Krokuvos universitetą puošia ir lietuviški ženklai

Autorius: Data: 2012-09-04, 14:12 Spausdinti

Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga

Paprastai kalbėdami apie Lietuvą, jos sostinę Vilnių, kultūrinį ir istorinį jo palikimą, mėgiame pabrėžti, kad mūsų krašto istorijai bei kultūrai daug įtakos turėję čia gyvenę ir kūrę kitų tautų žmonės: lenkai, žydai, rusai, čekai ar vokiečiai. Bet ir mes dabar jau vis dažniau pastebime ir išgirstame apie lietuvių kulturinį bei istorinį palikimą kitų šalių paveldui, apie mūsų šalies žmonių indelį į kitų tautų kultūrą, mokslą, meną ar istoriją.

Nors Krokuvos universitetą 1364 m. isteigė Lenkijos karalius Kazimieras Didysis, Aldonos Gediminaitės vyras, tačiau ši moklso įstaigą nešioja jo gaivintojo ir atkūrėjo lietuvio Jogailos vardą. Jogailos universitetas Krokuvoje yra seniausias Lenkijos ir vienas iš seniausių centrinės Europos universitetų. 1364 m. gegužės 12 d jį įsteigė Lenkijos karalius Kazimieras Didysis, pagal Padujos ir Bolonijos universitetų modelį. 1400 m. liepos 26 d. Lenkijos-Lietuvos karalius Jogaila akademiją perorganizavo pagal Sorbonos modelį, buvo įkurtas ir teologijos fakultetas. Karalius Jogaila suvaidino svarbų vaidmenį vėlesniam universiteto gyvavimui ir jo klestėjimui. 2012 m. liepos 26-ąją suėjo 612 metų, kai karaliaus Jogailos pastangomis buvo pertvarkytas Krokuvos universitetas. Prisimenant lietuvio karaliaus nuopelnus Lenkijos mokslo vystymuisi, pabrėžiant jo nuopelnus Krokuvos universitetui, nuo 1817 metų ši mokslo įstaiga vadinama Jogailos universitetu.

Jogailos universitetas nemažą reikšmę suvaidino Lietuvos ir jos žmonių švietimui. Nuo pat universiteto atnaujinimo ši mokslo įstaiga buvo artimai susieta su Lietuva, o taip pat ir pačių lietuvių indėliu į šio universiteto istoriją. Jau universiteto atnaujinimo 1400 m. akte karalius Jogaila pabrėžė apie būtinybę šviesti ir lavinti Lietuvos visuomenę. Nuo pat įkūrimo jame studijavo ir Lietuvos bajorų vaikai, kitų visuomenės sluoksnių atstovai. Lietuvos didikai universitetą rėmė ir palaikė materialiai.

1401 m. antruoju universiteto rektoriumi išrinktas Jonas Vaidutis (lenk. Jan Wajdut; gyv. 1365-1422 m.), kunigaikščio Butauto sūnus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio vaikaitis, Drohičino kunigaikštis. Butautui 1365 m. pabėgus į Prūsiją pas kryžiuočius, 1381 m. tėvu pasekė ir Vaidutis. Vėliau apsigyveno Prahoje. Manoma, jog čia buvo pakrikštytas Jono vardu. Studijavo Prahos universitete, vėliau buvo įšventintas į kunigus. 1389 m. minimas kaip Krokuvos pranciškonų kustodas (vyresnysis), Krokuvos ir Sandomiero kanauninkas. 1401-1402 m. buvo antruoju Krokuvos akademijos rektoriumi. Manoma, kad palaidotas Krokuvos katedroje. Vadinasi jau ir Lietuva tuo laiku turėjo mokytų žmonių, galėjusių vykti ne vien studinjuoti į Krokuvą, bet ir šviesti visuomenę, užimti tokias aukštas pareigas svetimo krašto alma mater.

Jau 1402 m. minimas pirmas studentas iš Lietuvos – Vilniaus kapitulos iždininkas ir kanauninkas Martynas. 1406 m. universitete buvo įsteigta lietuvių studentų bursa (bendrabutis). XV a. šiame universitete studijavo apie 300 studentų iš Lietuvos, o XVI amžiuje – jau 450 studentų iš LDK. 1442-1492 m. iš Krokuvos į Lietuvą grįžo 40 bakalaurų, 13 magistrų, 2 mokslo daktarai. 1500-1588 m. Krokuvoje mokėsi apie 168 studentai iš Lietuvos. XVII a. pirmojoje pusėje čia mokėsi apie 200 studentų iš Lietuvos. Jame velesniais laikais žinių sėmėsi įtakingiausi Lietuvos kultūros žmones – Pranciškus Skorina, lietuviškos raštijos kūrėjai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapalionis bei kiti Lietuvos šviesuoliai. 1885 m. Krokuvos Mokslų akademijos nariu korespondentu buvo išrinktas archeologas Tadas Daugirdas.

Iki šių dienų Jogailos universiteto Krokuvoje aura saugoja ne vieną Lietuvos istorijai reikšmingą momentą, liudijantį apie to laikmečio lietuvių visuomenės paliktus pėdsakus ir jos aktyvų dalyvavimą šios mokslo įstaigos gyvenime. Didžiosios kolegijos (XV a.) kiemelyje, šalia visų universiteto fundatorių ir mecenatų herbų, sieną puošia lietuviškas Vytis, liudijantis apie Lietuvos didikų indėlį šiai mokslo šventovei, Jogailos universitetui teiktas subsidijas ir paramą.

Apie glaudžius Krokuvos universiteto ryšius su Lietuva mena ir išlikęs 1434 metų Krokuvos universiteto lietuviškas, mažai kam matytas, antspaudas, kuriame prie Mergelės Marijos su kūdikiu ant rankų atvaizdo, matome ir lietuvišką simbolį – Lietuvos valstybės herbą Vytį ir dvigubą kryžių raitelio skyde. Iki mūsų dienų išliko tik du žinomi XV a. Jogailos universiteto antspaudai. Vienas iš jų paženklintas lenkiškuoju simboliu Ereliu, kitas – Vytimi. Tiesa, kol kas istorikai negali paaiškinti lietuviškų ženklų atsiradimo ant šio Krokuvos universiteto antspaudo istorijos, tačiau linkę manyti, jog tai mokslo akademiją reformavusio karaliaus Jogailos simbolis, pabrėžiantis jo lietuvišką kilmę.

Karaliaus Jogailos reformuotas Krokuvos universitetas ypač klestėjo XV a. pabaigoje – XVI a., tuo pačiu atverdamas kelius daugeliui LDK šviesuomenės atstovų tolimesnėms studijoms Vakarų Europos universitetuose, o taip pat pasitarnavo ruošiant ir šviečiant Lietuvos visuomenę bei purenant dirvą Vilniaus universiteto įkūrimui Lietuvoje.

Lietuvos istorijos tyrinėtojo Rimanto Kunčo-Žemaitaičio archyvo nuotr.

Nuotraukose:

1. Lietuviškas Jogailos universiteto 1434 m. antspaudas

2. Lenkiškas Jogailos universiteto antspaudas

Voruta. – 2012, rug. 15, nr. 19 (757), p. 4.

Lietuva - Lenkija , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra