Kultūrinė popietė alytiškiams – kelionė po Vazų dinastijos Lietuvą

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. spalio 22 d. įvyks antrasis ciklo „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai – Lietuvos žmonėms“ renginys – Alytaus regiono kultūros žmonėms skirta popietė „Vazų dinastija ir Lietuva“. Jos metu alytiškiai ne tik susipažins su atkuriamų Rūmų idėja, tačiau ir sužinos, kaip Lietuvos valdovų bei jų rezidencijos Vilniuje istorija susijusi su Alytaus regionu.
 
„Džiaugiamės, kad mūsų ir įvairių Lietuvos regionų turizmo centrų sukurtas renginių ciklas įgauna pagreitį ir yra sėkmingai plėtojamas. Pirmajame renginyje dalyvavę panevėžiečiai liko patenkinti mūsų susitikimu, tad tikimės, kad tai patiks ir alytiškiams“, – sako Audronė Šeikienė, Valdovų rūmų muziejaus Renginių skyriaus vedėja.
 
Antrajame ciklo „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai – Lietuvos žmonėms“ renginyje Valdovų rūmų muziejaus specialistai susitiks su Alytaus turizmo informacijos centro suburta penkiasdešimties Alytaus krašto kultūros žmonių grupe. Alytiškiai ne tik turės galimybę susipažinti su Rūmų atkūrimo idėja bei procesu, bet ir dalyvaus Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių skyriaus vedėjo Daliaus Avižinio paskaitoje „Vazų dinastija ir Lietuva“ bei klausysis pozityvo – XVI–XVII a. kilnojamųjų vargonų – muzikos, kurią pristatys vargonininkas dr. Vydas Pinkevičius.
 
Tokia paskaitos tema pasirinkta neatsitiktinai. Alytaus regionui priskiriama Merkinė yra itin glaudžiai susijusi su Lietuvos ir Lenkijos valdovu Vladislovu Vaza. Manoma, kad šiame miestelyje jis itin dažnai lankėsi, mat mėgo medžioti, o pasak gandų, turėjo ir mylimąją. Merkinė laikoma paskutiniuoju Vladislovo Vazos gyvenimo miestu – 1648 m. gegužę keliaudamas į Lenkiją, jis šiame mieste ir mirė. Minėtą valdovą su Merkine bei Alytumi sieja ir dar viena istorinė jungtis. Jis rūpinosi šių istorinių miestų, kuriems šio valdovo pirmtakai buvo suteikę Magdeburgo teisės privilegijas, stiprinimu. Vladislovas Vaza atnaujino Merkinės bei Alytaus miestiečių jau turėtas magdeburgines suteiktis, taip pat davė jiems ir daug naujų ūkinių, socialinių bei teisinių lengvatų.
 
Neatsitiktinis ir muzikinis šios popietės elementas. Valdant Vazų dinastijos atstovams, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje Vilniuje itin suklestėjo kultūrinis gyvenimas – buvo buriamos kapelos, kuriose buvo grojama įvairiais instrumentais, rengiami teatralizuoti vaidinimai, statomos operos ir pan. Šioje popietėje skambėsianti vargonų muzika bei profesionalaus vargonininko pasakojimas perteiks klausytojams XVII a. pirmosios pusės kultūros gyvenimo muzikinę atmosferą, jau anuomet iš Lietuvos sostinės sklidusią į kitus šalies miestus.
 
Pasak A. Šeikienės, dar vieną ciklo „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai – Lietuvos žmonėms“ renginį numatoma surenti šių metų lapkričio mėnesį. Bus organizuojamas susitikimas su trakiškiais, kurie klausysis Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų centro Kultūros ir dailės istorijos grupės administratoriaus-vyresniojo muziejininko dr. Liudo Glemžos pranešimo „Dvi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos XV–XVI a.: Vilnius ir Trakai“ bei stebės pagal Vinco Pietario istorinės dramos „Kova ties Žalgiriais“ ištraukas pastatytą mini spektaklį.
 
Idėja rengti tokį renginių ciklą Valdovų rūmų muziejaus specialistams kilo praėjusiais metais, pradėjus bendrauti ir pasirašius dvišales bendradarbiavimo sutartis su įvairių Lietuvos regionų – Vilniaus, Kėdainių, Panevėžio, Trakų ir Anykščių – turizmo centrais. Ateityje ketinama plėsti bendradarbiavimo saitus ne tik su turizmo, tačiau ir su kultūros organizacijomis, tad tikimasi, kad panašių renginių bus ir daugiau.
 
Vytauto Abramausko nuotr.
 
www.valdovurumai.lt
 
Nuotraukoje: Pirmasis ciklo „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai – Lietuvos žmonėms“ renginys, skirtas Panevėžio krašto kultūros žmonėms, pateisino visus lūkesčius

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra