Kreipimasis į Švietimo ministrą

Autorius: Data: 2015-04-27, 13:14 Spausdinti

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo Ministrui                                                                                                                                                              Kaunas, 2015 04 24

Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto Pirmininkei

Dėl konferencijos „Suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas – iššūkis ir pasekmės abiturientui, mokytojui, mokyklai“ (Vilnius, Seimas, 2015 04 24)

Pagrindinė konferencijos mintis buvo ta, jog kitakalbiai Lietuvos moksleiviai esą negalį laikyti valstybinės kalbos egzamino pagal tokius pat reikalavimus, pagal kuriuos jį laiko gimtakalbiai, t.y. lietuviai.

Keletas pastabų diskutuotąja tema

Šitaip uždarai vertinant, konferencijoje nutylėta, kad kitose valstybėse kitakalbiai (tarp jų ir lenkai) sugeba laikyti egzaminus tuo pačiu lygiu, kaip ir tie, kurių gimtoji kalba yra valstybinė.

Net tose šalyse, kur yra valstybės išlaikomos tautinių bendrijų mokyklos, valstybinės kalbos egzamino reikalavimai yra suvienodinti. Nei Lenkijos lietuviams, nei Latvijos lenkams toks klausimas net nekyla. Priminsiu, jog pietryčių Latgaloje lenkai taip pat gyvena kompaktiškai, kaip ir pietryčių Lietuvoje, tik ne taip gausiai.

Už Lenkijos ribų gyvena apie 18 mln. lenkų, iš jų apie 10 mln. gyvena JAV, 2 mln. – Vokietijoje, 1 mln. – Prancūzijoje. Nė vienoje iš tų šalių lenkai nereikalauja švietimo lengvatų, dangstydamiesi tuo, kad tų šalių kalba jiems nesanti gimtoji. Nė vienoje iš tų šalių lenkų bendruomenė nesistengia kurti alternatyvios švietimo sistemos ar formuoti uždaro lenkakalbio geto. Beje, nė vienoje iš tų šalių nei parlamento nariai, nei kiti valstybės kitataučiai pareigūnai nešneka tokia darkyta ir nevalyva valstybine kalba, kokią Lietuvoje nuolat girdime iš Lenkų rinkimų akcijos atstovų.

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino turinį sudaro ne visų 12 metų, o pastarųjų 3 metų programa. Todėl tvirtinimas, jog nelietuviai moksleiviai blogiau laiko tą egzaminą dėl to, kad nesimokė lietuvių kalbos nuo mažumės, vargu ar visiškai pagrįstas.

Siūlymai

1.Valstybinės kalbos geresniam išmokimui nelietuviškose mokyklose būtina plėsti kitų dalykų  dėstymą lietuvių kalba, kaip yra pabrėžta ir konferencijoje minėtųjų tyrimų išvadose. Lietuvių kalba tose mokyklose neturi būti dėstoma tik kaip dalykas. Šitaip būtų praplėsta valstybinės kalbos vartojimo aplinka pačiose mokyklose. Be to, pažintis su kitų sričių – matematikos, fizikos, chemijos, biologijos – lietuviškąja terminija leistų abiturientams drąsiau rinktis atitinkamas studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

2. Siūlau surengti konferenciją ar bendrą posėdį su Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovais, atsakingais už nelatviškų mokyklų švietimą. Latvijoje kitataučiai (nelatviai) sudaro 38 proc. šalies gyventojų (Lietuvoje nelietuviai 2014 m. duomenimis – 14 proc.). Tad su Latvijos patirtimi būtų labai naudinga susipažinti Lietuvos ŠMM kolegoms, o bendruosius Latvijos švietimo principus vertėtų paviešinti per Lietuvos žiniasklaidą.

Pagarbiai,

prof. dr. Alvydas Butkus

VDU Letonikos centro vadovas

Asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkas

Lietuva Mokyklos, mokytojai Naujienos , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra