Kreipimasis dėl istorinės Prūsijos išvarytų žmonių teisių

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

KREIPIMASIS Į JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ, DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR PRANCŪZIJOS VYRIAUSYBES, EUROPOS TARYBOS ŽMOGAUS TEISIŲ KOMISARĄ, JUNGTINIŲ TAUTŲ ŠVIEIMO, MOKSLO IR KULTŪROS ORGANIZACIJOS (UNESCO) GENERALINĮ DIREKTORIŲ DĖL ISTORINĖS PRŪSIJOS IŠVARYTŲ ŽMONIŲ TEISIŲ
Gerbiamos ponios ir ponai, mes, "Mažosios Lietuvos enciklopedijos" rengėjai ir redaktoriai enciklopedijos straipsniuose supažindiname ir su tos žmonių kartos gyvenimo istorinėmis aplinkybėmis, kurias įtakojo Antrąjį pasaulinį karą laimėjusių valstybių Potsdamo konferencijos nutarimai. Jų išdavoje jau 60 metų jie negali pasinaudoti prigimtine ir švenčiausia žmogaus teise – teise turėti Tėvynę. Išvarytieji iš istorinės Prūsijos (žemės nuo Vyslos upės – pietuose iki Klaipėdos miesto – šiaurėje), būdami šios žemės autochtonai, savo Tėvynėje dažniausiai laukiami tik kaip turistai ar paramos ir labdaros dovanotojai.
Istorinės Prūsijos žmonių teisių pažeidimai tęsiasi daugybę metų. Ypatingą mąstą jie įgavo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kuomet viena iš šį karą sukėlusių valstybių tapo jo laimėtoja. Sovietams okupavus Lietuvą ir Vilniaus radijo stotis, ir Vilniaus bei Kauno spaustuvės 1944 m. rudenį kasdien žodžiu ir spausdintais lapeliais karius keršto vardan įsakmiai ragino žudyti Mažosios Lietuvos ir kitų istorinės Prūsijos vietovių civilius gyventojus. Raudonosios Armijos politinių vadovų išdalinti lapeliai atleido nuo bet kokios bausmės, nors buvo žiauriai išžudyti beginkliai ir bejėgiai seneliai, išprievartautos ir nužudytos moterys, nepilnametės mergaitės ar senutės. Organizuotas valstybinis teroras ir naikinimas buvo tęsiamas ir po karo – siekta iš laikinai administruojamo krašto visiškai iš savo Tėvynės išvaryti likusius gyventojus arba juos išnaikinti, o jų turtą išgrobstyti ir nusavinti.
Po 60 metų (2005 m. liepos 2-3 d.) Maskvos Kremliaus valdžia parengė taip vadinamąjį Königsbergo 750 jubiliejaus paminėjimą. Kaimyninėms Europos tautoms šis, švelniai tariant keistas negailestingo nugalėtojo renginys, primins nebent kalaviju ir ugnimi sutryptas senprūsių prigimtines teises gyventi laisviems savo šalyje arba dviejų totalitarinių imperijų – nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos antidemokratinį ir gėdingą aljansą, sudarytą prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Todėl mums, o taip pat šmtams tūkstančių kitų iš Tėvynės išvarytųjų, aktuali visų, į kuriuos mes ryžtamės kreiptis, nuomonė ir atsakymai į klausimus:
– kaip šiandieninės tarptautinės teisės požiūriu vertinami 1945 m. Potsdamo konferencijos nutarimai, su juose numatyta Taikos konferencija? Ar istorinės Prūsijos senųjų gyventojų žmogaus teisių klausimai, tame tarpe ir turtiniai, yra karą laimėjusių valstybių politikų dienotvarkėje?
 – ar sprendžiant istorinės Prūsijos žmogaus teisių klausimus, išnagrinėta valstybiniu mastu vykdyta Sovietų Sąjungos organizuoto teroro, senbuvių etninio valymo politika, ar nustatyti šios politikos užsakovai ir vykdytojai?
– ar, kovojant su šiuolaikiniu tarptautiniu terorizmu, atsiribojama nuo tų valstybių, kurios nepasmerkia istorinės Prūsijos gyventojų genocido?
– kaip UNESCO ir kitos tarptautinės organizacijos vertina šalių, kurioms laikinai atiduota istorinės Prūsijos administravimo teisė, elgesį su baltiškuoju ir vėliau ten gyvenusių žmonių kultūros paveldu, kuris sąmoningai 60 metų visuotinai naikinamas, nevengiant plėšti ir bažnyčias bei senuosius kapus?
– ar UNESCO tarptautiniu mastu kovoja su vietovardžių ir vandenvardžių prievartiniu pakeitimu ir slavinimu, kaip tai padaryta karine jėga užimtoje istorinėje Prūsijoje?
Vilnius, 2005-06-29
Iš istorinės Prūsijos kilę “Mažosios Lietuvos enciklopedijos” rengėjai ir redaktoriai: Vytautas Gocentas, Kęstutis Milkeraitis, Ervinas Peteraitis, Viktoras Petraitis, dr. Martynas Purvinas

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra