Kultūros ministras: ar visuomenė vis dar nori mokėti nedirbantiems aktoriams?

Autorius: Data: 2014-10-19, 10:46 Spausdinti

Kitą savaitę, spalio 22 d.,  Kultūros ministras Šarūnas Birutis LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pristatys aktorių, teatrų vadovų ir kultūros ministerijos atstovų darbo grupės rengusios Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo ir finansavimo modelio teisėkūros projektą rezultatus.  Pasak ministro, Latvijoje ir Estijoje, kurios teisinę bazę jau susitvarkė, aktoriai uždirba kelis kartus daugiau. Ministro teigimu, Latvijoje aktoriai uždirba vidutiniškai 800 Eurų, Estijoje virš 1000, o Lietuvoje – 540.

 

Kultūros ministras Šarūnas Birutis atmeta aktorių nuogąstavimus dėl ministerijos parengtos nacionalinių ir valstybinių teatrų reformos, pagal kurią teatrai galėtų tapti viešosiomis įstaigomis, o su aktoriais būtų sudaromos terminuotos darbo sutartys.

 

Kultūros ministerijos duomenimis, 2013 m. iš 368 aktorių ir solistų, dirbusių dramos ir muzikiniuose teatruose, 105 yra nepakankamai užimti repertuare ir įstaigos spektakliuose dalyvauja nuo vieno karto per metus iki dviejų kartų per mėnesį. Greta 368 teatruose dirbančių aktorių/solistų buvo pakviesti 417 aktorių/solistų pagal intelektinių paslaugų sutartis, apmokamas iš uždirbtų lėšų.

 

„Lietuvos visuomenė neturi mokėti nedirbantiems aktoriams, todėl teatrams reikalinga nauja teisinė bazė, kuri užtikrintų efektyvų valstybės biudžeto lėšų naudojimą. Šis klausimas nėra naujas ir yra aptarinėjamas jau daugiau kaip 20 metų.  “, – sako ministras.

 

Įgyvendindama Vyriausybės programos nuostatas, atsižvelgusi į atliktų tyrimų išvadas, apibendrinusi šalies ir užsienio valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų patirtį Kultūros ministerija parengė Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo ir finansavimo modelio teisėkūros iniciatyvą, kurią  2014 m. gegužės 30 d. kultūros ministras pristatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto posėdyje.

 

Strateginis komitetas 2014 m. gegužės 30 d. protokoliniu sprendimu pritarė:

 

-         dalį nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga pareiškusių tokį norą, pertvarkyti į viešąsias įstaigas, kurių vienintelis steigėjas ir savininkas būtų valstybė;

-         Nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų (biudžetinių ir viešųjų) kūrybinį kolektyvą formuoti pagal įstaigos kūrybinę programą ir repertuarą, taikant terminuotas darbo sutartis. Terminuotos darbo sutartys sudaromos su kūrybiniais darbuotojais konkrečioms kūrybinėms užduotims vykdyti (spektakliams, koncertams, literatūros, meno programoms sukurti, parengti ir viešai atlikti).

 

SIEKIAMI POKYČIAI


Viešosios įstaigos teisinė forma nacionaliniams, valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms sudarys galimybę:


kaupti uždirbtas lėšas ir operatyviai naudoti veiklai (biudžetinės įstaigos privalo uždirbtas lėšas grąžinti į biudžetą);

 

įdarbinti ir išlaikyti aukščiausios kvalifikacijos specialistus, kurių darbo vertė rinkoje ypač didelė (biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo sistema riboja darbo užmokesčio dydžius);

 

naudotis lizingo paslaugomis (biudžetinėms įstaigoms tai neleidžiama);

 

didinti pajamas naudojantis ūkinės komercinės veiklos teikiamomis galimybėmis (biudžetinėms įstaigoms tai neleidžiama);

 

Terminuotų darbo sutarčių taikymas Nacionaliniuose, valstybiniuose teatruose ir koncertinėse įstaigose (biudžetinėse ir viešosiose) sudarys galimybę:


-          formuoti kūrybinių darbuotojų kolektyvą pagal įstaigos kūrybinę programą ir repertuarą  (neterminuotos sutartys neleidžia atnaujinti kūrybinių kolektyvų);

 

-          įdarbinti profesionalius jaunuosius kūrėjus ir atlikėjus (neterminuotos darbo sutartys ir lėtai atsinaujinantis kūrybinių darbuotojų kolektyvas riboja galimybę įdarbinti profesionalius jaunus menininkus);

 

-          įdarbinti aukščiausio profesinio lygio kūrybinius darbuotojus aukščiausios kokybės kultūros paslaugoms teikti (neterminuotose darbo sutartys neleidžia atnaujinti kolektyvų);

 

-          racionaliai naudoti kūrybinių darbuotojų darbo užmokesčio lėšas sudarant terminuotas darbo sutartis konkrečioms kūrybinėms užduotims vykdyti (spektakliams, koncertams, literatūros, meno programoms sukurti, parengti ir viešai atlikti)  (šiuo metu darbo užmokestis naudojamas neracionaliai, nes pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantiems kūrybiniams darbuotojams kiekvieną mėnesį privalo būti mokamas atlyginimas net ir tuo atveju, kai kūrybinis darbuotojas visiškai neužimtas arba silpnai užimtas repertuare).

 

Terminuotos darbo sutartys su kūrybiniais darbuotojais gali būti sudaromos neribotą kartų skaičių.

 

KŪRYBINIŲ DARBUOTOJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

Kūrybiniai darbuotojai, su kuriais nebus sudarytos terminuotos darbo sutartys bus apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos lėšomis ir turės galimybę išeitinei išmokai pasibaigus gauti kūrybinės prastovos išmoką, kuri yra minimalios mėnesinės algos dydžio. Šiuo metu kūrybinės prastovos išmoka mokama 3 mėnesius, tačiau jos mokėjimo terminas galėtų būti didinamas iki 6 mėnesių.

Kultūra , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra