Kultūros ir istorijos paveldas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Pranešimas, skaitytas per Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos posėdį
 
Kiekviena tauta, gerbianti savo protėvių istoriją, siekia įamžinti savąjį paveldą. Jis liudija apie tautos istoriją, tradicijas ir pan. Paveldas skirstomas į:
 
materialųjį – tai daiktai ir objektai, susiję su istorija, tradicijomis ar kultūra,
 
nematerialųjį – tai dainos, apeigos, istorinė atmintis.
 
Savo tautos kultūros puoselėjimas stiprina tautinį ugdymą, kuris mums, Lenkijoje gyvenantiems lietuviams, yra itin svarbus. Dėl ekonominės situacijos kultūrinis gyvenimas taip pat nukenčia, bet lyginant su kitų bendruomenių padėtimi turime geras raidos perspektyvas. Tai liudija renginių gausa, dalyvių (atlikėjų) ir žiūrovų skaičius renginiuose ir vykdomi projektai.
 
Galime pasigirti tuo, kad mūsų bendruomenė aktyviai įsitraukė į Lietuvos vardo 1000–mečio minėjimą, dalyvavo renginiuose Lietuvoje, skelbė apie Lietuvos vardo jubiliejų Lenkijoje bei organizavo renginius Punske, Seinuose, kitose Lenkijos vietovėse, kur aktyviai veikia lietuvių bendruomenės.
 
Aktyviai imtasi globoti istorijos paveldą mūsų krašte. Darbai sėkmingai vykdomi Punsko valsčiuje (dvikalbiai vietovių pavadinimai, intensyvėjantys darbai išsaugant skanseno pastatus, bendruomenės mastu minimi Lietuvai reikšmingi jubiliejai).
 
Taip pat pradėti darbai siekiant įamžinti lietuvių paveldą Seinuose. Atsiranda naujų iniciatyvų (pvz., vysk. A. Baranausko gatvės pavadinimas). Deja, palyginti su Punsko savivaldybe, Seinuose kiekvienai iniciatyvai įgyvendinti reikia kur kas daugiau laiko ir pastangų. Ne be reikšmės esanti vietos savivaldybės parama.
 
Seinuose ant kelių objektų bandoma pakabinti lenteles, siekiant įamžinti lietuvių paveldą: Seinų kunigų seminarijos „Šaltinio“ redakcijos pastato, Vyskupų rūmų. Tačiau vietos valdžia (savivaldybė ir net bažnyčia) įvairiais sumetimais trukdo tai įgyvendinti. Pavyzdžiui, pavasarį Seinuose viešėjusio LR Seimo pirmininko pastabos dėl turizmo informacijos lietuvių kalba nebuvimo iki šiandien likusios be atsako. Ant istorinių pastatų yra pakabintos įvairios informacinės lentelės (nurodančios tualeto, parodos vietą, pateikiančios kitą informaciją), tačiau paveldosaugos įstaigų draudimu neleidžiama kabinti lentelių su lietuvišku užrašu.
 
Komunistinis gatvės pavadinimas, miesto valdžios manymu, yra tinkamesnis nei iškilaus lietuvio ir Seinų miesto garbaus gyventojo – vyskupo Antano Baranausko vardas.
 
Berznyko kapinėse šalia Lietuvos karių kapų prieš ketverius metus iškilęs vadinamasis „Panerių“ paminklas nuo pat jo pastatymo kelia diskusijas įvairiu lygmeniu. Lietuvius žeidžiantis ir istorijos faktus iškreipiantis paminklas pastatytas neaiškiomis aplinkybėmis, bet gana aiškiu tikslu.
 
Kitas vietinės valdžios tikslų ir siekių įrodymas yra Palenkės maršalkos įstaigos ir Seinų miesto savivaldybės paremtos knygos „Seinų sukilimas“ išleidimas bei nuolatiniai „Gazeta Współczesna“ ir „Przegląd Sejneński“ straipsniai, siekiantys neigiamai nušviesti vietos lietuvių siekius įamžinant lietuvių paveldą. Tai rodo rimtą padėtį, kurioje jaučiama lenkų baimė ir atviras (dažnai kraštutinis) nacionalizmas. Lenkijos valstybės organai ir nevalstybinės organizacijos intensyviai remia savo tautiečius užsienyje, spaudžia kitų valstybių valdžias, užsienio vietos savivaldybės skundžiamos dėl tariamo lenkų diskriminavimo. Tai liudija neseniai Lenkijos televizijoje ir spaudoje pasirodžiusi informacija apie lenkus Baltarusijoje, Vokietijoje ar pagaliau Vilniaus krašte. Tačiau Seinuose matomas panašus santykis vietos tautinės mažumos atžvilgiu. Stanislavo Buchovskio (Stanisław Buchowski) knyga ir jos leidimo aplinkybės, rėmėjai yra puikus to pavyzdys. Pati publikacija skirta visais būdais neigiamai nušviesti ne tik lietuvius, bet ir jų teisę į paveldą Seinuose. Kunigų seminarija visoje knygoje vadinama antilenkiška institucija. Lietuviai nuolat vadinami nacionalistais. Aiškinama, jog Seinai privalo būti sugrąžinti Lenkijai (nors niekad jai nepriklausė). Daugybė pavyzdžių, kur akcentuojamas lietuvių brutalumas. Visa tai paremta neaptartais šaltiniais ar to meto propagandine lenkų spauda, kuri siekė įrodyti savo iš anksto nustatytų principų teisėtumą, bet ne tiesą.
 
Reziumuojant reikia pasakyti, jog kultūros ir istorijos paveldo padėtis mūsų krašte nėra bloga, tačiau yra problemų, keliančių nerimą. Vienas būdų spręsti kai kurias su paveldo įamžinimu susijusias problemas gali būti Lietuvos diplomatinių atstovybių, o gal ir kitų Lietuvos institucijų pagalba ir didesnė parama. Atrodo, problemas reikėtų kelti savivaldybės lygmeniu, nes būtent šiais klausimais savivaldybė sukuria daugiausia problemų.
 
www.ausra.pl
 
Nuotraukoje: Antkapinis paminklas kun. Pr. Bieliauskui

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra