Kultūros viceministras: “Gedimino kalno situacija yra stabili”
Autorius: Voruta Data: 2018-03-29, 09:36 Spausdinti
www.voruta.lt
Gedimino kalno būklė yra stabili, tačiau nuošliaužų tikimybė išlieka. Didžiausią pavojų keliančios vietos yra sutvarkytos, jose pritaikytos visos šiuo metu įmanomos priemonės. Pavojus dėl nuošliaužų keliose vietose išlieka, bet jose imtasi prevencinių priemonių.
„Būklė vertinama kaip kritinė, bet situacija yra stabili. Galime sakyti, kad visos pavojingiausios vietos yra stabilizuotos“, – spaudos konferencijoje sakė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.
Pasak jo, iki sausio mėnesio rizikingiausių vietų buvo pakankamai daug, šiuo metu jos išlieka dvi: vakarinio šlaito apačia bei pietrytinio šlaito viršus, kur 1994-1996 metais atstatyta neautentiška gynybinė siena.
Pasak viceministro, žiemą buvo operatyviai reaguojama į visus pastebėtus pasislinkimus, pritaikytos visos būtinos prevencinės priemonės, artimiausi darbai orientuoti stabilizuoti rizikingiausias vietas – vakarinio šlaito papėdę, kur siekiama pašalinta nuošliaužų grėsmę, t.y., kaip ir kituose šlaituose, suformuoti skalda užpildytus gabionus.
Viceministras priminė, kad silpniausios vietos buvo izoliuotos nuo kritulių, sutvirtinti Kunigaikščių rūmai, uždengta stoginė kalno aikštelėje, atstatytas lapkritį sugriuvęs pagrindinis kelias, pavojingiausiame pietiniame šlaite stabilizuotos nuošliaužos, kaip ir kitose vietose, įrengti konstruktyviniai tinklai.
R. Augustinavičius patikino, kad kol kas kalnas turistams nebus atvertas, nes neįmanoma užtikrinti lankytojų saugumo, taip pat būtų sudėtinga atlikti kalno tvarkymo darbus.
Taip pat tęsiami archeologiniai tyrimai siekiant surasti dar keturių 1863-1864 metų sukilėlių vadų palaikų.
Vyriausybė dėl kritinės Gedimino kalno būklės 2017 m. gruodį paskelbė ekstremalią situaciją nacionaliniu mastu. Tvarkybos darbai bus įgyveninami etapais. Būtinuosius tvarkybos darbus planuojama baigti iki 2020 m. vasaros.
Susiję straipsniai
-
Paminklinės plokštės iš Lukiškių aikštės pašalintos Šimašiaus įsakymu
~ Vilnius
2018-07-25, 11:07
-
Lenkijos vicemaršalka: jaučiame Vilniaus žemių neatskiriamumą nuo Lenkijos
~ Naujienos, Vilnius
2018-07-10, 16:26
-
Paskelbta šimtmečio Dainų šventės pradžia
~ Kaunas, Kultūra, Mokyklos, mokytojai, Muzika, Naujienos, Parkai, Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vilnius
2018-07-02, 15:59
-
Medininkų pilis kviečia į Rasų šventę
~ Naujienos, Trakai, Trakų istorijos muziejus, Trakų rajonas, Vilnius
2018-06-20, 10:09
-
Trakuose surengta nacionalinė viktorina apie Švč. Mergelę Mariją
~ Katalikų (arki)vyskupai, Katalikų Bažnyčia, Katalikų kunigai, Kaunas, Kauno arkivyskupija, Mokyklos, mokytojai, Naujienos, Panevėžio vyskupija, Panevėžys, Šiauliai, Telšių vyskupija, Trakai, Trakų bažnyčia, Trakų rajonas, Vilnius
2018-04-30, 13:35
Skaitytojas, Prieš 5 months ago
Lietuvos Geologijos tarnybos Inžinerinės Geologijos tarnybos vedėja Roma Kanopienė portalui lrytas.lt teigė, kad Gedimino kalne įrengti matavimų prietaisai itin didelių pokyčių nerodo. Tačiau taip yra dėl to, kad atlydys grunto sluoksniuose dar neprasidėjęs.
„Kol kas šlaitai santykinai stabilūs. Kai įsivyraus teigiama paros temperatūra, tada bus ir baisiausias laikas kalnui“, – perspėjo R. Kanopienė.
Geologai tikina, negalintys stebėti, kas vyksta kalno šlaituose, nes daugelis vietų apklota plėvelėmis arba užpilta skalda. Vis tik keletas naujų deformacijų užfiksuota.
„Nėra jokios vieningos kalno gelbėjimo programos ar projekto. Kol kas kalnas tėra tik ruošiamas tam vadimamam „peržiemojimui“. O kada jau bus kažkas nuolatinio ir tikro – nėra žinoma“, – teigė geologijos inžinierė R. Kanopienė.
Anot jos, pačiam Gedimino kalnui grėsmės nėra, mat blogiausiu atveju jis bus dirbtinis. „Visos deformacijos yra stebimos. Jei kas nors atsitinka, tuoj pat užpilama, užsmeigiama ar dar kas nors padaroma. Tai yra didelė statybų aikštelė. Tačiau kalnas savo formą tikrai išlaikys. Kažkoks kalnas bus. Tačiau ar išliks statiniai – čia jau kitas klausimas“, – svarstė specialistė.
R. Kanopienės teigimu, matavimų prietaisai statinių sienose rodo pokyčius, tačiau jie galimi ir dėl didelės temperatūrų kaitos.
„Prasidėjus atotirpiui didžiausia griūtis galima rytinėje kalno pusėje po gynybine riedulių siena. Ten nuogrinda toliau grimzta, užpiltame grunte vėl stebimi įtrūkimai. Ten nėra nieko stabilaus. Ties bokštu – plėvelė, sunku pasakyti, kas po ja vyksta. Tačiau nuošliaužas bandoma stabilizuoti, įrenginėjimas drenažas. Tačiau kaip viskas bus, dar reikia truputėlį palaukti“, – kalbėjo Lietuvos Geologijos tarnybos Inžinerinės Geologijos tarnybos vedėja R. Kanopienė