Kultūros ministerijos garbingiausias apdovanojimas ir vardinė valstybės stipendija − balerinai E. Špokaitei

Autorius: Data: 2011-02-08, 16:35 Spausdinti

Balerinai Eglei Špokaitei 2011 m. vasario 8 d., antradienį, buvo įteiktas Kultūros ministerijos garbingiausias apdovanojimas bei vardinė valstybės stipendija.

„Vienas muzikantas yra pasakęs, kad kalbėti apie muziką tas pats, kas šokti apie architektūrą. Apie šokį tikrai negaliu kalbėti, galiu tik juo gėrėtis. Jūs man esate baleto meno simbolis“, – tokiais žodžiais Kultūros ministras Arūnas Gelūnas kreipėsi į primadoną, baleto artistę E. Špokaitę, įteikdamas garbingiausią ministerijos garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ bei suteikdamas vardinę valstybės stipendiją.

Eglei Špokaitei garbės ženklas skirtas už Kultūrų dialogo stiprinimą, visuomenės brandos ir humanistinių vertybių ugdymą.

Kultūros ministras E. Špokaitei suteikė vardinę stipendiją. Ji skirta metams, kas mėnesį išmokant 10 bazinių socialinių išmokų dydžio per mėnesį vardinę valstybės stipendiją (1 300 Lt).

Garbės ženklo autoriai – juvelyras Titas Simanonis, žymaus Lietuvos juvelyro Kazimiero Simanonio sūnus. Unikalia technologija pagamintos juvelyrinės segės centre – sidabro apskritime reljefinis aukso žirgas pegasas. Apskritimas apjuostas sidabro žiedu, kuriam išgraviruotas užrašas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Iš sidabro žiedo išauga stilizuoti aukso laurai, kurie sudėti keturiomis grupėmis sudaro kvadrato formos kryžių, gulantį ant įlenktomis kraštinėmis žalio emalio kvadrato, įrėminto sidabro juosta.

E. Špokaitę sveikino ir nuo Prezidentės gėlių puokštę įteikė Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė, sveikinimus žodį tarė bei gėles nuo Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus įteikė patarėja Giedrė Bagdonienė. Baleto artistę taip pat pasveikino Operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas.

Juvelyrinės segės už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas jau įteiktos Broniui Savukynui, Arūnui Žebriūnui, Virgilijui Noreikai bei Juozui Budraičiui.

Eglė Špokaitė – Vilniaus baleto mokyklos absolventė, LNOBT trupės narė nuo 1989 m. 1993 m. pelnė Bournonville’o vasaros akademijos diplomą.

E. Špokaitės repertuare – visi pagrindiniai vaidmenys: Odeta-Odile („Gulbių ežeras“), Kitri ir Mersedes („Don Kichotas“), Žizel („Žizel“), Karmen („Karmon“), Džuljeta („Romeo ir Džuljeta“), Aurora („Miegančioji gražuolė“), Mari („Spragtukas“), Ipolita–Titanija („Vasarvidžio nakties sapnas“), Marina („Graikas Zorba“), Auka („Šventasis pavasaris“), Balerina („Raudonoji Žizel“), Imperatorė („Rusiškasis Hamletas“), Dezdemona („Dezdemona“), Ana Karenina („Ana Karenina“) ir kt.

Dalyvavo Maestro M. Rostropovičiaus jubiliejaus proga pasauliniame ture („Romeo ir Džuljeta“). Gastrolės: Latvijos Nacionalinė opera, Gruzijos operos ir baleto teatras, Didysis teatras (Maskva), Marijos teatras (St. Peterburgas), Didysis Varšuvos teatras , Kennedy Center (Vašingtonas), City Center (Niujorkas), Pierre Cardin teatras (Paryžius); su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupe – Vokietija, Olandija, Prancūzija, Graikija, Egiptas, JAV, Vengrija, Rusija, Ispanija, Lenkija. Didžioji Britanija ir t. t.

„Tikras mūsų baleto pasididžiavimas – talentinga, nenuspėjama Eglės Špokaitės kūryba, naujas žodis baletinio artistiškumo panoramoje, kur į vieną susilydo individualiai suvoktos klasikinio šokio tradicijos bei nepakartojamas artistizmo štrichas, kaskart vis kitoks.“

Helmutas Šabasevičius, „Lietuvos rytas“, 1998 03 10

„Nuo Eglės Špokaitės – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerinos – neįmanoma atitraukti akių (…) Ji yra išskirtinis reiškinys net ir puikiai išlavintos trupės fone – tai lemia techninis meistriškumas ir ryški asmenybė.“

M. Andrzejewska-Psarska, „Gazeta Wyborcza“, 1999 05 28

„Nenuginčijama ir šio kūrinio („Karmon“ – red.) karaliene buvo Vilniaus baleto mokyklos absolventė, daugelio tarptautinių konkursų laureatė Eglė Špokaitė – tai visais požiūriais tobula, daili, grakšti balerina, nepriekaištingai valdanti mimiką, kupina magiško žavesio. Apie tokią gali svajoti garsiausios pasaulio scenos.“

A. Izykowska-Mironowicz, „Trybuna Lodzka“, 1999 05 27

„Eglė Špokaitė, atlikdama Marinos vaidmenį buvo nuostabi, išlaikanti klasikinę šokio liniją.“

Roger Salas, „El Pais“, Ispanija, 1999 08 16

Balete:

Žizel. „Žizel“. Choreografas statytojas O. Vinogradovas, 1985 m.

Džuljeta. „Romeo ir Džuljeta“. Choreografija V. Vassilev S. Prokofjevo libretas, 1993 m.

Kitri ir Mersedes. „Don Kichotas“. M. Petipa libretas; M. Petipa, V. Vasilev choreografija, 1994 m.

Aurora. „Miegančioji gražuolė“. M. Petipa ir I. Vsevololožskio libretas; M. Petipa choreografija, 1996 m.

Mari. „Spragtukas“. Choreografas statytojas A. Melanjinas, 1996 m.

Karmen „Carmen“. Choreografas M. Pastor

Ipolita-Titanija. „Vasarvidžio nakties sapnas“. Choreografas ir libreto autorius K. Pastor, 1998 m.

Marina. „Graikas Zorba“. Libreto autorius ir choreografas L. Massine, 1998 m.

Balerina. „Raudonoji Žizel“. Choreografas ir libreto autorius B. Eifman, 2011 m.

Imperatorė. „Rusiškasis Hamletas“. Choreografas ir libreto autorius B. Eifman, 2003 m.

Odeta-Odilija. „Gulbių ežeras“. M. Petipa ir L. Ivanovo choreografija, 2004 m.

Dezdemona. „Dezdemona“. Choreografas K. Simonov, 2005 m.

Ana Karenina. „ Ana Karenina“. Choreografas A. Ratmanskij, 2005 m.

Auka. „Šventasis pavasaris“,  2006 m.

Džiuljeta. „Romeo ir Džiuljeta“. Choreografas K. Simonov, 2009 m.

Olimpija. „Kopelija“. Choreografas K. Simonov, 2010 m.

Teatre:

Dezdemona. W. Shakespeare’o „Otelas“. Rež. Eimuntas Nekrošius, Meno fortas, 2000 m.

Įvertinimai:

1994 m. I vieta Tarptautiniame baleto konkurse Permėje (Rusija) ir specialus apdovanojimas už geriausią duetą (su E. Smalakiu). III vieta tarptautiniame baleto konkurse „Maya’94“ (Sankt Peterburgas, Rusija). Geriausia metų Lietuvos baleto šokėja.

1995 m. I vieta tarptautiniame baleto konkurse Helsinkyje (Suomija).

1996 m. I vieta tarptautiniame baleto konkurse Nagojoje (Japonija). Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas bei Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

1996 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

2002 m. ir 2003 m. „Operos švyturių“ laureatė nominacijoje „Metų baleto solistė“.

2003 m. Publikos simpatijų baleto solistė.

2003 m. ir 2006 m. Auksinis scenos kryžius už geriausią sezono darbą baleto ir šokio srityje.

2009 m. Tarptautinio Majos Pliseckajos ir Rodiono Ščedrino fondo premija už kūrybinę veiklą ir nuopelnus baleto menui

Nuotraukose: Kultūros ministras A. Gelūnas balerinai E. Špokaitei įteikė ministerijos garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ bei suteikė vardinę valstybės stipendiją

LR Kultūros ministro atstovė spaudai Vaiva Gogelienė

Kultūra , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra