Kretingoje – vargonų meistrystės brangakmenis

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Savaitgalį rimtosios muzikos gerbėjus, atlikėjus bei mokslininkus Kretingoje sutelkė retas renginys, kuriuo stengtasi atgaivinti susidomėjimą vienu seniausių pasaulio instrumentų – vargonais.
Tarptautiniame simpoziume „Karaliaučiaus vargonų meistrystės menas XVIII–XIX a.“, tapusiu vienu iš „Vokiečių kultūros dienų 2009“ programos akordų, kalbėta ne tik apie senąją vargonų tradiciją, garsiausius meistrus ir nykstantį paveldą, bet ir žengti pirmieji žingsniai Kretingos liuteronų bažnyčios vargonų gelbėjimo misijoje.

Pasak Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugos (LEBMS) pirmininkės Lauros Matuzaitės-Kairienės, suvažiavimo idėjos užuomazgos atsirado dar pernai, organizuojant vargonų muzikai skirtą seminarą:
Į jį pasikvietėme vargonų meistrą Rimantą Gučą, o šis papasakojo būtent apie Kretingos liuteronų bažnyčios vargonus, kadangi šis instrumentas yra be galo svarbus savo istorine verte, – sakė L. Matuzaitė-Kairienė.
Simpoziumo ašimi tapusius vargonus 1785 m. žymus Karaliaučiaus meistras Johanas Proisas (Johann Preuß) sukūrė Verdainės (dab. Šilutės miesto dalis) bažnyčiai. 1827 m. vargonai buvo perkelti į Kretingalės bažnyčią, 1899 m. – į Kretingos bažnyčią, vėliau dar keletą kartų remontuoti ir padidinti – pridėtas antras manualas ir pedalai su savarankiškais vamzdynais. Nors instrumentas pakeitė ne vienus namus ir savamoksliškai remontuojant jam buvo daroma žala, vargonuose išsaugota beveik autentišką mechanika, oro skirstymo dėžės ir vamzdynas.
Dauguma J. Proiso instrumentų buvo pastatyta Ryprūsiuose, tačiau kartu su bažnyčiomis sunaikinti Antrojo pasaulinio karo metu, todėl šiandien Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios vėlyvojo baroko vargonai yra paskutinysis iki šių dienų išlikęs J. Proiso instrumentas.
Ypatinga šių vargonų istorinė reikšmė paskatino organizuoti simpoziumą ir kalbėtis apie taip reikalingą instrumento restauravimą. Kretingos vargonų būklė labai prasta, grojimo galimybės ribotos. Parapijiniam naudojimui jo, žinoma, pakanka, tačiau, jeigu juos restauruotume, vargonai trauktų visos Europos vargonininkų dėmesį, o Kretinga taptų nauja erdve vargonų muzikos koncertams, – įsitikinusi LEBMS pirmininkė.
Organizatoriai neneigia, jog šį simpoziumą galima vadinti savotiška Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios vargonų gelbėjimo misija, tačiau taip pat pripažįsta, jog ja, kaip bebūtų keista, labiausiai susidomėję užsieniečiai.
Ypatingo dėmesio sulaukėme iš Pabaltijo žmonių, atvykusių iš Latvijos, Estijos, Švedijos, taip pat  – Baltijos vargonų centro (BOC) Vokietijoje, su jo pirmininku Martin Rost priešakyje. Jei prireiks, šie žmonės pasiryžę ieškoti ir finansinės paramos, – apie pirmuosius žingsnius vargonų gaivinimo kelyje kalbėjo LEBMS pirmininkė.
Baltijos vargonų centro vadovo M. Rost žodžiais, Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios vargonai yra labai didelė brangenybė vargonų meistrystės istorijoje ir ją privaloma išlaikyti.
Atvykome čia pasisemti žinių, pasidalinti jomis. Tikimės, kad šis simpoziumas padės mums restauruoti, atnaujinti Kretingos vargonus, prisiminti senąją tradiciją. Simpoziumu norime parodyti, kaip labai ši vargonų restauracija yra reikalinga, – sakė M. Rost.
Pasak organizatorių, simpoziumu siekta profesionaliai paruošti vargonų restauraciją, skatinti branginti šį instrumentą bei supažindinti su naujausiais moksliniais Karaliaučiaus vargonų gamybos tradicijų bei išlikusių instrumentų tyrimais ir jų išvadomis – visa tai trijų dienų simpoziume pristatė žymūs vargonų ekspertai iš Lietuvos,  Švedijos, Latvijos, Vokietijos bei Lenkijos. Koncertinėse ir pažintinėse kelionėse pristatyti vertingi vargonai, atspindintys Karaliaučiaus vargonų statybos raidą nuo XVII iki XX a. pr. ir kt. Tiesa, kol kas, L. Matuzaitės-Kairienės žodžiais, tenka tik apgailestauti, jog dauguma tautiečių neįžvelgia platesnių vargonų panaudojimo galimybių. O ir adekvataus susidomėjimo simpoziumu nesulaukta.
Lietuviams vargonų užtenka parapijiniam gyvenimui, pamaldoms. Galbūt prie vargonų muzikos koncertų mes nesame priaugę. Populiarioji muzika visuomenėje užgožia kultūrą, ir tai, kas iš tiesų vertinga, nėra taip vertinama, – sakė L. Matuzaitė-Kairienė, žadėdama naujus žygius už vargonų muziką.

Autorės nuotr.

Nuotraukose:

1. Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios vargonai yra paskutinysis išlikęs vargonų meistro J. Proiso instrumentas

2. Simpoziumo organizatoriai – LEBMS pirmininkė L. Matuzaitė-Kairienė bei BOC vadovas M. Rost.

3. Krzysztof Urbaniak (Štutgartas/Vokietija) pristatė pranešimą tema „Išlikę XVIII a. vargonai buvusioje Rytų bei Vakarų Prūsijoje – dabartinės situacijos apžvalga“.

4. Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia.

Voruta. – 2009, bir. 20, nr. 12 (678), p. 3.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra