Pagrindinis puslapis Istorija Jovita Niūniavaitė – Lesienė. Krauju aplaistytos nepriklausomos Lietuvos sienos

Jovita Niūniavaitė – Lesienė. Krauju aplaistytos nepriklausomos Lietuvos sienos

Jovita Niūniavaitė – Lesienė. Krauju aplaistytos nepriklausomos Lietuvos sienos

Medininkų žudynių vieta. 2018 m. vasara. Autorės nuotr.

Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vyriausioji specialistė, www.voruta.lt

Daugiau kaip prieš 27-ius metus 1991 m. liepos 31 dieną ginkluoti nusikaltėliai užpuolė Medininkų pasienio postą ir nužudė ten budėjusius Lietuvos Respublikos policijos ir muitinės darbuotojus. Lietuvoje 1991 m. vis dar buvo dislokuoti SSRS armijos padaliniai, nors 1990 m. kovo 11 d. ir buvo atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Čia vykdė karines operacijas SSRS vidaus reikalų ministerijos (VRM) kariuomenės padalinys OMON’as (ypatingos paskirties milicijos dalinys, veikęs 1988 – 1991 m.).

                      Tokiu sudėtingu laikotarpiu Lietuvos pasienio kontrolės postuose sunkiomis sąlygomis rizikuodami gyvybe dirbo patriotiškai nusiteikę vyrai, įrodydami pasauliui, kad nepriklausomos Lietuvos sienos yra saugomos. Muitinėse budintys Lietuvos pareigūnai buvo nuolat gąsdinami, mušami, prieš juos buvo naudojamos bauginimo ir teroro priemonės.

OMON’o siautėjimas 1991 m.

Vasario 27 dieną užpultos Lavoriškių ir Medininkų (Vilniaus r.) muitinės, rajono prokuratūroje sudaryta tyrimo grupė ir iškelta baudžiamoji byla, užpuolikai nenustatyti, tačiau manoma, kad tai OMON’as arba kariškiai, šalia vagonėlių rastos gilzės nuo AK (Kalašnikovo automato) šovinių. Kovo 11 d. apie 18-20 val. nenustatyti asmenys Šalčininkų r. kelyje Vilnius – Lyda susprogdino sprogstamą įtaisą nesaugomame muitinės vagonėlyje. Rygos OMON‘as užpuolė Biržų rajono Germaniškio pasienio kontrolės postą, padegė vagonėlį. Užpuolikai atvyko balta „Latvija“, išvažiavo Biržų kryptimi.

 Balandžio mėnuo: 9 d. į Vilniaus r. policijos komisariatą kreipėsi Lietuvos Respublikos Medininkų muitinės viršininkas ir pranešė, kad sustabdžius mašiną ir pareikalavus parodyti vairuotojo teises, vairuotojas parodė kažką panašaus į sovietinės armijos (SA) tarnautojo pažymėjimą, po to grasindamas pistoletu sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo Minsko kryptimi; 12 d. Šalčininkų r. policijos komisariatas gavo pranešimą, kad balandžio 10 d. 22 val. 40 min. kelyje Vilnius – Lyda šalia muitinės iš pravažiuojančio automobilio buvo paleisti keturi šūviai; 19 d. 11 val. 30 min. prie Vilniaus r. Medininkų muitinės posto privažiavo du automobiliai, išlipo dvylika kariškių, kurie iš muitinės darbuotojų atėmė radijo stotį, nupjovė telefono laidus ir 17 val. išvyko.

 Gegužės mėnuo: 5-osios naktį 0 val. 25 min. Šalčininkų r. Tabariškėse užpultas Krašto apsaugos departamento (KAD) postas, sumušti du darbuotojai, išmušti penki langai, pavogtas šautuvas; 16-osios naktį 3 val. 7 min. Druskininkų policijos komisariatas gavo pranešimą, kad kelyje Gardinas – Druskininkai iš automatinio ginklo buvo apšaudytas muitinės postas, šalia jo rasti nesprogę sprogstamieji įtaisai, lengvai sužeistam posto viršininkui suteikta medicininė pagalba; 18 d. apie 8 val. į Marijampolės r. komisariatą iš centrinės ligoninės kreipėsi Salaperaugio k. KAD darbuotojai, jie pranešė, kad 3 val. nakties į postą įsiveržė apie dvidešimt kariškių, kurie sumušė vieną darbuotoją, sudegino postą ir sugadino KAD automobilį; 19 d. apie 23 val. 50 min. Šalčininkų r. kelyje Eišiškės – Rodūnė sudegintas muitininkų vagonėlis; 21 d. 14 val. 20 min. prie Joniškio r. Kalvių k. esančio pasienio posto atvažiavo trys mašinos, neblaivūs vyrai nekreipė dėmesio į muitinės darbuotojų perspėjimus, sumušė muitininką ir KAD pareigūną, po to panaudoję dujų balionėlius, sėdo į automobilius ir nuvažiavo Latvijos link; 22 d. į Pasvalio r. Saločių muitinės postą įsiveržė kareiviai, atėmė iš KAD darbuotojo tarnybinį pažymėjimą bei visus dokumentus, iš ten buvusių Latvijos piliečių paėmė du užsienio pasus, dviejų vairuotojų teises, 150 dolerių ir 4055 rublių; 22-osios naktį Mažeikių r. Laižuvos k. nenustatyti asmenys sudegino nepilnai įrengtą pasienio postą; 23-osios naktį 2 val. 45 min. Pasvalio r. kariškiai, apsirengę uniformomis, panašiomis į desantininkų, Saločių mstl. sudegino pasienyje su Latvija buvusį muitinės postą, nuo jų nukentėjo ir Latvijos teritorijoje buvusi muitinė; 23-osios naktį 3 val. 50 min. Biržų r. Germaniškės k. iš Latvijos prie posto privažiavo kariškiai, kurie išvarė darbuotojus ir postą sudegino; 24 d. vakare apie 19 val. 30 min. Rygos OMON’as (20 kareivių) susprogdino Joniškio r. Kalvių k. ir Pasvalio r. Saločių k. muitines; 25-osios naktį Vilniaus OMON’as susprogdino ir sudegino Vilniaus r. Lavoriškių ir Medininkų muitinės postus; 28 d. 21 val. 30 min. kelyje Vilnius – Polockas – Lavoriškės prie muitinės privažiavo kariškas automobilis, iš kurio iššoko 15 ginkluotų automatais vyrų, jie sumušė muitinės darbuotojus, o postą padegė, du darbuotojai gydomi ligoninėje.

 Birželio mėnuo: 14-osios naktį 2 val. 45 min. Biržų r. Germaniškės k. 15 kareivių, apsirengę desantininkų uniformomis,  sudegino muitinę ir sumušė ten buvusį KAD darbuotoją, užpuolikai atvyko trimis automobiliais, buvo ginkluoti automatais; 14-osios naktį Pasvalio r. Saločių k. penki Rygos OMON’o kariškiai sunaikino postą, sumušė du ten buvusius muitininkus, nuvilko jų uniformas, atėmė jų asmeninius daiktus ir dokumentus, sulaužė inventorių bei baldus, po to pasislėpė; 18 d. apie 15 val. Akmenės r. Vegerių k. iš Latvijos atvažiavo dvi mašinos, išlipo 12 ginkluotų vyrų, kurie sumušė ir išrengė keturis KAD pareigūnus ir du muitininkus, po to sudegino muitinės vagonėlį ir išvyko Latvijos link; 21 d. 20 val. prie Pasvalio r. Saločių pasienio posto privažiavo automobilis Volga (su Latvijos numeriais), išlipo keturi ginkluoti automatais ir pistoletais vyrai (trys iš jų buvo apsirengę OMON’o uniformomis), nupjovė telefono laidus, pavogė dokumentus ir kelio ženklus, išvarė muitinėje buvusius keturis KAD darbuotojus ir vieną muitininką, po to benzinu apipylė vagonėlį ir padegė, sudeginę Pasvalio r. Saločių muitinės postą, jie išvyko ir sunaikino Latvijos pusėje esančią muitinę; 22 d. 13 val. Vilniaus OMON’o grupė pareigūnų užėmė Vilniaus aerouoste KAD postą, atėmė raktus, kai kuriuos dokumentus, užantspaudavo seifus, jie aiškino, kad veikė SSRS prezidento įsakymu; 26 d. 11 val. 40 min. prie Šalčininkų r. Benekonių k. posto privažiavo dvi mašinos, išlipo 10 ginkluotų OMON’o kariškių, jie paėmė tarnybinius dokumentus, išvarė muitininkus, užantspaudavo vagonėlio duris ir išvyko.

 Liepos mėnuo: 25 d. apie 14 val. į Medininkų postą atvažiavo baltos spalvos VAZ 2105 automobilis, vairuotojas prisistatė SSRS Valstybės saugumo komiteto (VSK) darbuotoju, muitininkui pareikalavus atidaryti bagažinę, jis nepakluso, sėdo į automobilį ir nuvažiavo; 25 d. apie 15 val. į Medininkų postą prie automobilio, kuriame buvo policijos pareigūnai, dideliu greičiu privažiavo mašina, iš kurios išlipo ginkluoti OMON’ininkai. Jie atsuko ginklus į policininkus ir praleido mėlynos spalvos automobilį VAZ 2106 su priekaba, kuris nuvažiavo Baltarusijos SSR link; 25 d. apie 15 val. į aerouosto postą atvyko trys OMON’o pareigūnai ginkluoti automatais, apžiūrėję ir pažadėję po kurio laiko sugrįžti, jie sėdo į mašiną, kurioje buvo dar du OMON’o darbuotojai, ir nuvažiavo; 28-osios naktį 1 val. 5 min. prie Pasvalio r. Saločių k. posto privažiavo automobilis, išlipo penki automatais ginkluoti vyrai, jie sumušė muitininkus, pasiėmė tarnybinius dokumentus, postą padegė; 28 d. 14 val. 10 min. prie Pasvalio r. Saločių k. posto atvažiavo keturios mašinos, išlipo 25 OMON’ininkai, jie šaudė iš automatų, tyčiojosi iš KAD pareigūnų: vieną iš jų išrengė ir vertė rusiškai kartoti „myliu Sovietų sąjungą“, pasiėmė tarnybinius dokumentus, KAD uniformas, po to išvyko Latvijos kryptimi; 31 d. 6 val. 10 min. Vilniaus m. policijos komisariatas gavo pranešimą, kad Medininkų muitinės posto patalpose rasti ten budėjusių šešių nužudytųjų kūnai, o du – sunkiai sužeisti.

Rugpjūčio mėnuo: 3 d. 21 val. prie Biržų r. komisariato privažiavo automobilis, kuriame buvo du vyrai, apsirengę karinėmis „dėmėtomis“ uniformomis, vienas iš jų prisistatė Rygos OMON’o majoru, apsižiūrėję po kelių minučių išėjo; 3-osios naktį 0 val. 25 min. Šalčininkų r. kelyje Šalčininkai – Benekonys nenustatyti asmenys padegė muitinės postą (LYA, f. K-35, ap. 2, b. 279; f. K-1, ap. 46, b. 1588; f. K-1, ap. B/n-1, b. 195).

Siekiant užkirsti kelią OMON`o nusikaltimams, jau 1991 m. gegužės 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (LR AT) nutarimas, kuriame rašoma: “Pastaruoju metu padažnėjo TSRS ginkluotų formuočių smurto akcijų prieš Lietuvos Respublikos įstaigas ir organizacijas, jų pareigūnus bei civilius gyventojus, kurias vykdo TSRS vidaus reikalų ministerijos „OMON“ ginkluotos formuotės, taip pat kitos TSRS kariškių ginkluotos grupės. <…>. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, smerkdama šiuos neteisėtus veiksmus ir siekdama užtikrinti Lietuvos Respublikos ir jos gyventojų saugumą, nutarė: 1. Paskelbti, kad TSRS vidaus reikalų ministerijos formuotė „OMON“, <…>, Lietuvos Respublikoje yra neteisėtos, o bet kurie tų formuočių jėgos veiksmai prieš Lietuvos Respubliką ir jos gyventojus yra nusikalstami. 2. <…>. 3. <…>. 4. Pavesti Lietuvos Respublikos teisėsaugos įstaigoms, bendradarbiaujant su kaimyninių valstybių institucijomis, imtis papildomų veiksmų, kad visi tokie nusikaltimai būtų visapusiškai ir objektyviai ištirti, o juos padariusieji asmenys patraukti atsakomybėn ir nubausti. Būtina padaryti išvadą, <…>, ar visa ši grupuotė gali būti paskelbta banditų ir teroristų gauja su atitinkama kiekvieno gaujos nario atsakomybe“. Pasirašė LR AT pirmininkas V. Landsbergis (LYA, f. K-35, ap. 2, b. 282).

   MEDININKŲ tragedija

 

                      1991 m. liepos 31 d. 6 val. 10 min. Vilniaus m. policijos komisariatui pranešta, kad Medininkų muitinės posto patalpose rasti ten budėjusių šešių nužudytųjų kūnai, o du – sunkiai sužeisti (LYA, f. K-1, ap. B/n-1, b. 195).

SSRS MVD apie žudynes Medininkų muitinėje pranešimą gavo 1991 m. liepos 31 d., čia rašoma: remiantis SSRS MVD gauta informacija, liepos 31-osios naktį apie 3 val. Vilniuje prie karinio dalinio (k/d) 3404 susprogdintas nenustatytas prietaisas, penkiaaukščio namo išmušti langai, nukentėjusiųjų nėra. Gauti duomenys, kad 5 val. 30 min. (autorės JNL past. – liepos 31 d.) Vilniaus r. kelyje Vilnius – Ašmena lietuvių muitinės poste rasti šeši nužudyti ir du sužeisti žmonės, o taip pat automatų šovinių gilzės. Aplinkybės tikslinamos (LYA, f. K-8, ap. 4, b. 35). Apie tai 1991 m. rugpjūčio 1 d. informavo ir „Tėviškės žinios“ (Nr. 91) straipsnyje „Kas kelio pakraštyje paliko vikšrų žymes?“ Čia rašoma, kad vaizdo juostoje (rusų klb. – videoplionke), nufilmuotoje Medininkų pasienio poste, aiškiai matomos vikšrinės technikos žymės, ateinančios nuo miško pusės, iš pasieniečių namelio užnugario. Pažymima, kad muitinės darbuotojai buvo užpulti netikėtai, pirmoji ekspertizė parodė, kad kiekvienam pareigūnui iššauta po vieną kulką. Teigiama, jog visi požymiai rodo, kad liepos 31-osios naktį tarp 3 ir 5 val. Medininkų postą užpuolė ne mafija, o gerai apginkluoti, profesionaliai paruošti žmonės  (LYA, f. K-1, ap. B/n-1, b. 69).

M.Pustobajevas apie Medininkuose įvykusias žudynes rašė: Medininkų muitinės poste (Lietuva) žvėriškai nužudyti septyni Lietuvos piliečiai, muitinės, policijos ir pasienio tarnybų darbuotojai. Nusikaltimo vietoje rastos penkios 1974 m. pagamintos sumažinto greičio 7,62 kalibro kulkos ir 12 gilzių, <…>. Iš nužudytųjų pagrobti du automatai ir trys pistoletai. Nusikaltimo vietoje nėra jokių pėdsakų, kad muitininkai būtų priešinęsi. Kitaip sakant, užklupti netikėtai, šaltakraujiškai nužudyti šūviais į galvą (M. Pustobajevas, Agresijos kronika, l. 243).

MEDININKUOSE 1991 m. liepos 31 dieną žuvę pareigūnai:

Mindaugas Balavakas

Gimė 1970 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje. Spaustuvininkas. Nuo 1991 m. vasario mėn. – VRM (Vidaus reikalų ministerijos) Policijos departamento Greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkas.

Juozas Janonis

Gimė 1962 m. gegužės 9 d. Alytaus rajone, Mažiznų kaime. Buvo įgijęs techniko mechaniko specialybę.  Dirbo Alytaus m. VAI poskyrio inspektoriumi, nuo 1991 m. birželio 1 d. –  VRM Policijos departamento Kelių policijos rinktinės M-12 būrio policininkas.

Algimantas Juozakas

Gimė 1969 m. balandžio 13 d. Vilniuje. Baigė kulinarijos mokyklą. Nuo 1991 m. balandžio 23 d. – VRM Policijos departamento Greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkas.

Algirdas Kazlauskas

Gimė 1949 m. rugsėjo 1 d. Trakų rajone, Vaikštenių kaime. 1977 m. baigė Vilniaus politechnikumo vakarinį skyrių.  Dirbo milicininku, kelių inspektoriumi. Nuo 1991 m. birželio 1 d. – Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės budėtojų dalies vyresnysis policininkas.

Antanas Musteikis

Gimė 1958 m. sausio 28 d. Utenos rajone, Stūglių kaime. Buvo įgijęs braižytojo specialybę. Nuo 1990 m. gruodžio 17 d. – Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektorius.

 

Stanislovas Orlavičius

Gimė 1956 m. gegužės 17 d. Trakų rajone, Žaliosios kaime. Turėjo mechaniko derintojo specialybę. Nuo 1991 m. vasario 4 d. – Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektorius.

 

MEDININKUOSE sunkiai sužeisti pareigūnai:

Ričardas Rabavičius

Gimė 1970 m. rugsėjo 12 d. Alytaus rajone, Savilionių kaime. Buvo įgijęs virėjo specialybę.  Nuo 1991 m. liepos 18 d. – Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektorius. Mirė nuo sužeidimų 1991 m. rugpjūčio 2 d. ligoninėje, kur pateko po 1991 m. liepos 31 d. Medininkų posto užpuolimo.

Tomas Šernas

Gimė 1962 m. balandžio 28 d. Vilniuje. Mokėsi Buivydiškių technikume, studijavo Kauno veterinarijos akademijoje, Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus universitete. Nuo 1991 m. – Medininkų posto muitininkas. Sunkiai sužeistas  1991 m. liepos 31 d. užpuolus Medininkų postą. Šiuo metu – Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas, Kauno evangelikų reformatų parapijos administratorius.

   MEDININKŲ tragedijos tyrimas

LSSR Valstybės saugumo komiteto (VSK) tarnybos viršininko pavaduotojas A. Jevtejevas 1991 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos respublikos prokuratūrai pranešė, kad 1991 m. liepos 31 d. įvykdytas nusikaltimas prie Vilniaus VRM karinio dalinio štabo, „gautas T. P. pareiškimas, kuriame ji nurodo, kad 1991 m. liepos 31-ąją  3 val. nakties, Antakalnio gatvės važiuojamoje dalyje, <…>, grupė jaunų vyrų iš ten buvusių įvairių daiktų bandė pastatyti užtvarą“ (LYA, f. K-1, ap. B/n-1, b. 343).

                      KGB pareigūnui patikimas asmuo (rusų klb. – doverennoje lico) „Ž“ išdėstė įvykusios tragedijos versiją, kuria, jo teigimu, dalijasi Vilniaus inteligentija. Jų manymu: 1. OMON‘as inspiravo sprogimą šalia savo bazės (JNL past. – k/d 3404), siekdamas sudaryti įspūdį, kad niekuo neprisidėjo prie Medininkų žudynių; 2. Baltarusijos teritorijoje esančiame miške iš vakaro atvykusi OMON`o grupė, persirengusi policijos (JNL past. – Lietuvos) ir KAD (JNL past. – Lietuvos krašto apsaugos departamento) uniformomis, pasiruošė operacijai; 3. <…>; 4. Bet kokia transporto priemone privažiavę prie muitinės posto jie, nesulaukę pasipriešinimo, nužudė budinčius vyrus (LYA, f. K-1, ap. B/n-1, b. 195).

                      Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba  (LR AT) skubiai reagavo į Medininkuose įvykusią tragediją ir jau 1991 m. rugpjūčio 1 d. neeilinio posėdžio metu kreipėsi į Lietuvos žmones:      „Lietuvoje ir vėl pralietas nekaltų žmonių kraujas. Mes vėl kreipiamės į galingąsias demokratines valstybes, į viso pasaulio geros valios žmones, reikalaudami sulaikyti kruviną agresorių siautėjimą, ir dar kartą primename mūsų taikiąją kovą už savo laisvę ir nepriklausomybę. Bet ir mūsų kantrybė negali būti begalinė, mes jau dabar nebeturime žodžių nužudytųjų artimiesiems paguosti. Ir vėl iškėlę gedulo vėliavas mes kreipiamės į visus Lietuvos žmones: Tėvynė pavojuje, todėl atmeskime nesutarimus ir jauskimės esą pašaukti Lietuvos nepriklausomybę apginti; suklaidintus Lietuvos žmones dar kartą kviečiame atsisakyti bendradarbiavimo su KGB, OMON`u ir kitomis okupacinėmis prievartos struktūromis; neišvengiamų sunkumų laikotarpyje būkime dėmesingi savo artimui; organizuokime talkas ir statykime prie Lietuvos sienų saugesnes muitines; padėkime Lietuvos pareigūnams kovoti su valstybiniais ir kriminaliniais nusikaltėliais“. Pasirašė LR AT pirmininkas V. Landsbergis (LYA, f. K-35, ap. 2, b. 282).

1991 m. liepos 31 d., siekiant nustatyti žudynių organizatorius, vykdytojus,  dalyvius bei įvykdytos žmogžudystės motyvus, nepriklausomos Lietuvos prokuratūros pavedimu, LSSR KGB pradėjo bylos „Medininkų žudynės“ tyrimą, joje 199 lapai ir 113 nuotraukų. Ši byla išslaptinta 2014 m. gegužės 9 d. (G. Gorienė, Nusikaltimas valstybės vardu, l. 229). Atlikta įvykio vietos apžiūra, protokole nurodyta, kad apžiūra pradėta liepos 31 d. 7 val. 50 min., baigta 16 val. 10 min. Nustatyta, kad įvykio vieta yra Vilniaus r. Medininkų kaime kelyje Vilnius – Minskas. Nuo kelio važiuojamosios dalies 20 metrų atstumu stovi vagonėlis su užrašu: “Lietuvos Respublikos muitinės departamentas, Vilniaus muitinė, MEDININKŲ POSTAS“. Tyrimo metu keliamos kelios versijos:

  1. Kariškiai (desantininkai, specnazas, dezertyrai); 2. Šovinistinio pobūdžio organizacijos („Saugumo tarnyba“, (rusų klb. – „Služba bezopasnosti“ ir kt.) – jos teroristinės struktūros; 3. (specnazas), KGB atskiri darbuotojai; 4. OMON‘as (Vilniaus, Rygos); 5. Mafija; 6. Krašto apsaugos departamentas (KAD); 7. Kerštas (dėl buitinių priežasčių); 8. „Juodųjų angelų organizacija“ (LYA, f. K-1, ap. B/n-1, b. 195).

SSRS KGB Lietuvos padalinio vadovybė skubėjo paneigti kaltinimus, jog KGB pareigūnai Medininkų muitinės poste  organizavo žudynes arba dalyvavo jose. TASS 1991 m. rugpjūčio 3 d. perduotame jų pareiškime pažymima: „Valstybės saugumo komiteto (VSK) vadovybė ir darbuotojai kategoriškai pareiškia, jog jie neturi nieko bendro su Medininkuose įvykdytu nusikaltimu ir yra pasipiktinę nepagrįstais, įžeidžiančiais kaltinimais. Mes priversti dar kartą pabrėžti, kad dažnai pasikartojantys bandymai pavaizduoti VSK kaip „neteisėtai ir nusikalstamai“ veikiančią Lietuvoje organizaciją yra akivaizdžiai nepagrįsti ir nepateisinami“ Pasirašė LTSR VSK e. pirmininko pareigas gen . – mjr. S. A. Caplin (LYA, f. K-1, ap. 46, b. 4998).

 „Respublikos“ reporteris kalbėdamas su Lietuvos VSK pirmininko pavaduotoju E. Baltinu paklausė: “Kai kas ir liepos 31-osios kraupų teroristinį aktą priskiria saugumiečiams (JNL past. – KGB)?“ Į tai E. Baltinas atsakė: „Mums liūdna, jog kai kurios politinės grupuotės Lietuvoje ir jų lyderiai, kaltindami mus, drumsčia Respublikoje vandenį, didina įtampą. Mes stengiamės, kad nusikaltimas būtų atskleistas. Sudaryta operatyvinė grupė. Palaikome dalykinius kontaktus su LR generaline prokuratūra, VRM, keičiamės informacija. <…>. Prielaidų yra nemažai. Viena iš jų – ta, kad nusikaltimą padarė kariškiai ar OMON – mažiausiai pagrįsta. <…>. Tą naktį, nors ir įvyko sprogimas, OMON iš savo bazės niekur neišvažiavo“ (LYA, f. K-18, ap. 2, b. 122; f. K-1, ap. 46, b. 1588).

Pažymoje (tarnybiniam naudojimui) rašoma:

„TSRS VSK k/d Nr. 35615 ypatingo skyriaus (sk.) viršininkas Ryžov V. P. į pateiktus klausimus atsakė: – TSRS ginkluotų pajėgų kariškių ir jų transporto priemonių judėjimo š. m. liepos 31 naktį Vilniaus rajone nebuvo; – ginklų, tame tarpe Kalašnikovo automatų 7,62 kalibro Vilniaus garnizono kariškiai neturi, nes jie išimti iš ginkluotės <…>; 1968-1969 m. gamybos šovinių taip pat neturi. TSRS VSK k/d Nr. 3575 ypatingo sk. viršininkas Išin V. D. į pateiktus klausimus atsakė: iš milicijos ypatingos paskirties OMON pastato Vilniuje š. m. liepos 30 po 24 val. nė viena automašina ir nė vienas šio būrio darbuotojas už Vilniaus miesto ribos nebuvo išvykęs; motociklo šis būrys (OMON) neturi; 7,62 kalibro šovinių 1968-1969 m. gamybos taip pat neturi; š.m. liepos 30 d. apie 17 val. grupė Latvijos milicijos ypatingos paskirties darbuotojų su automašina „Latvija“, vadovaujama šio būrio vyresniojo karininko Mlinnik, tarnybiniais reikalais buvo atvykę į Vilnių ir tą pat dieną apie 24 val. išvyko maršrutu Vilnius – Ukmergė -Bauskas. Rygoje buvo š. m. liepos 31 d. apie 4 val. 30 min. Mlinnik grupę iki Vilniaus miesto ribos palydėjo su savo mašina milicijos ypatingos paskirties būrio vadas M., kuris š. m. liepos 30 d. apie 24 val. grįžo į savo būrio patalpas Vilniuje. <…>“ (LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1588).

                      Radijo „Svoboda“ žurnalistas 1991 m. rugpjūčio 9 d. pareiškė: grupė Rygos OMON’o buvo Lietuvoje, tačiau keista, kad jie tą slepia. Lietuvos prokuratūros darbuotojai teigė, kad Rygos OMON’o kariškiai Vilniaus priemiestyje buvo užfiksuoti naktį iš liepos 30-osios į 31-ąją dieną. Tiriamos visos versijos.

Lietuvos vyriausybė pareikalavo per dvi savaites išvesti OMON’ą iš Lietuvos. Sąjūdis pakvietė žmones susirinkti prie OMON’o bazės (LYA, f. K-1, ap. B/n-1, b. 195).

PIKETAI

1991-07-31  13 val. PRIE KPSS CK PASTATO DĖL MEDININKŲ ĮVYKIŲ

1991-08-02  13 val. PRIE KPSS CK PASTATO DĖL MEDININKŲ ĮVYKIŲ

1991-08-07  13 val. PRIE KPSS CK PASTATO DĖL MEDININKŲ ĮVYKIŲ

1991-08-09  17 val.-17 val. 40 min. DĖL OMON’o PALAIKYMO

1991-08-11  17 val.  OMON’o BAZĖJE VALAKAMPIUOSE DĖL MEDININKŲ ĮVYKIŲ

1991-08-11 IKI 1991-08-19 PRIE KGB PASTATO DĖL MEDININKŲ ĮVYKIŲ  (LYA, f. K18, ap. 2, b. 187).

Lietuvos aukščiausioje taryboje (AT) vykusioje spaudos konferencijoje (brifinge) 1991 m. rugpjūčio 14 d. pažymima, kad į Lietuvą atvyko keturi SSRS prokuratūros darbuotojai, kurie pasirengę bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos prokuratūra. Vis dėlto išreiškiama abejonė, nes OMON‘o vadovai dar nebuvo atvykę į apklausą, ir manoma, kad „jie nėra pavaldūs nei SSRS VRM, nei prokuratūrai, nes pažadai juos pakviesti liko neįvykdyti“ (LYA, f. K-35, ap. 2, b. 282).

LSSR KGB nusikalstama veikla

Pačiame Vilniaus centre įsikūrusiuose KGB rūmuose buvo kuriami planai, rezgamos pinklės prieš Nepriklausomą Lietuvą, tačiau siunčiamuose pranešimuose, ataskaitose, esamos politinės situacijos vertinimuose jautėsi nerimas, sumaištis. Pvz., 1991 m. gegužės mėn. LSSR KGB pirmininkas gen. – mjr. S. A. Caplin pasirašė ir išsiuntė į Maskvą LSSR KGB pažymą „Apie Lietuvos Respublikos užsienio politikos kurso kai kuriuos momentus“. Joje pažymima, kad SSRS ištikus ekonominei ir politinei krizei, „vykstant emigrantų nacionalistinių centrų ir priešiškų spec. tarnybų aktyviai veiklai, gerai atliekamu propagandiniu darbu, valstybės nepriklausomybės nuo SSRS idėja apėmė daugumą Lietuvos gyventojų“. Rašoma, jog tai leidžia „respublikos vyriausybei realizuoti savo užsienio politikos strateginį tikslą – Nepriklausomybės pasiekimą“. Kaltinamas V. Landsbergis, nes jis aktyviai stiprinąs Krašto apsaugos departamentą (KAD), todėl žadama imtis priemonių kompromituoti KAD  respublikos masinėse informacijos priemonėse. Manoma, kad tokios „medžiagos panaudojimas centrinėse informacijos priemonėse sukompromituotų KAD SSRS visuomenės akyse ir diskredituotų idėją kurti nacionalines karines formuotes sąjungos (autorės JNL pastaba – SSRS) respublikose, <…>. Be to, tai padėtų paveikti tarptautinės visuomenės nuomonę Lietuvoje vykstančių įvykių atžvilgiu“ (LYA, f. K-35, ap. 2, b. 261).

Kitame operatyviniame dokumente akcentuojama, kad pasunkėjo LSSR KGB pareigūnų veikla ir dėstomi pasiūlymai, kaip pagerinti  KGB žvalgybos darbą, čia rašoma: „Susidarius Respublikos vidaus politikos įtemptai situacijai susikomplikavo komiteto (JNL past. – KGB) žvalgybos veikla“. Išvardijamos priežastys:

– dalis agentų atsisakė bendradarbiavimo, nes Lietuvos vadovybė kreipėsi į asmenis, teikusius pagalbą KGB, siūlydama jiems nutraukti šią veiklą;

 – nebeįmanoma KGB vardu užmegzti oficialių kontaktų su Respublikos valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis bei jų atstovais, norint spręsti KGB dominančius klausimus, kadangi Lietuvos Aukščiausioji taryba (AT) pristabdė komiteto veiklą;

      – pasitaikė atvejų, kai Krašto apsaugos tarnybos ir Lietuvos saugumo departamento atstovai stebėjo komiteto (JNL past. – KGB) 1 skyrių, visą komitetą, taip pat komiteto darbuotojus;

      – pasidarė praktiškai neįmanoma Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje apiforminti 1 sk. darbuotojų (JNL past. – KGB) komandiruotes į užsienį.

                            Siūlomi būdai, kaip išspręsti susidariusias problemas:

      – centrui (JNL past. – KGB) palaikant tęsti neiššifruoto operatyvinio sąstato įvedimą į KGB dominančias Lietuvos įstaigas.

                            „Vilniaus laikraščio“ žurnalistas 1991 m. vasario 22 d. straipsnyje „KGB filialas Lietuvoje. Pogrindinės perspektyvos“ rašė: „Specialiųjų tarnybų darbo praktika sako, kad, pereidami į nelegalią padėtį, SSSR šnipai stengsis įsitvirtinti Lietuvos Respublikos saugumo įstaigose, krašto apsaugos sistemoje, policijoje, ekonominėse struktūrose, t. y. ten, kur didžiausios galimybės rinkti informaciją ir daryti įtaką Lietuvos gyvenimui“. Teigiama, kad nors KGB pasivadino kariniu daliniu, bet pastebimas perėjimo į pogrindį procesas (LYA, f. K-18, ap. 2, b. 122). Laikraštyje „Forumas“ 1991 m. kovo 13 d. straipsnyje „Žinok tiesą ir būsi laisvas“ tvirtinama, kad „po reorganizacijos jie (JNL past. – KGB) ir toliau skverbiasi į visas Lietuvos gyvenimo sritis“. Nurodoma, jog kai kurie darbuotojai oficialiai atleidžiami, tačiau toliau tęsia savo veiklą (LYA, f. K-18, ap. 2, b. 122).

 

               Organizacija „Ščit“ (lietuvių klb. – „Skydas“)

                            Į Lietuvos muitininkų nužudymo tyrimą įsitraukė organizacija – kariškių socialinės apsaugos sąjunga „Ščit“  (rusų klb. —  sojuz socialnoj zaščiti vojenoslužaščich). Jų atstovai į Lietuvą atvyko 1991 m. vasario 12 d., jie geležinkelio stotyje buvo sulaikyti Vilniaus garnizono komendanto plk. Belousov įsakymu. Plk. Belousov dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (sulaikant grupės „Ščit“ narius) Lietuvos respublikos prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą (LYA, f. K-1, ap. 46, b. 2022).

                      1991 m. rugpjūčio 6 d. „Laisvės radijas“ pranešė (rusų klb., prie mikrofono Jefim Fištein)

 

„Ščit“ ekspertai manė, kad pagrindinis teroristinio akto organizatorius buvo SSRS KGB; Pabaltijo karinės apygardos vadovybė buvo tik perspėta apie teroristinį aktą, o daliai Vilniaus OMON‘o buvo duotos pagalbinės ir atitraukiančios dėmesį funkcijos. Iš ekspertų išvadų nelabai aišku: ar žinojo Vilniaus OMON‘o vadovybė apie savo vaidmenį vykstant teroristiniam aktui, ar OMON‘as buvo naudojamas kaip kažkieno įrankis? „Ščit“ sąjunga siūlė teroristinio akto tyrimui suformuoti nepriklausomą tarptautinę komisiją, išvesti iš Pabaltijo OMON‘o dalinius, o po to ir sovietinę kariuomenę, ir Baltijos šalyse suformuoti specialius antiteroristinius padalinius. <…>. „Ščit“ pranešė, kad Pabaltijo OMON darbuotojų skaičius ne tik nesumažintas, bet padidintas. Rugpjūčio 2 d. demobilizuoti desantininkai Jūrmaloje siautėjo, o Rygos OMON iš Latvijos policijos savavališkai atėmė sulaikytus chuliganus ir grasino susidoroti su Jūrmalos policijos viršininku. <…>. (LYA, f. K-1, ap. B/n-1, b. 195).

1991 m. rugpjūčio 7 d. „Respublikoje“ (Nr. 187) išspausdintas organizacijos „Ščit“ pareiškimas, kuriame rašoma: „Nepriklausomų karinių „Ščit“ ekspertų komisija atliko tyrimą dėl įvykių Medininkų muitinės poste 1991 m. liepos 31 d.  ir nusprendė:

  1. Nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas ir smulkmeniškai paruoštas.
  2. Operaciją paruošė ir jai vadovavo SSRS KGB, padėjo Vilniaus ir Rygos OMON. Pabaltijo karinės apygardos nedalyvavo, tačiau tų dalinių vadovybė buvo perspėta apie ruošiamą akciją.
  3. Operacijos galutinis tikslas buvo ne nuslėpti įvykdytą nusikaltimą, bet priduoti jam kuo platesnį kruviną atgarsį, kuris iššauktų negatyvų politinį rezonansą visame pasaulyje.
  4. Kadangi SSRS prezidentas, užuot nutraukęs Lietuvoje politinių nusikaltimų eskalaciją, ir šį kartą pasitenkino užuojauta, o SSRS Vidaus reikalų ministras teigė, kad „dėl įvykusios tragedijos buvo stipriai sukrėstas“, tačiau užuot išvedęs OMON padalinius padidino jų kontingentą. Visa tai liudija, kad centras įvykiuose dalyvavo.
  5. Siekiant objektyviai ištirti šį nusikaltimą, siūloma būtinai sudaryti tarptautinę ekspertų komisiją.

Pateiktos išvados dalinai patvirtinamos faktais:

  • žudikai naudojosi automatais AK-74, su neperšaunamas liemenes pramušančiomis kulkomis, o tai padėjo nukreipti dėmesį nuo KGB, MVD, VDV, kurie paprastai nebūna apginkluojami panašiais ginklais;
  • pasirinkta muitinė, esanti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kad galima būtų patvirtinti versiją apie baltarusių kerštą dėl nužudyto Baltarusijos MVD darbuotojo;
  • pirmą ir trečią valandą nakties (JNL past. – liepos 31 d.) sprogimai prie Vilniuje MVD divizijos štabo pagrindinio įėjimo (sargybinio stebėjimo zonoje), kurių metu niekas nenukentėjo, o taip pat Vilniaus ir Rygos OMON`o aktyvumas, liudijo, kad buvo norima nukreipti dėmesį, o tai rodo ryšį (rusų klb. – planovuju sviaz) su muitinės poste įvykusiomis kruvinomis skerdynėmis (vieno iš nužudytųjų sulaužytas laikrodis rodė 4 val. 45 min.);
  • visi nužudytieji (arba pribaigti) šūviais į pakaušį, jų kūnai sunešti į muitinės vagonėlį ir suguldyti (4 nužudyti patalpoje, 2 – poste, 2 – patruliuojančioje mašinoje), nieko nepaimta, vagonėlis nepadegtas, patrulinė mašina apšaudyta;
  • tokios akcijos įvykdymui galėjo turėti įtakos NATO generalinio sekretoriaus patarėjo (rusų klb. – sovietnik)  Rytų Europos klausimais Krizo Doneli liepos 30 d. atvykimas į Latviją ir jo pageidavimas aplankyti Lietuvą ir Estiją;
  • Rygos ir Vilniaus OMON skubus dalyvavimo žudynėse paneigimas parodė ne tik tai, kad toks žiaurumas juos šokiravo, bet ir tai, kad jie, vykdant šį nusikaltimą, suvaidino pagalbinį vaidmenį;
  • Pabaltijo karinės apygardos Karinės tarybos rugpjūčio 1 d. (JNL past. – 1991 m.) pareiškime (remiamasi TASS pranešimu) kategoriškai atmetama Lietuvos vadovo versija apie tai, kad prie žudynių prisidėjo SSRS ginkluotosios pajėgos, tačiau palyginus Karinės tarybos ir Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos (AT) pareiškimus matosi stebinantis tų dokumentų neatitikimas (svarbiausia, kad Lietuvos AT pareiškime nėra SSRS ginkluotosioms pajėgoms pareikštų kaltinimų), o tai rodo, kad Pabaltijo karinės apygardos vadovybė iš vakaro žinojo apie operaciją ir iš anksto paruošė dokumentą. Remiantis RSFSR BK str. 881 (nepranešimas apie valstybinį nusikaltimą), tai neatleidžia jos (JNL past. – Pabaltijo karinės apygardos vadovybės) nuo atsakomybės;

Pasiūlymai:

  1. Nedelsiant iš Lietuvos turi būti išvesti visi SSRS MVD OMON padaliniai, nes jie tapo tarptautinio terorizmo ginkluote.
  2. Pasirinkus abiems pusėms priimtinus terminus iš Lietuvos Respublikos, kaip neteisėtai ją 1940 m. okupavę, turi būti išvesti Sovietinės armijos daliniai.
  3. Lietuvos Respublikos vyriausybei būtina formuoti greito reagavimo padalinius tam,

      kad toje teritorijoje būtų ryžtingai nutrauktas SSRS ginkluotųjų struktūrų teroras.

Organizacijos „Ščit“ pirmininkas, RSFSR liaudies deputatas V. Uražcev, Vilnius – Maskva, 1991 m. rugpjūčio 5 d. (LYA, f. K-1, ap. 46, b. 4998).

1991 m. rugpjūčio 8 d. „Respublikos“ žurnalistas paklausė SSRS KGB Lietuvos padalinio pirmininko pavaduotojo, ar jis skaitė „ŠČIT“ tyrimo išvadas, kur konstatuojama, kad operaciją paruošė ir jai vadovavo SSRS KGB. Tai buvo pavadinta absurdu ir atsakyta, kad nėra nei įrodymų, nei konkrečių faktų (LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1588).

Komiteto (JNL past. – KGB) operatyviniai pareigūnai pareiškė, kad atsakant į organizacijos „Ščit“ pareiškimą apie tragiškus Medininkų įvykius turi centras (JNL past. – KGB) reaguoti ir paskvilio autoriams iškelti bylą už šmeižtą (LYA, K-1, ap. 46, b. 2022).

2014 m. dėl žudynių Medininkuose nuteistas SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio OMON milicininkas Konstantinas Michailovas (buvęs Nikulinas), jam skirta bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos.

Šaltiniai

  1. Gorienė, Nusikaltimas valstybės vardu, Vilnius: Gairės, 2014
  2. Pustobajevas, Agresijos kronika, Vilnius: Valstybės žinios, 2010

Respublika, 1991 m. rugpjūčio 7 d.

Respublika, 1991 m. rugpjūčio 8 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA): f. K-46, ap. 2, b. 79; f. K-1, ap. 46, b. 1588; f. K-1, ap. 46, b. 2022; f. K-1, ap. 46, b. 4998;  f. K-1, ap. B/n-1, b. 69; f. K-1, ap. B/n-1, b. 195; f. K-1, ap. B/n-1, b. 343; f. K-8, ap. 4, b. 35; f. K-18, ap. 2, b. 122; f. K-18, ap. 2, b. 187; f. K-18, ap. 2, b. 1149; f. K-35, ap. 2, b. 261; f. K-35, ap. 2, b. 279; f. K-35, ap. 2, b. 282; f. K-35, ap. 2, b. 642.

Naujienos iš interneto