Kultūros diena Klaipėdoje: apdovanojimai ir šiuolaikinė mišių muzika su kino filmu
Autorius: Voruta Data: 2015-04-14 , 16:39 Spausdinti
Balandžio 15-ąją pasauliui minint Tarptautinę kultūros dieną Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato unikalią premjerą – britų kompozitoriaus Karlo Jenkinso kūrinį „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“ („The Armed Man: A Mass for Peace“). Fenomenalaus populiarumo visame pasaulyje sulaukusios šiuolaikinės Mišios uostamiestyje skambės lydimos specialiai šiam kūriniui sukurto to paties pavadinimo kino filmo. Lietuvoje jis bus rodomas pirmąkart.
Kultūros dienos proga tądien Muzikiniame teatre bus teikiami ir Klaipėdos miesto savivaldybės apdovanojimai „Kultūros žuvis“. Jais bus įvertinti geriausi miesto kultūros projektai, kultūros rėmėjai, kultūros darbuotojai ar vadybininkai ir metų kultūros atradimai.
Britų kompozitoriaus Karlo Jenkinso partitūrą „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką” Klaipėdoje atliks kone 150 atlikėjų: du chorai, simfoninis orkestras bei solistai. Kūrinį diriguos – Dainius Pavilionis.
„K. Jenkinso mišios drauge su filmu Lietuvoje bus atliekamos pirmąkart. Unikalu ir tai, jog kompozitorius į pasaulietinį mišių žanrą įpynė musulmonų kultūros, antrojoje dalyje maldai kviečia imãmas. Apskritai, „Ginkluotas žmogus“ – tai kvietimas taikai, peržengiant politinius, religinius ir kitus prieštaravimus“, – akcentuoja D. Pavilionis.
„Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“ buvo sukurtos 2000 m. Karališkojo Arsenalo muziejaus užsakymu, minint naujojo tūkstantmečio pradžią. Kompozitorius šį kūrinį dedikavo Kosovo krizės aukoms atminti. Kaip ir Benjamino Britteno „Karo Requiem“, K. Jenkinso mišios – tai karą smerkianti muzikinė kompozicija. Ji parašyta chorui, solistams, musulmonų dvasininkui ir simfoniniam orkestrui.
Kūrinys paremtas Renesanso epochos dainos „L’homme armé“ („Ginkluotas žmogus“) tema. Atsigręžęs į karais paženklintus žmonijos istorijos tarpsnius, britų kompozitorius per muziką siekia įvertinti jų padarinius ir kviečia puoselėti viltį, jog naujasis tūkstantmetis bus taikos, o ne karo epocha.
Kūrinyje susipina tradicinės mišių dalys, liturginiai bei bibliniai tekstai, įvairių laikotarpių anglų poetų poetų ir rašytojų tekstai, tradicinė musulmonų malda, citatos iš „Mahabharatos”, mintys apie Hirosimos tragediją ir daug kitų epizodų. Mišiose skamba Rudyardo Kiplingo, Alfredo Lordo Tennysono ir Sankichi Toge, išgyvenusio Hirosimos tragediją ir po kelių metų mirusio nuo leukemijos, tekstai.
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre balandžio 15 d. skambėsiančią muzikinę drobę lydės H. Oweno 2007 m. sukurtas dokumentinis filmas „Ginkluotas žmogus“. Lietuvoje jis bus rodomas pirmąkart.
„Šis filmas atliepia ir palydi mišių tekstais perteikiamus apmąstymus: agresija, karo nuojautos, kariniai susidūrimai ir jų padariniai, pagaliau šviesesnės ateities viltys“, – pristatydamas mišias papildantį filmą sakė K. Jenkinsas.
Vienam didingiausių šiuolaikinių chorinių kūrinių atlikti Tarptautinės kultūros dienos proga susiburs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras ir choras, Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų mišrų choras „Cantare“, solistė Dalia Kužmarskytė bei imãmas, vyriausiasis muftijus Romas Jakubauskas. Kūrinį diriguos – Dainius Pavilionis, chormeisteriai: Vladimiras Konstantinovas ir Artūras Dambrauskas.
Didžiosios Britanijos (Velso) muzikantas ir kompozitorius K. Jenkinsas (g. 1944 m.) nemažą muzikinės karjeros dalį buvo džiazo atlikėjas: grojo obojumi, saksofonu, klavišiniais. 1969 m. su bendraminčiais įkūrė džiazo kolektyvą „Nucleus“, grojo džiazo/roko grupėje „Soft Machine“.
Vėliau kaip kompozitorius dirbo medijų srityje. Jo reklamų garso takeliai pelnė prestižinius „Creative Circle Gold“ ir „Golden Lion“ apdovanojimus.
1995 m. pasirodė pirmasis iš K. Jenkinso „Adiemus“ albumų serijos, „Adiemus: Songs of Sanctuary“. Šis ambient muzikos projektas, apimantis stambius kūrinius moterų chorui, mušamiesiems ir orkestrui, sulaukė pasaulinės šlovės ir pelnė 15 auksinių ir platininių apdovanojimų.
Pastaraisiais metais K. Jenkinsas kuria muziką Londono Karališkojo baleto, Karališkojo Arsenalo muziejaus, festivalio „BBC Proms”, „Opus“ televizijos ir Velso princo užsakymu. Žymesni kūriniai: „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“ (2000 m.), „Requiem” (2005 m.), “Stabat Mater” (2008 m.).
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro informacija
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
-
Česlovas Iškauskas. Kai pagieža keičia kompetenciją… (Replika Povilui Gyliui)
Lietuva
-
Vienas tyrimas padeda atmesti aibę galvos svaigimo priežasčių
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Nuo kitos savaitės duris atvers valstybės archyvų skaityklos, atnaujinamas ir fizinis asmenų aptarnavimas
-
Muzikologė Karina Firkavičiūtė: „Jaučiuosi dvigubai turtingesnė kultūriškai“
-
Jobst Bittner knyga „Tylos uždanga“ – jautri nacių kareivio sūnaus išpažintis
Istorija
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
-
Apie Vytautą Modzeliauską – pirmąjį Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininką
-
Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai
Kultūra
-
Nestandartiniai sprendimai = saugus menas Molėtuose
-
Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje
-
Muzikologė Karina Firkavičiūtė: „Jaučiuosi dvigubai turtingesnė kultūriškai“
-
A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
-
Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį, V. Leonavičienė: „Reikia gyventi be baimių“
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
-
A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
-
Gediminas Kazėnas. Vilniaus rajono savivaldybė stokoja ambicijų. II dalis
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Kun. dr. Valdas Aušra. PLB XVI Seimo nepaprastajai sesijai pasibaigus
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
-
Jaunieji talentai sako „Ačiū tau, Lietuva“ ir kartu šįvakar su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru dovanoja koncertą
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ bus įteikti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
Susiję straipsniai
-
Kaukės ir kaukėtieji tapo įprasta kasdienybe. Patrakusios Užgavėnės
~ Uncategorized
2021-02-11, 08:47
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49