neiššvaistykit ir neišbarstykit jos taip greitai!“

Kalbino Rūta Jurkšaitė

www.bernardinai.lt

Nuotraukoje: Panevėžyje vykusių Lietuvos jaunimo dienų (LJD) savanoriai

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra