Kreipimasis dėl Lietuvos piliečų rinkimų teisių suvaržymo
Autorius: Voruta Data: 2013-10-23 , 10:05 Spausdinti
EESRK Grupės III „Įvairūs interesai“ konferencijos „Lietuva prie Europos integracijos vairo – naujas žvilgsnis į Europą!“ dalyviams
LIETUVOS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ
KREIPIMASIS
2013 m. spalio 23 d.
Vilnius
Dėl Lietuvos piliečių rinkimų teisės
Žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos pareiškia, kad dabartinė juridinė bazė Lietuvoje, nepagrįstai ribodama piliečių konstitucines rinkimų teises, suteikia privilegijas politinėms partijoms ir neleidžia piliečiams tiesiogiai dalyvauti savo valstybės valdyme.
Lietuvos Respublikos Konstitucija neįtvirtina išskirtinio politinių partijų atstovavimo valstybės valdyme. Tačiau šalies rinkimų įstatymai į Europos Parlamentą, Lietuvos Respublikos Seimą ir vietos savivaldybių tarybas iš esmės sudaro sąlygas vien tik politinėms partijoms kelti savo kandidatus į šias institucijas. Pvz., niekas, išskyrus politines partijas, negali kelti savo kandidatų rinkimuose į Europos Parlamentą, jokia nevyriausybinė organizacija arba vietos bendruomenė negali kelti savo kandidatų į vietos savivaldybių tarybas. Politinėms partijoms įstatymas leidžia į vietos savivaldybių tarybas kelti kandidatų sąrašus netgi tada, kai jos neturi atskiruose regionuose nė vieno partijos nario. Tokie partijų keliamų kandidatų sąrašai, vietos bendruomenių neaprobuoti, pateikiami balsavimui ir visuomenė jų įtakoti arba keisti negali.
Į šią piliečių konstitucines teises pažeidžiančią Vietos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatą Lietuvos Respublikos Prezidento dėmesį 1994 metais atkreipė Tarptautinė Helsinkio žmogaus teisių federacija. Šį pažeidimą 2007 metais pripažino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (LR KT). 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimu LR KT pripažino, kad rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas taip pat prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Nepaisant to, rinkimų įstatymai iš esmės nepakeisti. Į vietos savivaldybių tarybas įstatymu leista kandidatuoti tik pavieniams piliečiams, o vietos bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) rinkimuose kelti savo kandidatus į vietos savivaldą ir toliau neleidžiama.
Nepartiniai piliečiai kandidatuodami privalo sumokėti valstybei užstatą ir patys finansuoti savo rinkiminę kampaniją. Bet kokia fizinių asmenų parama kandidatuojantiems ribojama biurokratiniais kliuviniais, o juridiniams asmenims remti kandidatus apkritai uždrausta. Tuo tarpu politinėms partijoms lėšas skiria valstybė. Jomis disponuodamos politinės partijos savo kandidatų reklamai perka laiką radijo ir televizijos laidas, rengia užsakomuosius straipsnius žiniasklaidoje. Tokia išskirtinė valstybės parama politinių partijų kandidatams akivaizdžiai diskriminuoja nepartinius Lietuvos piliečius, kurių yra absoliuti dauguma. Sociologinių tyrimų duomenimis politinės partijos atstovauja vos 7 proc. Lietuvos gyventojų, o tai reiškia, kad politinių partijų keliami kandidatai į vietos savivaldos institucijas ar Europos Parlamentą realiai neatstovauja Lietuvos piliečių daugumai. Šis faktas diskredituoja ne tik demokratinių rinkimų procesą, bet ir valdžios, ypač vietos savivaldos, institucijas, prieštarauja Europos vietos savivaldos chartijos nuostatoms (3 str.) ir trukdo Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą.
Lietuvos nevyriausybinės organizacijos prašo šio forumo dalyvius įtakoti Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad būtų įstatymais įtvirtinta Lietuvos piliečių galimybė siūlyti savo kandidatus rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą, Europos Parlamentą ir Vietos savivaldybių tarybas betarpiškai. Tuo būdu kartu su kitų ES valstybių piliečiais jie kurtų demokratiškas Europos Sąjungos institucijas ir plėtotų vietos savivaldą.
Lietuvos Helsinkio grupės vardu Stasys Stungurys
Asociacija Nepartinis demokratinis judėjimas Krescencijus Stoškus
Lietuvos žmogaus teisių asociacija Vytautas Budnikas
Piliečių gynimo paramos fondas Stasys Kaušinis
Komentarai
Naujienos
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Lietuva
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva - Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
~ Lietuva, Naujienos, Pasaulis, Žydai
2021-01-15, 12:44
-
Nepriekaištinga dušo kabinos priežiūra: kaip ją palaikyti?
~ Reklama
2021-01-15, 12:34
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
~ Lietuva, Naujienos
2021-01-14, 15:03
-
Sausio 15 d. kviečiame paminėti Klaipėdos krašto prijungimo dieną
~ Mažoji Lietuva, Naujienos
2021-01-14, 09:20
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
~ Lietuva, Mažoji Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-13, 21:16