Kreipimasis dėl 1791-ųjų Gegužės 3-iosios Konstitucijos minėjimo dienos

Autorius: Data: 2011-05-03, 13:03 Spausdinti

Kreipimasis dėl 1791-ųjų metų Gegužės 3 d. Konstitucijos minėjimo dienos įtraukimo į atmintinų dienų įstatymą

Lietuvos Respublikos Seimas rengiasi į Atmintinų dienų įstatymą įtraukti Gegužės 3-iąją dieną.

Tą dieną 1791 metais buvo priimtas Abiejų Tautų Respublikos Valdymo Įstatymas, vėliau vadintas tiesiog konstitucija. Tai iš tikrųjų svarbus Abiejų Tautų Respublikos bendras indėlis į teisinės minties raidą.

Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų seimas, priimdamas istorinės vertės teisės aktą –1791 m. gegužės 3 d. Valdymo įstatymą, siekė įgyvendinti du pagrindmius tikslus. Vienas iš jų – pertvarkyti esamą Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos sąjungą, kurios valdymo pagrindą nuo Liublino unijos (1569 m.) sudarė konfederuotas seimas ir vienasmenis valdovas, į umtarinę Lenkijos Karalystę ir visus (taip pat ir Lietuvos) gyventojus įvardyti lenkų tauta. Antra tikslas – taip konsolidavus valstybės valdymą, apsisaugoti nuo realiai kilusios kaimyninių valstybių gresmės. Abu tikslai liko neįgyvendinti.

Lenkijos istoriografija labai vertina 1791 m. Gegužės 3 d. konstituciją Vakarų Europos ir net pasaulio valstybių konstitucingumo raidos kontekste. Iš tiesų, gegužės 3 d. Valdymo įstatymas – konstitucija yra svarbus konstitucionalizmo raidos istorinis dokumentas. Tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad šio Valdymo įstatymo – konstitucįjos svarbiausi teiginiai jau anksčiau buvo įtvirtmti Lietuvos teisėje.

Lietuvos didžiojo kimigaikščio Zigmanto Vazos 1588 m. sausio 27 d. patvirtintame Lietuvos III Statute įrašytos teisės normos jau buvo Lietuvoje įtvirtinusios analogišką savarankiškų valdžių – valstybės valdovo, vyriausybės, seimo, teismų sistemos – pasidalijimą bei toleranciją joje gyvenančioms tautinėms mažumoms, išpažįstančioms skirtingas religijas, Šis Valdymo įstatymas – konstitucija sulygino Lenkijos Karūnos teisinę sistemą su jau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje veikusia Lietuvos III Statuto įtvirtinta teisine sistema.

Tačiau 1791 m. gegužės 3-iąją priimtas Abiejų Tautų Respublikos Valdymo įstatymas – konstitucija dar nebuvo įgavęs galutinio pavidalo. Tik tų pačių metų spalio 20 d. Ketverių metų seimas priėmė jo sudedamąją dalį – pataisą įstatymą „Abiejų Tautų Tarpusavio Įsipareigojimas“, įtvirtinantį Lietuvą ir Lenkiją kaip lygiavertes partneres Respublikoje. Taip buvo atkurti iki 1791 m. gegužės 3 d. buvę abiejų valstybių teisminiai santykiai ir jų paritetas.

Po 1793 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo III Lietuvos Statutas Lietuvoje veikė iki 1840 metų. Tuo tarpu Lenkijos bajorija kreipėsi į Prūsijos ir Austrijos valdžią, kad leistų jos teritorijoje naudotis Lietuvos Statutu (ne Gegužės 3-čiosios konstitucija).

Taigi iš tikrųjų Valdymo įstatymo – konstitucijos priėmimo data yra 1791 m. spalio 20 d. Būtų teisiškai ir istoriškai teisinga šį labai svarbų dokumentą vadinti 1791 m. spalio 20 d. Valdymo įstatymu – konstitucija.

Esame įsitikinę, kad teisinių paminklų minėjimas prasmingas tik tuo atveju, jei gerbiama dabar galiojanti šalies Konstitucija, kuriai teisinius pamatus jau grindė Lietuvos Statutai. Menkai vertinant dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją, kartu menkai vertinamas ir pats Lietuvos valstybingumas. Svarstant 1791 m. gegužės 3 d. Valdymo įstatymo – konstitucįjos minėjimą labai svarbu, kad būtų išlaikytas paritetas valstybiniu lygmeniu, taip kaip buvo įtvirtinta 1791 m. spalio 20 dienos „Abiejų Tautų Tarpusavio Įsipareigojime“.

Taigi:

1. Pirmiausia būtina pripažinti valstybine švente Spalio 25-ąją Lietuvos Respublikos Konstitucįjos dieną, kai Konstitucija buvo priimta tautos referendumu.

2. Siūlome įtraukti į Atmintinų dienų įstatymą Sausio 27-ąją dieną, kai 1588 metais buvo priimtas III Lietuvos Statutas, kurio pagrindu parengtas 1791 m. gegužės 3 d. Valdymo Įstatymas – konstitucija.

3. Siūlome 2007 m. spalio 20 d., minint Valdymo įstatymo – konstitucijos sudedamosios dalies – pakeitimo, „Abiejų Tautų Tarpusavio Įsipareigojimas“ priėmimo dieną, surengti Vilniuje mokslinę konferenciją „1791 m. spalio 20 -osios Abiejų Tautų Respublikos Valdymo įstatymo priėmimo ištakos ir jo įtaka Lietuvos valstybingumo raidai“, kurioje būtų atsakyta į daugelį kylančių klausimų. Lietuvos istorikai, taip pat ir teisės istorikai vis dar diskutuoja dėl Abiejų Tautų Respublikos Valdymo Įstatymo reikšmės Lietuvos teisės ir valstybingumo raidai.

Esame įsitikinę, kad kiekvienos valstybės garbė priklauso ne tik nuo tolerancijos kitiems, bet ypač nuo savo šalies valstybingumo raidos supratimo ir pagarbos savo šalies istorijai.

Pagarbiai,

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Zigmantas Kiaupa, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Teisės istorijos katedros profesorius Vytautas Andriulis, Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas, istorikas Antanas Tyla, Kultūros, filosofijos ir mcno instituto direktorius, Vydūno draugijos pirmimnkas doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius pulkininkas leitenantas, dr. Gintautas Surgailis.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: Birutė Valionytė, Audrius Rudys, Romualdas Ozolas, Algirdas Endriukaitis, Bronislovas Genzelis, Jonas Šimėnas, Leonas Milčius, Balys Gajauskas, Česlovas Stankevičius, Saulius Pečeliūnas, Kazimiera Danutė Prunskienė, Aloyzas Sakalas, Eduardas Vilkas, Lionginas Šepetys, Romas Gudaitis, Saulius Šaltenis, Antanas Karoblis, Vidmantas Povilionis, Bronislovas Kuzmickas, Leonas Apšega, Egidijus Bičkauskas, Irena Andrukaitienė, Gediminas Šerkšnys, Albertas Miškinis, Vytautas Kolesnikovas, Egidijus Klumbys, Kęstutis Grinius, Kazimieras Uoka, Alfonsas Svarinskas, Nijolė Ambrazaitytė, Liudvikas Saulius Razma, Romualdas Rudys, Kazys Saja.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai: Mečislovas Treinys, Vytautas Kvietkauskas, Stasys Kašauskas, Nikolajus Medvedevas, Zita Šličytė, Rūta Gajauskaitė

Voruta. – 2007, geg. 5. nr. 9 (626), p. 1.

Scanpix nuotr.

Seimas



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra