Krikščioniška žiniasklaida vakar, šiandien, rytoj…

Autorius: Data: 2018-05-23 , 10:49 Spausdinti

Krikščioniška žiniasklaida vakar, šiandien, rytoj…

Dalia JANUŠAITIENĖ, www.evangelija.lt

Nors 2018-ieji daugeliui pirmiausia asocijuojasi su Lietuvos valstybės šimtmečiu, šiemet minime ir nemažai kitų gražių sukakčių. Vienos jų – kaip Izraelio valstybės 70-metis – švenčiamos visame pasaulyje, o kitos kartais praeina beveik nepastebėtos, nors ir už jų slypi brangūs Dievo bei Jo tarnų darbai. Tokia sukaktis – garbingas evangeliško žurnalo lietuvių kalba „Gyvieji šaltiniai“ 20 metų jubiliejus, kurį minint Gerosios Naujienos centras gegužės 5 d. pakvietė į krikščioniškos žiniasklaidos konferenciją „Vakar. Šiandien. Rytoj“. Konferencija vyko Lietuvos krikščioniškojo fondo patalpose Ginkūnuose (Šiaulių raj.).

Į renginį susirinkusius įvairiausių – spausdintų, eteriu perduodamų ar internetinių – krikščioniškos žiniasklaidos priemonių atstovus pasveikino renginio vedėjas, Gerosios Naujienos centro direktorius Remigijus Jucevičius, misionieriško labdaros fondo „Šviesa Rytuose“ (vok. – Licht im Osten) valdybos pirmininkas Zenodas Buivydas, slaptos evangeliškos spaudos lietuvių kalba rėmėjas (sovietų laikais) ir žurnalo „Gyvieji šaltiniai“ sumanytojas Jakovas Filanas, kiti garbūs broliai.

Pirmąjį pranešimą skaitė misionierius, vienas iš fondo „Šviesa Rytuose“ vadovų ir ilgametis „Gyvųjų šaltinių“ pirmtako – žurnalo „Vera i žyzn“ redaktorius Valdemaras Cornas (Waldemar Zorn). Kalbėdamas apie tai, ką „vakar, šiandien, rytoj“ reiškia kalbant apie krikščionišką žiniasklaidą, pranešėjas pasakojo, kad pirmasis pasaulyje žurnalas buvo išleistas dar 1665 m. – jame buvo skelbiama knygų apžvalga. Dabartinę formą žurnalai įgijo XX a. pradžioje, o Sovietų sąjungoje politiniai, techniniai, pažintiniai ar kitokie panašūs žurnalai buvo leidžiami daugiamilijoniniais tiražais net 44 kalbomis. Visgi tarp jų nebuvo oficialių krikščioniškų leidinių, o už tokių žurnalų, kaip nuo 1976 m. V. Corno su broliais leistą „Vestnik istiny“, leidimą ir platinimą buvo skiriama iki 5 metų kalėjimo. Tai buvo vakar. Šiandien, sugriuvus sovietų režimui, žurnalai „Vera i žizn“, „Tropinka“ ir jų „pusbroliai“ kitomis kalbomis leidžiami daugiatūkstantiniais tiražais. Visgi svarbu neprarasti ryšio tarp kartų, gyvenančių popierinės spaudos ir dabartiniame – elektroninės informacijos amžiuje. Tai siekiant nutiesti tiltą tarp „vakar“ ir „rytoj“ buvo įkurta elektroninė biblioteka www.lio.ru, kurioje talpinami misijos „Šviesa Rytuose“ leidiniai.

Išsamų pranešimą apie krikščionišką konfesinę žiniasklaidą skaitė ilgametis Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios laikraščio „Lietuvos evangelikų kelias“ redaktorius Kęstutis Pulokas. Pranešėjas kalbėjo apie tai, kad liuteroniška periodinė spauda lietuvių kalba turi senas tradicijas – pirmajam periodiniam leidiniui „Nusidavimai Dievo karalystės“ netrukus bus 200 m. Didžiojoje Lietuvoje pirmasis liuteroniškas leidinys „Svečias“ išėjo XX a. pradžioje, jis buvo spausdinamas Žemaičių Naumiestyje. Po 1990 m. liuteroniška spauda atgimė, buvo leidžiamas „Lietuvos evangelikų kelias“, kurį laiką ėjo „Keleivis“, „Liuteronų balsas“, keli parapijų leidiniai, pavyzdžiui, Tauragės parapija leido biuletenį „Mažvydo surinkimas“.

K. Pulokas apžvelgė ir krikščioniškos žiniasklaidos ypatybes. Pažymėtina, kad krikščioniškos žiniasklaidos funkcijos ir principai tie patys, kaip ir bet kurios kitos žiniasklaidos, gal būt išskyrus tai, kad pagrindinis pirmosios uždavinys yra nuolat skelbti Evangeliją. Nors gali atrodyti, kad konfesinės žiniasklaidos tikslinė auditorija savaime aiški (tam tikros konfesijos tikintieji), visgi ji dažnai būna ganėtinai marga amžiumi, išsilavinimu, santykiu su krikščionybe ir pan. Tad viena iš pagrindinių konfesinės žiniasklaidos priemonių funkcijų yra būti bendruomene telkiančia platforma ir tuo pat metu atspindėti  bažnyčios įvairovę.

Kalbant apie krikščioniškos žiniasklaidos turinį, galima teigti, kad idealiu atveju bažnyčiai reikėtų kelių skirtingų leidinių: teologijai skirto žurnalo, informacinio leidinio su naujienomis ir skelbimais, kultūrinio leidinio ir pan. Visgi dėl ribotų išteklių viename leidinyje dažnai stengiamasi apimti teologiją ir sielovadą, administracinio pobūdžio informaciją (bažnyčios valdymo organų nutarimus ir pan.), parapijų ar bendruomenių naujienas, istorijai ir kultūrai skirtus straipsnius bei bendruomenės narių poeziją, prozą, prisiminimus.

Krikščioniškai žiniasklaidai, kuri paprastai neneša komercinės naudos, būdinga dar ir tai, kad joje ne visada dirba profesionalai, o dalis nuolatinių autorių yra dvasininkai. Viena iš krikščioniškos žiniasklaidos misijų – ugdyti autorius. Be to, jos turinys, tiražas, periodiškumas priklauso nuo galimybių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių bei bažnyčios vadovybės vizijos ir prioritetų.

Kitas pranešėjas, katalikiško internetinio dienraščio bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Donatas Puslys džiaugėsi, kad Bernardinai.lt gyvuoja jau 14 m. Portalo steigėjai – pranciškonai. Pasak redaktoriaus, krikščioniškos žiniasklaidos misija yra kelti tam tikrus klausimus, apie kuriuos tyli kita žiniasklaida, o konkrečiai suformuluota bernardinai.lt misija – užuot keikę tamsą, uždekime šviesą. Bernardinų redakcija siekia, kad krikščioniška žinia nebūtų „uždaryta“ vienoje religijos skiltyje, bet persmelktų visuomenės, kultūros ir pan. rubrikas.

Donatas Puslys džiaugėsi, kad svetainę bernardinai.lt dabar aplanko apie 200 000 unikalių skaitytojų per mėnesį. Vidutinis praleidžiamas laikas – 3-4 min., rodo, kad žmonės skaito, ne tik peržiūri. 60 proc. lankytojų ateina per socialinius tinklus. Portalo mėnesinis biudžetas – apie 20 000 eurų.

Pirmasis žurnalo „Gyvieji šaltiniai“ redaktorius Vilniuje Arnoldas Matijošius pastebėjo, kad krikščioniškos žiniasklaidos patirtis labai nedidelė, o į besiplečiančią skaitmeninę erdvę bažnyčia ateina kaip naujokė. Kokia svarbiausia krikščioniškos žiniasklaidos ypatybė? Ji turėtų būti kristocentriška, drąsiai kelti „politiškai nekorektiškus“ klausimus ir vesti žmones pas Dievą.

Lietuvos Septintosios dienos adventistų bažnyčios laikraščio „Vilties šaltinis“ redaktorius Arūnas Čerkesas pristatė šį unikalų Lietuvoje leidinį. „Vilties šaltinis“ gimė prieš aštuonerius metus, jį leidžia specialiai šiam tikslui įkurtas LPF „Malonė tau“. Keturis kartus per metus leidžiamas laikraštis nuo pat pradžių buvo nemokamas, jis spalvotas ir patrauklus estetiškai. Bet žinoma, svarbiausia laikraščio ypatybė yra ta, kad juo siekiama skleisti Evangelijos žinią.

Pirmojo „Vilties šaltinio“ numerio tiražas buvo 1 500 vnt., antrojo numerio – 6 tūkst., penkioliktojo numerio – 15 tūkst., o pastarojo Nr. 28 – net 52 tūkst. Atsižvelgiant į ribotą Lietuvos evangeliškos spaudos skaitytojų skaičių šie skaičiai skamba tiesiog fantastiškai. A. Čerkesas kalbėjo apie tai, kad laikraščio tiražą lemia du dalykai – galimybė gauti lėšų ir galimybė išplatinti. Dabartinį 52 tūkst. tiražą bendruomenės nariai išplatina dovanodami laikraštį kaimynams, draugams, turguje, platindami prekybos centruose (tam tikslui buvo įsigyti specialūs stovai), ligoninėse, poliklinikose, bibliotekose, gatvėse, kurortinėse vietose ir pan. Žmonėms siūloma atsiųsti savo adresą SMS žinute ir į namus laikraštis bus pristatytas nemokamai. Redaktorius džiaugėsi palankiais skaitytojų atsiliepimais, liudijančiais, kad skelbiama žinia pasiekia žmones, taigi leidėjų triūsas nėra tuščias.

Radijo XFM programų direktorė Ignė Lembutytė pasakojo apie tai, kad šis radijas – vienas iš GNC projektų, kuris transliacijas tiesioginiame eteryje pradėjo 2014 m. pradžioje. Šiuo metu XFM transliuoja krikščionišką muziką ir 27 religines, socialines, kultūrines ir kitokias laidas. Geriausia 2017 m. laida tapo „Kasdienė mana“, kurioje Septintosios dienos adventistų bažnyčios pastorius Mindaugas Pikūnas dalijasi kasdienio gyvenimo detalėmis.

Visa krikščioniška žiniasklaida turi vieną tikslą – kalbėti, kas yra tikra ir vertinga. Žmonės pavargo nuo netiesos žiniasklaidoje, tačiau tiesa turi savo kainą. Pavyzdžiui, daug kas nenori turėti nieko bendro su krikščionišku radiju. Kita vertus, palankūs atsiliepimai ir liudijimai įkvepia darbuotis toliau, o didžiausias atlygis – Kristui laimėti gyvenimai.

Vokietijos misijos ChHCh („Krikščionys padeda krikščionims“) atstovas pasakojo apie tai, kad 2011 m. misija sulaukė prašymo paremti „Gyvuosius šaltinius“, nes projektui buvo iškilusi grėsmė. Nors pradžioje Lietuva šiems rėmėjams buvo nauja, nepažįstama šalis, Dievas laimino bendradarbiavimą, ir po pirmojo dvejų metų etapo rėmimas buvo pratęstas dar septyneriems metams. Svečias džiaugėsi, kad misijos svetainės skaitytojai domisi darbu Lietuvoje, meldžiasi už mūsų šalį, ir linkėjo Lietuvai paskęsti Kristaus meilėje.

Konferencijai artėjant į pabaigą, broliai iš Norvegijos pristatė sumanymą Lietuvoje įkurti krikščionišką televiziją. Projekto iniciatoriai jau dirba su „KANAL 10“ Norvegijoje, Švedijoje ir Azijoje – šios televizijos ypatybė yra tai, kad laidos transliuojamos nacionalinėmis kalbomis ir atsižvelgiant į kultūrą. Viešpaties paraginti broliai kuria studiją Kaune ir tikisi už poros mėnesių baigti parengiamuosius darbus bei pradėti transliuoti programas, o prie šio darbo kvietė prisidėti krikščioniškos žiniasklaidos atstovus.

Kanalo naujienas galima sekti „Facebook“ puslapyje.

Mintimis apie krikščionišką žiniasklaidą, jos poveikį tarnystei dalijosi ir Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos vadovas Gintaras Vėbras, Laisvųjų krikščionių bažnyčios vyskupas Artūras Rulinskas, kiti konferencijos svečiai.

Dėkojame renginio organizatoriams už kvietimą jame dalyvauti ir jau laukiame kitos krikščioniškos žiniasklaidos konferencijos, kuri suplanuota 2019 m. gegužės 4 d. Esama skirtingų malonės dovanų, bet ta pati Dvasia esama skirtingų tarnysčių, tačiau taps pats Viešpats, esama skirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas (1 Kor 12, 4), daug žiniasklaidos kanalų, bet viena misija – šių dienų žmogui patrauklia forma nešti Kristaus Evangeliją pasauliui ir bažnyčiai.

https://evangelija.lt/articles/naujienos/naujienos-lietuvoje/krikscioniska-ziniasklaida-gnc.html

Religija ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra