Kristijonas Donelaitis ir antikos poetai

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti


Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 2007 m. išleido Rimanto Černiausko knygutę „Koridorių vilkas“*.

Besiremdama ja ir Kristijono Donelaičio poema „Metai“ mėginsiu surasti tam tikrų sąsajų tarp antikos, XVIII a. ir XXI a. parašytų kūrinių.

Seno „Metų“ poeto liūdnos mintys

„Tu ne Vergilijus, nors kaip ir jis rašai nykstančios tautos kalba. Bet Vergilijų žino ir skaito visos krikščioniškos tautos, o būrai tave jau vargu ar kada paskaitys“ (2007,139) – kažkokios savo eilių prasmės dabar ir ateityje vis ieško savyje K. Donelaitis. Tačiau vėliau poemos tyrinėtojai vis dėlto „Metuose“ pastebėjo tam tikrų, nors ir nedidelių, panašumų su antikos autorių Vergilijaus ir Hesiodo kūriniais.
 
Pats Tolminkiemio kunigas buvęs lietuvių kilmės, nuoširdžiai prisirišęs prie savo tautos kalbos, papročių, ilgai gyvendamas kaime tarp lietuvių valstiečių, suartėjo su jais savo gyvensena bei galvosena ir tokiomis sąlygomis tapo tikrai „georgišku“ [žemdirbišku – aut. past.] savo tautos kūrėju, parašęs kaimišką keturių giesmių kūrinį. Pagal L. Gineitį, Vergilijaus „Georgikos“, atrodo, buvo iškilusios būsimo poeto atmintyje, kai jo sieloje gimė idėja, iš kurios išsivystė visas sumanymas; tačiau su anuo pavyzdžiu tesama tolimo panašumo, o dar mažiau – pagal skambėjimą ir pobūdį – su Thomsono „Metų laikais“. Konkrečiau įsigilinus, matyti, kad primityviausias darbų aprašymas yra „Pavasario linksmybės“. Čia K. Donelaitis dažniausiai remiasi paprastu hesiodišku paraginimu. Pagrindinis darbas pavasarį, žinoma, yra sėja. Todėl „Metų“ autorius ragina: „Nugi dabar, kaimynai, gentys ir gaspadoriai! / Rūpinkitės akylai, kad, užardami lauką, / Daug visokio sau išbertumbit vasarojo…“ PL, 33).

Tačiau kitas antikos poetas Hesiodas savo kūrinyje „Darbai ir dienos“ plačiau nenurodo, ką reikia sėti, o minėtasis Vergilijus smulkiai išvardina sėjamąsias kultūras (I, 210-230). K. Donelaitis taip pat kalba konkrečiai. Eik sėt kiekvieną sėjamą daiktą. / Sėk miežius, pupas, grikius su didele sauja / Ir avižų n’užmiršk, kad sėdams išberi grūdus (PL, 34-35). Jis primena, kad reikia spėriai suktis, norint suspėti visus pavasario sėjos darbus nudirbti. Taigi, tokiose vietose K. Donelaitį būtų galima laikyti panašesniu į Vergilijų. Tiesa, Vergilijus, kaip visuomet, kalbėdamas apie sėją, yra pakankamai mokslingas, nurodo pagal žvaigždes, kada kurią kultūrą tinkamiausia sėti. „Metų“ kūrėjas, atvirkščiai, tokias progas panaudoja praktiškiems patarimams: parodo, kam kuris javas yra naudingas. K. Donelaičio „Vasaros darbų“ paveikslas yra nepalyginamai pilnesnis ir platesnis, negu „Darbuose ir dienose“ arba „Georgikose“. Bet dar daug vandens nutekėjo…

Ar buvo poemos skaitymo bandymai?

R. Černiausko novelėje „Laiškas“ vieną ilgesnį, artimiausių bičiulių susitikimo, vakarą K. Donelaitis jiems [J. Šperberiui ir Valtarkiemio kunigui Jordanui – aut. past.] perskaitė pirmąsias eilutes savo naujojo sumanymo – parašyti jo kaimo istoriją taip, kaip „Antikoje rašydavo Homeras, Lukrecijus ar Vergilijus, pagal visas poetines taisykles“ (2007, 160). Kaip žinome, kūrinį „Metai“ jis irgi parašė hegzametru, kaip ir žymieji antikos poetai. Taigi, sunku pasakyti, bet, tikriausiai, poetas vargu ar skaitė savo „Metus“ būrams iš sakyklos, nes juk jo parapijiečiai buvo mažo išsilavinimo, o kūrinys dar ir antikinės eilėdaros metru parašytas. Kažin, ar jiems tai būtų buvę įdomu bei vargu, ar kunigui būtų tikę skaityti tokias eiles iš sakyklos paprastiems žmonėms. Apie tai nėra nė mažiausios užuominos nei paties K. Donelaičio pastabose arba išlikusiuose laiškuose, nei amžininkų, net jį artimai pažinojusių, prisiminimuose.

O dabar visai nusikamavęs senasis kunigas vis mąsto: „Mes esame tokie išdidūs [taip sakė prancūzas „varliaėdis“ Blezas Paskalis – aut.past.], jog norėtume, kad mus pažinotų visas pasaulis ir netgi tie žmonės, kurie ateis tada, kai mūsų jau nebebus…“ ir pats save subara: „Nepulk į puikybę, nesididžiuok, kunige Kristijonai. Norėjai būti žymus <…>“ (2007, 139-140).

Tačiau jo kūrinys „Metai“ išliko nepamirštas ir vis žavintis besikeičiančias kartas.

Šaltinis:

*Černiauskas, Rimantas, 2007: „Koridorių vilkas“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007.

Literatūra:

1. Donelaitis, Kristijonas, 1941: „Metai“, Vilnius: Valstybinė leidykla, 1941.

2. Donelaitis, Kristijonas, 1977: „Raštai“, Vilnius: Vaga, 1977.

 
Nuotraukose:

1. Paminklas lietuvių literatūros pradininkui K. Donelaičiui pastatytas 1974 m. Klaipėdoje (autorius Petras Deltuva)
2. Žymiausias romėnų rašytojas Publijus Vergilijus Maronas (70-19 m. pr. m. e.), žinomas kaip Vergilijus
3. Graikų poetas Hesiodas (gyvenęs 700 m. pr. m. e.)

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra