Kultūros vakaras „Žalgirio pergalės atmintis“

Autorius: Data: 2011-01-24, 08:04 Spausdinti

Nacionalinis muziejus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos dailės muziejus, Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lenkijos institutas Vilniuje maloniai kviečia į kultūros vakarą „Žalgirio pergalės atmintis“.

Renginys skirtas katalogo sutiktuvėms ir atsisveikinimui su tarptautine paroda Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje… Žalgirio atodangos“ (2010 11 10–2011 01 30)

Vyks 2011 m. sausio 27 d., ketvirtadienį, 17 val. Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 22, Vilnius)

Kultūros vakare dalyvaus ir apie Žalgirio pergalės atminties ženklus kalbės: prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Vilniaus universitetas, Jerzy T. Petrus, Krokuvos Vavelio karališkoji pilis (Lenkija), Romualdas Budrys, Lietuvos dailės muziejus, dr. Edmundas Rimša, Lietuvos istorijos institutas, dr. Daiva Narbutienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Vilniaus universitetas, dr. Małgorzata Kasner, Lenkijos institutas Vilniuje, pulk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Birutė Verbiejūtė, Valdovų rūmų muziejus, dr. Vydas Dolinskas, Valdovų rūmų muziejus

Vakaro metu dainuos prof. Vytautas Juozpaitis

Fortepijonu pritars Svaja Skučienė

Tarptautinės parodos „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje… Žalgirio atodangos“ katalogas (512 psl.) pristato tiek parodos eksponatus, tiek ir kitas Žalgirio pergalės atminimo raiškos formas, kurių nebuvo galima parodyti materialiais pavidalais. Šiems atminties momentams skirti išsamūs katalogo įvadinės dalies tekstai, praplečiantys ir papildantys Žalgirio mūšio istorinio įvaizdžio kontekstą. Kataloge skelbiama 18 įvadinių studijų, kurias parengė 17 autorių iš Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos. Prof. M. Jučo ir prof. S. Ekdahlio tekstuose, Žalgirio įvykių chronologijoje pateikiami svarbiausi mūšio istorijos faktai, primenamas lietuvių manevras. Žalgirio mūšio temą XV–XVIII a. mene apibūdina dr. M. Walczakas, o XIX–XX a. lietuvių dailės dėmesį Žalgiriui nagrinėja V. Jankauskas. J. T. Petrus ir D. Tarandaitė pristato Jogailos bei Vytauto ikonografiją. K. J. Czyżewskio ir V. Dolinsko straipsniai aptaria Krokuvos ir Vilniaus katedrų, Lenkijos ir Lietuvos pergalių ir jų herojų įamžinimo vietų, tradicijas. S. Maslauskaitė apibūdina šv. Kazimierą, lietuvių ir lenkų karinių pergalių globėją. Istoriografijos bei grožinės literatūros formuotą Žalgirio kovos įvaizdį nuo XV iki XX a. atskleidžia prof. E. Ulčinaitės, dr. D. Kuolio ir prof. V. Daujotytės-Pakerienės įžvalgos. Žalgirio trofėjinių vėliavų ir jų atkūrimo istoriją pristato dr. M. Piwocka, o 1910 m. Žalgirio pergalės jubiliejaus minėjimus – A. Janczyk bei A. Grybienė. Žalgirio mūšio atminties Lietuvoje tradiciją apibendrina prof. R. Petrauskas. Straipsniai iliustruoti daugiau nei 200 XV–XX a. ikonografijos vaizdų, sukauptų iš 9 šalių ir 34 jų institucijų.

Kataloge taip pat pristatoma daugiau nei 300 eksponatų, liudijančių Žalgirio atminties gyvybingumą. Į parodą jie surinkti iš 11 institucijų ir 5 privačių rinkinių Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. Eksponatų aprašus rengė net 37 autoriai.

Parodą globojo Lietuvos Respublikos kultūros ministras dr. Arūnas Gelūnas bei Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministras Bogdan Zdrojewski. Katalogo leidybą parėmė Kultūros rėmimo fondas.

Nuotraukoje: Miniatiūra „Žalgirio mūšis“ iš D. Schilling kronikos, XV a. (Berno Burgerių biblioteka)

Kultūra ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra