Kreipimasis į Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos prezidentus, Parlamentų pirmininkes ir Vyriausybių premjerus dėl Lenkijos Respublikos politikos skirtumų Lietuvos ir Latvijos atžvilgiu

Autorius: Data: 2012-04-02, 15:40 Spausdinti

Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos vadovai ne kartą yra pareiškę skirtingą požiūrį į Baltijos šalis, girdami Estiją ir Latviją už tai, už ką Lietuva, jų manymu, nusipelno tik kritikos, t. y. už šių šalių politiką tautinių mažumų atžvilgiu. Paskutiniąją 2012 m. kovo savaitę Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas prof. dr. Alvydas Butkus tuo klausimu išsiuntinėjo kreipimąsi į Lietuvos ir Latvijos prezidentus, parlamentų vadoves ir šalių premjerus.

Pasak A. Butkaus, šio kreipimosi tikslas – ne skatinti abiejų šalių vadovų ginčus su Lenkija, bet pradėti kreipti kitų Europos šalių dėmesį į Lenkijos vykdomą destruktyvią politiką Baltijos regione, išskiriant Lietuvą iš kitų Baltijos šalių ir kurstant tarpnacionalinę įtampą jos viduje. Ši politika, anot kreipimosi autoriaus, sutampa su analogiška Rusijos veikla Estijoje ir Latvijoje.

Lenkijos destrukcinė politika Baltijos regione, ypač Lietuvoje ir Latvijoje, turi istorines šaknis – ji pradėta 1919–1920 m. ir vyko visą tarpukarį. Tada ši politika baigėsi liūdnai ne tik Baltijos šalims, bet ir pačiai Lenkijai, tačiau iš savo didžiosios tarpukario geopolitinės klaidos, anot prof. dr. A. Butkaus, Lenkija nepasimokė.

Lenkijos, kaip Baltijos regiono destabilizatorės, vaidmenį taip pat ketinama aptarti Lietuvos ir Latvijos forumo VI suvažiavime, kuris numatytas šių metų rudenį.

Pateikiame prof. dr. A. Butkaus kreipimąsį

***

Kreipimasis į Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos prezidentus, Parlamentų pirmininkes ir Vyriausybių premjerus

Dėl Lenkijos Respublikos politikos skirtumų Lietuvos ir Latvijos atžvilgiu

Lenkijos politikos dvilypumas Lietuvoje ir Latvijoje jau ima kelti visuomenės nerimą, nes pastaruoju metu jis įgavo net kontrasto bruožų. 2012 m. vasario 17 d. Varšuvoje viešėjusiam Latvijos Respublikos Prezidentui Andriui Bėrziniui (Andris Bērziņš) Lenkijos Respublikos Prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronisław Komorowski) padėkojo „už nuolatinį rūpinimąsi Latvijos lenkų tautine mažuma“.

Faktiškai dėkota už tai, kad Latvijos lenkiškose mokyklose, kurių viso labo yra penkios (1 mokykla tenka 10 000 Latvijos lenkų), net du trečdaliai dalykų dėstomi valstybine latvių kalba. Taip pat už tai, kad Latvijos lenkų pavardės ir toliau bus rašomos latviškai, kad niekur lenkų gyvenamose vietovėse nėra ir nebus lenkiškai užrašytų įstaigų iškabų, gatvėvardžių, autobusų maršrutų ar vietovardžių.

Tie patys Lenkijos vadovai dėl suminėtų dalykų Lietuvą kritikuoja ir šmeižia, keldami erzelį net ES ar NATO lygiu, o Lietuvos ir Lenkijos santykiams primesdami išankstines sąlygas, kurios iš tikrųjų yra beprecedentis kišimasis į Lietuvos – vienos iš ES ir Baltijos šalių – vidaus reikalus.

Dvilypis Lenkijos elgesys su dviejomis Baltijos šalimis, pasirinktas dar 1920 m., kaip ir tada, taip ir dabar destabilizuoja bei silpnina visą regioną. Be to, šitaip netiesiogiai solidarizuojamasi su Rusijos vykdoma politika Latvijoje ir Estijoje, kurioms Rusija priekaištauja dėl „rusakalbių teisių pažeidinėjimų“.

Priminsiu, kad už Lenkijos Respublikos ribų gyvena apie 18 mln. lenkų, iš jų Lietuvoje – 213 tūkst., arba 1,2 proc. viso to skaičiaus. Tad išskirtinis dėmesys būtent šiai užsienio lenkų daliai verčia abejoti Lenkijos politikų nuoširdumu reikalauti visiems užsienyje gyvenantiems tautiečiams taikyti vienodus standartus.

Siūlau pradėti kreipti tiek pačios Lenkijos, tiek ir kitų ES diplomatų dėmesį į išskirtinai skaldytojišką Lenkijos politiką Lietuvoje, grįstą argumentais, kuriais kitas Baltijos šalis Lenkija giria. Lietuvai dėl tautinių mažumų politikos turi būti taikomi tie patys kriterijai, kokie taikomi Latvijai bei Estijai.

Prof. dr. Alvydas Butkus, Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas, Asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkas

2012-03-26, Kaunas

**********

Aicinājums Latvijas Republikas un Lietuvas Republikas Valsts prezidentiem, Parlamentu priekšsēdētājām un Ministru prezidentiem

Par Polijas Republikas atšķirīgo politiku attiecībās ar Lietuvu un Latviju

Kauņa, 26.03.2012.

Polijas divkosīgā politika attiecībās ar Lietuvu un Latviju jau sāk sabiedrību padarīt nemierīgu, jo pēdējā laikā tā politika izrādījusi pat savstarpēji kontrastējošas iezīmes. 2012 g. 17. februārī Varšavā viesojoties Latvijas prezidentam A. Bērziņam, Polijas prezidents B. Komorovskis viņam pateicās „par rūpēm par Latvijas poļu mazākumtautību“.

Faktiski pateicās par to, ka Latvijas poļu skolās, kuru pavisam ir piecas (viena skola uz 10 000 Latvijas poļu), pat divas trešdaļas priekšmetu tiek mācīti latviešu – valsts valodā. Tāpat arī par to, ka Latvijas poļu uzvārdi arī turpmāk tiks rakstīti latviski, ka nekur poļu dzīvesvietās nav un nebūs poliski rakstītu iestāžu izkārtņu, ielu nosaukumu, autobusu maršrutu vai vietvārdu.

Tie paši Polijas vadoņi par visu minēto kritizē un ceļ neslavu Lietuvai, trokšņojot pat ES un NATO līmenī un Lietuvas un Polijas attiecībām uzspiežot priekšnosacījumus, kas patiesībā ir bezprecedenta iejaukšanās Lietuvas – vienas no ES un Baltijas valstīm – iekšlietās.

Divkosīgā Polijas attieksme pret divām Baltijas valstīm, kas aizsākusies jau 1920. g., kā tolaik, tā arī tagad destabilizē un vājina visu reģionu. Turklāt šādi Polija netieši solidarizējas ar Krievijas īstenoto politiku attiecībās ar Latviju un Igauniju, kurām Krievija pārmet „krievvalodīgo iedzīvotāju tiesību pārkāpšanu“.

Atgādināšu, ka ārpus Polijas Republikas robežām dzīvo apmēram 18 miljoni poļu, no tiem Lietuvā – 213 tūkstošu jeb 1,2% no kopskaita. Tāpēc īpašā uzmanība, kas tiek pievērsta tieši šai ārvalstīs dzīvojošo poļu daļai, liek šaubīties par Polijas politiķu patieso vēlmi pieprasīt visiem ārvalstīs dzīvojošiem tautiešiem piemērot vienādus standartus. 

Piedāvāju sākt pievērst gan pašas Polijas, gan arī citu ES diplomātu uzmanību īpaši šķeltnieciskajai Polijas politikai attiecībās ar Lietuvu, kas tiek pamatota ar argumentiem, par kuriem citas Baltijas valstis Polija slavē. Lietuvai mazākumtautību politikā jāpiemēro tie paši kritēriji, kādi tiek piemēroti Latvijai un Igaunijai.

Prof. dr. Alvīds Butkus, Vītauta Dižā universitātes Letonikas centra vadītājs, Asociācijas „Lietuvas un Latvijas forums“ priekšsēdētājs

Voruta. – 2012, bal. 14, nr. 8 (746), p. 1.

Lietuva - Latvija , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra