Kultūros diena Klaipėdoje: apdovanojimai ir šiuolaikinė mišių muzika su kino filmu
Autorius: Voruta Data: 2015-04-14 , 16:39 Spausdinti
Balandžio 15-ąją pasauliui minint Tarptautinę kultūros dieną Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato unikalią premjerą – britų kompozitoriaus Karlo Jenkinso kūrinį „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“ („The Armed Man: A Mass for Peace“). Fenomenalaus populiarumo visame pasaulyje sulaukusios šiuolaikinės Mišios uostamiestyje skambės lydimos specialiai šiam kūriniui sukurto to paties pavadinimo kino filmo. Lietuvoje jis bus rodomas pirmąkart.
Kultūros dienos proga tądien Muzikiniame teatre bus teikiami ir Klaipėdos miesto savivaldybės apdovanojimai „Kultūros žuvis“. Jais bus įvertinti geriausi miesto kultūros projektai, kultūros rėmėjai, kultūros darbuotojai ar vadybininkai ir metų kultūros atradimai.
Britų kompozitoriaus Karlo Jenkinso partitūrą „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką” Klaipėdoje atliks kone 150 atlikėjų: du chorai, simfoninis orkestras bei solistai. Kūrinį diriguos – Dainius Pavilionis.
„K. Jenkinso mišios drauge su filmu Lietuvoje bus atliekamos pirmąkart. Unikalu ir tai, jog kompozitorius į pasaulietinį mišių žanrą įpynė musulmonų kultūros, antrojoje dalyje maldai kviečia imãmas. Apskritai, „Ginkluotas žmogus“ – tai kvietimas taikai, peržengiant politinius, religinius ir kitus prieštaravimus“, – akcentuoja D. Pavilionis.
„Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“ buvo sukurtos 2000 m. Karališkojo Arsenalo muziejaus užsakymu, minint naujojo tūkstantmečio pradžią. Kompozitorius šį kūrinį dedikavo Kosovo krizės aukoms atminti. Kaip ir Benjamino Britteno „Karo Requiem“, K. Jenkinso mišios – tai karą smerkianti muzikinė kompozicija. Ji parašyta chorui, solistams, musulmonų dvasininkui ir simfoniniam orkestrui.
Kūrinys paremtas Renesanso epochos dainos „L’homme armé“ („Ginkluotas žmogus“) tema. Atsigręžęs į karais paženklintus žmonijos istorijos tarpsnius, britų kompozitorius per muziką siekia įvertinti jų padarinius ir kviečia puoselėti viltį, jog naujasis tūkstantmetis bus taikos, o ne karo epocha.
Kūrinyje susipina tradicinės mišių dalys, liturginiai bei bibliniai tekstai, įvairių laikotarpių anglų poetų poetų ir rašytojų tekstai, tradicinė musulmonų malda, citatos iš „Mahabharatos”, mintys apie Hirosimos tragediją ir daug kitų epizodų. Mišiose skamba Rudyardo Kiplingo, Alfredo Lordo Tennysono ir Sankichi Toge, išgyvenusio Hirosimos tragediją ir po kelių metų mirusio nuo leukemijos, tekstai.
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre balandžio 15 d. skambėsiančią muzikinę drobę lydės H. Oweno 2007 m. sukurtas dokumentinis filmas „Ginkluotas žmogus“. Lietuvoje jis bus rodomas pirmąkart.
„Šis filmas atliepia ir palydi mišių tekstais perteikiamus apmąstymus: agresija, karo nuojautos, kariniai susidūrimai ir jų padariniai, pagaliau šviesesnės ateities viltys“, – pristatydamas mišias papildantį filmą sakė K. Jenkinsas.
Vienam didingiausių šiuolaikinių chorinių kūrinių atlikti Tarptautinės kultūros dienos proga susiburs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras ir choras, Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų mišrų choras „Cantare“, solistė Dalia Kužmarskytė bei imãmas, vyriausiasis muftijus Romas Jakubauskas. Kūrinį diriguos – Dainius Pavilionis, chormeisteriai: Vladimiras Konstantinovas ir Artūras Dambrauskas.
Didžiosios Britanijos (Velso) muzikantas ir kompozitorius K. Jenkinsas (g. 1944 m.) nemažą muzikinės karjeros dalį buvo džiazo atlikėjas: grojo obojumi, saksofonu, klavišiniais. 1969 m. su bendraminčiais įkūrė džiazo kolektyvą „Nucleus“, grojo džiazo/roko grupėje „Soft Machine“.
Vėliau kaip kompozitorius dirbo medijų srityje. Jo reklamų garso takeliai pelnė prestižinius „Creative Circle Gold“ ir „Golden Lion“ apdovanojimus.
1995 m. pasirodė pirmasis iš K. Jenkinso „Adiemus“ albumų serijos, „Adiemus: Songs of Sanctuary“. Šis ambient muzikos projektas, apimantis stambius kūrinius moterų chorui, mušamiesiems ir orkestrui, sulaukė pasaulinės šlovės ir pelnė 15 auksinių ir platininių apdovanojimų.
Pastaraisiais metais K. Jenkinsas kuria muziką Londono Karališkojo baleto, Karališkojo Arsenalo muziejaus, festivalio „BBC Proms”, „Opus“ televizijos ir Velso princo užsakymu. Žymesni kūriniai: „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“ (2000 m.), „Requiem” (2005 m.), “Stabat Mater” (2008 m.).
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro informacija
Komentarai
Naujienos
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49
-
Prieš 50 metų Romoje mirė diplomatas Stasys Girdvainis
~ Uncategorized
2020-06-21, 15:07