Krikščioniškos gavėnios prasmė – sekti Kristumi

Autorius: Data: 2019-04-18 , 11:14 Spausdinti

Krikščioniškos gavėnios prasmė  – sekti Kristumi

Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys, www.voruta.lt

Popiežius Pranciškus akcentuoja, kad  kovo 6 d. prasidėjusi Gavėnia yra atsivertimo Sakramentinis ženklas. Jis ragina krikščionis intensyviau ir konkrečiau įkūnyti Velykų slėpinį asmeniniame, šeimyniniame ir visuomeniniame gyvenime ypač per pasninką, maldą ir išmaldą (Popiežiaus Pranciškaus žinia 2019 m. Gavėniai).

Gavėnia anksčiau prasidėdavo tik pirmą gavėnios sekmadienį, tą dieną, kai Bažnyčioje skaitoma apie Jėzaus gundymą dykumoje. Kristus pasninkavo keturiasdešimt dienų, ir šis skaičius buvo pasirinktas kaip matas, nustatantis metų laikotarpį, per kurį krikščionys, katechumenai ar pakrikštytieji atgailaudami dvasiškai rengėsi Velykų šventei. Tarp pirmo gavėnios sekmadienio ir Velykų yra šešios savaitės, iš viso 42 dienos. Tačiau šeši sekmadieniai niekada nebuvo pasninko dienos, todėl iš tiesų lieka tik 36 atgailos dienos. Šiam skaičiui papildyti tradicijoje netrukus prigijo paprotys gavėnią pradėti trečiadienį prieš pirmą sekmadienį, ir ši diena tapo Pelenų diena. Svarbiausias šios dienos apeiga, be jokios abejonės, yra pelenų barstymas, simbolizuojantis gavėnios, kaip atgailos laikotarpio, pradžią. Šiuo judesiu Bažnyčia pirmiausia nori priminti, kad „dulkės esame ir dulkėmis virsime.“

Gavėnios liturgija žadina tikėjimą

 

Liturginiu atžvilgiu gavėnia yra pasiruošimas didžiai Velykų šventei, žymiausiai ir svarbiausiai krikščionybės šventei. Didi yra Velykų šventė. Kiekvienai gavėnios dienai yra sava liturgija. Gavėnios liturgija viena iš seniausių , įdomi, turininga ir aktuali mūsų laikams.

Psalmės raginte ragina labiausiai Dievu pasikliauti ir Jį garbinti kaip pasaulio Viešpatį. Kaip palinkęs žiedas, saulės spindulį pajutęs, kreipiasi į saulę, taip mūs siela tomis liturginėmis maldomis yra kreipiama į Dievą. Maža žarija vėjo pučiama pavirsta didele liepsna, panašiai ir atgailaujanti siela malonės padedama grįžta į senąją ir dar didesnę Dievo meilę. Gavėnios metu Šv. Mišių liturgijoje pastebimas toks sielos kilimas į Dievą palaipsniui.

Gavėnios liturgija žadina tikėjimą, o Viešpaties Jėzaus asmuo patraukia į save. Tarp mūsų ir Viešpaties Jėzaus yra glaudūs ryšiai.  Gavėnios metu liturgija jungia mus su Viešpačiu Jėzumi, mes giliau atjaučiame , dalyvaujame ir pergyvename Jo gyvenimo įvykius., o Didžiajame Penktadienyje Jo skausmus pergyvename kaip savuosius ir tas skaudžias Jo pasiaukojimo valandas.  Mirštame nusiminę dėl Jo mirties už mus, bet  su Juo atsikeliame, o Velykų šventę pergyvename, kaip mūsų pačių šventę ir laimę.  Gavėnios liturgija taip mus nustato, kad mes Kristaus gyvenimą pergyvename savyje, o norint ir to ieškant, įvyksta glaudus jungimasis mūs proto ir valios su Kristumi. Ką šv. Paulius sako, tai gali pasakyti kiekvienas, kuris yra vienybėje su Kristumi: „esu gyvas, tačiau jau nebe aš, bet gyvas manyje Kristus“ ( Gal. 2, 20 ).

Prasmė sekti Kristumi

 

Liturgijoje pasireiškianti meilė ir atgailos dvasia jungia mus su  Kristumi, su Dievu Karaliumi ir Jo karalyste.  Gavėnios liturgija duoda progos pergyventi mums visą atpirkimo eigą.

Dievo karalystė yra įsteigta visiems žmonėms, o ypač tikintiesiems, ji yra skirta ne tik mūsų sielai, bet visiems žmonėms. Gavėnios liturgija žadina artimo meilės, socalinius jausmus, Apaštalų laiškuose iškeliama, kad visi tikintieji su Kristumi sujungti, yra mūsų broliai. Juo labiau mūsų meilė didėja Kristui, proporcingai didėja solidarumo ir vienybės jausmai su kitais, nes ir jų tokie santykiai su Kristumi kaip ir mūsų. Atpirkimo paslapties pergyvenimas padeda įsigilinti į Dievo Karalystę. Apaštalų paraginimai artimą mylėti, su jais taikiai sugyventi, jiems atleisti, į juos atsižvelgti, jiems gero linkėti ir visur padėti, visi šie gavėnios paraginimai, pritaikyti gyvenimui, teikia daug naudos.

Gavėnios liturginės maldos ragina su atgailos dvasia jungti gerus darbus, gražius skaitymus ir maldą: „kad būtų gavėnios pasninkas naudingas, apšviesk mūs sielas dangišku mokslu“ ( Coll. Fer. II p. I Dom. Quadr.).

Liturgija rodo, kad gavėnios laikas – tai vidinio gyvenimo tobulinimas. Bažnyčios mintis buvo ši: grįžti į Dievą ir tobulai atnaujinti krikščionišką gyvenimą: ši mintis ir dabar taip aktuali, kaip  ir ankstesniais krikščionybės gyvenimo metais.

Visa gavėnios turininga ir turtinga liturgija kreipia žmogų į Dievą, rodo jam kelią, duoda įrankius tobulėti.

Galima pastebėti, kad gavėnios metu tinkamiausios yra rekolekcijos, misijos krikščioniškoms bendruomenėms, žmonėms ir mokyklų  jaunuomenei.

Krikščionių gavėniai būdinga tai, kad jos prasmė yra sekti Kristumi „Man patinka neturtas, nes Jis jį mėgo.“ ( B. Pascal). Galima pridurti: aš atgailauju, nes Jis pasninkavo.

Krikščioniškai išgyvename gavėnią tik tada, kai žiūrime į Jėzų, savo tikėjimo valdovą ir ištobulintoją (Žyd 12,2). Tai meilės darbas, meilės Kristui ir visiems, kuriuos Jis vadina savo broliais ir seserimis.

Naudoti šaltiniai:

Popiežiaus Pranciškaus žinia 2019 m.

Tiesos kelias – religijos bei doros mokslo ir visuomenės gyvenimo mėnesinis laikraštis. Nr. 2 Vasario m. 1934.

Magnificat – kasdieniai skaitymai 2019 m. kovas Nr. 3 (109).

Religija , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra
www.cutestockfootage.com