Kreipimasis dėl Baltarusijos atominės elektrinės

Autorius: Data: 2011-03-21, 16:35 Spausdinti

Jo Ekscelencijai Europos Parlamento Pirmininkui Ježi Buzekui

Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui

Europos Parlamento nariams

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Žiniasklaidai

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos ir

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus rajono tarybos susirinkimo

 KREIPIMASIS

 DĖL DIPLOMATINIŲ IR KITŲ ĮMANOMŲ PRIEMONIŲ PANAUDOJIMO SIEKIANT SUSTABDYTI BALTARUSIJOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS (AE) PROJEKTAVIMO IR STATYBOS DARBUS ŠALIA LIETUVOS RESPUBLIKOS SOSTINĖS VILNIAUS

 Vilnius                                                                                                                   2011 03 17

Dabartiniai įvykiai Japonijoje ir ankstesni Černobilyje parodė, kokie pavojingi ir neprognozuojami yra atominių elektrinių darbo sutrikimai, nepriklausomai nuo to, ar jie įvyksta dėl jose dirbančių žmonių klaidų, ar gamtos sukeltų kataklizmų poveikyje.

Jeigu 1986 m. įvykusią Černobilio AE avariją galėjome traktuoti kaip silpnos ir begriūvančios Sovietų Sąjungos ekonomikos bei tam tikra prasme ir jos nusikalstamos ideologijos padarinį, tai pastarųjų dienų įvykiams šalyje, kurios ekonomikos rodikliai užima trečiąją vietą pasaulyje, toks saistymas netaikytinas. Lietuvos ir kitų pasaulio šalių žmonės su dideliu nerimu ir gilia užuojauta japonų tautai stebi visą paskutiniųjų dienų įvykių eigą. Deja, mus pasiekiančios žinios iš šios nuostabios, taip vadinamos „Tekančios saulės šalies“, kasdieną vis pesimistiškesnės.

Kokia kryptimi pasuks tolimesnė pasaulinės atominės energetikos raida ir kokia bus jos perspektyva  artimiausiais dešimtmečiais, į tai tegali atsakyti tik šios srities specialistai. Tačiau reikia turėti omenyje, kad, kokios pažangios yra šiandieninės atominės energetikos technologijos ir kokios jos bus tobulos ateityje, visada yra ir išliks mažesnių ar didesnių incidentų bei avarijų tikimybė šio tipo elektrinėse, jei ne dėl žmogaus klaidų, tai dėl gamtinio aplinkos poveikio bei galimų kataklizmų, kurių su kiekvienais metais vis daugėja. Reali katastrofos tikimybė neatmetama ir dėl galimų teroristinių aktų bei kurios nors valstybės karinės agresijos prieš Lietuvą bei ES šalis, panaudojant šį objektą, kaip branduolinio sprogimo židinį .

Žinodami mūsų kaimynės Baltarusijos užmačias 50 km atstumu nuo Vilniaus statyti naują AE, prašome imtis visų įmanomų priemonių, kad šis sumanymas nebūtų pradėtas vykdyti. Argumentai, kad jau uždaryta Ignalinos AE taip pat yra arti Baltarusijos sienos, kuriais šios šalies Prezidentas Aleksandras Lukašenka atsikirto LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės išreikštam nerimui, nėra adekvatūs Baltarusijos pasirinktai vietai naujos AE statybai.

Pirmiausia todėl, kad vieta bei sąlygos Ignalinos AE statybai ir jos infrastruktūrai buvo parinkta ir sukurtos dar sovietmečiu, nepaisant nei Lietuvos žmonių nuomonės, nei jų protesto.

Antra, Ignalinos AE praeityje nebuvo pastatyta ir ateityje nebus statoma tokiu neleistinai mažu atstumu iki tankiai apgyvendinto kaimyninės šalies rajono, ką ruošiasi daryti Baltarusijos vyriausybė.

Trečia, rimtos avarijos atveju gausiai apgyvendinto Vilniaus miesto skubi ir efektyvi gyventojų evakuacija būtų tiesiog neįmanoma, turint omenyje ir tai, kad tokį didelį žmonių kiekį perkelti į saugią vietą nebus nei pakankamai laiko, nei realios galimybės, nes Lietuvos teritorija tam tikslui yra tiesiog per maža. Taip pat būtina atsakingai įvertinti šaltų ir atšiaurių mūsų krašto žiemų sąlygas laikinam žmonių apgyvendinimui.

Ketvirta, būsimos Baltarusijos AE reaktoriai, pagal projektinius duomenis, bus aušinami Neries upės vandeniu, dėl ko neišvengiamai pakils upės vandens temperatūra ir tai turės įtakos daugelio rūšių vandens augalų bei gyvūnų išlikimui, jau nekalbant apie radioaktyvių medžiagų bei užteršto vandens nutekėjimą į upę.

Šiuo kreipimusi norime atkreipti atitinkamų Europos ir Lietuvos institucijų dėmesį, kad jų vadovams neabejotinai teks asmeninė ir istorinė atsakomybė prieš Lietuvos gyventojus ir prieš tam tikrą visos Europos žmonių dalį, jeigu naujai pastatytoje Baltarusijos AE artimoje ar tolimoje perspektyvoje įvyktų kas nors panašaus, kas prieš eilę metų įvyko Černobilyje ir kas dabartiniu metu vyksta Japonijoje. Lietuvių tauta su nerimu laukia konkretesnių žygių iš Lietuvos Respublikos Prezidentės ir šalies vyriausybės, kad Lietuva būtų apsaugota nuo galimo pavojaus minėtam statiniui iškilus taip arti Lietuvos sostinės ir Europos sąjungos sienos. Juolab, kad argumentų deryboms su Baltarusijos Prezidentu bei vyriausybe, siekiančia suartėjimo su ES, yra daugiau negu pakankamai.

Lietuvos gyventojų vardu aukščiau paminėtų institucijų vadovams siūlome įmanomai didinti iniciatyvas bei pastangas tiek valstybiniu, tiek asmeniniu lygiu, kad planuojamos Baltarusijos AE vieta būtų parinkta kuo toliau ir pakankamai saugiu atstumu nuo Lietuvos respublikos sostinės Vilniaus bei ES sienos.

Dokumentas vienbalsiai priimtas jungtiniame Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus rajono tarybos posėdyje 2011 03 17

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus rajono tarybos pirmininkas Jonas Burokas

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus atsakingasis sekretorius Algimantas Budriūnas

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos narys Kęstutis Balčiūnas

Pasiteiravimui: Algimantas Budriūnas, Sąjūdis, Gedimino pr. 1, Vilnius, + 370  673 95837, Leonas Kerosierius + 370 5 231 81 11, Paulius Rutkauskas + 370 699 37691, el. paštas: vilnius@sajudis.com, interneto svetainė: www.sajudis.com

Lietuvos Sąjūdis ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra