Krašto atsakymas centro puolėjams

Autorius: Data: 2014-03-13, 15:34 Spausdinti

 

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkei p. V.Žukienei

 

Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkei p. A.Pitrėnienei

 

Kultūros ministrui p. Š.Biručiui

 

Buvimas centre – bet kuriuo požiūriu, o šiuokart kalbėsime apie kultūros geografiją, – turi savo vertę. Gausesnės bendraminčių gretos, intensyvesnis bendravimas, renginių dinamika, nacionalinis bei tarptautinis žinomumas, tikslinės ir potencialios auditorijos suinteresuotumas, asmeniniai kontaktai su institucinio lygio įstaigomis bei personalijomis, natūraliai sotesnis finansavimas kultūros projektams.

 

Ši pranašumų nestokojanti pozicija taip pat turi savo kainą. Tai – arši konkurencija, be užuolankų viešai išsakoma kritika, varginantys asmeniškumai.

 

 

Negalėdami pasigirti itin dažnomis progomis džiaugtis išvardytaisiais pranašumais, pastaraisiais mėnesiais Vakarų Lietuvos kultūros veikėjai bei kultūrinės žiniasklaidos bendradarbiai netikėtai atsidūrė sostinės kolegų dėmesio centre: „Šiaurės Atėnuose“ ir kitoje žiniasklaidoje 2014 m. vasario 25-ąją paskelbtas 73-jų sostinės intelektualų „Kreipimasis dėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo“; „Literatūros ir meno“ žurnale 2014 m. vasario 28 d. pasirodė Andriaus Jakučiūno spaudos apžvalga „Skaitymai su Jakoszu: sausis“.

 

 

Sprendžiant iš žiniasklaidos priemonių, kurių redakcijos veikia Vilniuje, publikuotų straipsnių bei aukščiausioms institucijoms adresuojamų raštų, sostinės kultūros bendruomenę sutrikdė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTF) 2014 metų Kultūros ir šviečiamųjų projektų konkurso rezultatai. Kalbant konkrečiai – keletas pozicijų, numatančių santykinai didelį finansavimą ne sostinės žiniasklaidai.

 

 

Vienas iš polemikos, įvardijamos kaip aktyvi kultūrininkų pozicija, siekiant sąžiningo bei skaidraus kultūrinės žiniasklaidos finansavimo, leitmotyvų – kodėl kultūros ir meno „Durims“ skirta 220 000 Lt dalinė parama? Savo ruožtu pridursime – leidusi šiam, 20 metų uostamiestyje einančiam leidiniui, iš dienraščio priedo šiemet tapti spalvotu 7 600 egz. tiražu platinamu žurnalu, bei organizuoti sklaidą visoje šalyje.

 

 

Akivaizdu, jog daugelio kolegomis vadintinų menininkų, intelektualų bei žurnalistų šis įvykiui prilygintas konkurso rezultatas tapo pirmąja gyvenime proga pasidomėti, kas gi „Durys“ ir jų inkorporuotas literatūros leidinys „Gintaro lašai“, apie ką, kieno ir kaip juose rašoma.

 

 

Džiaugdamiesi gausiu dėmesiu, konstruktyvia kritika bei Vakarų Lietuvos kultūrinio gyvenimo aspektų aktualizavimu Lietuvos viešojoje erdvėje, norime pasinaudoti proga kartu priminti kitus akivaizdžius dalykus, kurie ligi šiol polemikoje nebuvo paminėti.

 

 

Kiekvienas žiniasklaidininkas žino, kad nesant turinio – įvykių, asmenybių bei jų peripetijų, – jo paslaugų nereikia. Šiuo atveju neskubėtume užkrauti atsakomybės už inovatyvią žurnalistiką menininkų bendruomenei, kadangi net ir gyvybingo meno bei kultūros gyvenimo sąlygomis, deja, galima turėti moraliai senstančią, nepopuliarią, neefektyvią kultūros žiniasklaidą, nesugebančią užtikrinti aktualių išprususios auditorijos poreikių.

 

 

Mes pritariame, kad šalies ateitį lemia jos vystomas kultūrinis bei intelektinis potencialas, ir norėtume patikslinti, kad tai nėra vien keliasdešimt rašančiųjų, bendradarbiaujančių su kultūrinės žiniasklaidos priemonėmis, kurių redakcijos įsikūrusios sostinėje.

 

 

Sakote, „nedidelės šalies gyvenimas natūraliai telkiasi didžiuosiuose miestuose“? Iš tiesų, turėtume pridurti, kad Klaipėda yra vienas iš trijų šalies didmiesčių, teikiantis solidų indėlį į šalies ūkį ir nusipelnęs teisės į visavertį kultūros gyvenimą bei jo nušvietimą spaudoje.

 

 

Kiekvienas žiniasklaidininkas taip pat žino, kad kultūra nėra populiariausia viešojo gyvenimo sritis, tad papildomas finansavimas iš tiesų yra gyvybiškai būtinas. Tačiau valstybės parama yra ne duotybė, o sąlyga tolesnei plėtrai. O tai iš tiesų yra proga argumentuotai diskusijai, paliečiant ir poreikį tobulinti SRTRF veiklos teisinius pagrindus, atsižvelgiant į aktualią padėtį.

 

 

Taigi viena galima tolesnės kultūrinės žiniasklaidos veiklos kryptis – tenkintis savose sultyse verdančia autorių bei skaitytojų bendruomene, kurios asmeniniai įsitikinimai bei įžvalgos ilgainiui tampa reikšmingesni už patį leidinio turinį – gyvybingą kultūrą, menininkų bei kultūros vadybininkų kūrybinės produkcijos pristatymą bei analizę.

 

 

Kita – siekti visuomenės kultūrinimo, didesnio kultūros procesų ir jos kūrėjų žinomumo, aktyvesnio dialogo su skaitytojais, tobulinti vizualinį pateikimą, siekiant sveikos konkurencijos su kitais skaitomais periodinės spaudos leidiniais. Šitaip vertiname konkursiniu pagrindu „Durims“ skirtą dalinės paramos sumą, suvokdami jos keliamą iššūkį ir atsakomybę prieš skaitytojus, kultūros kūrėjų bendruomenę bei leidėją.

 

 

Kuo savarankiškesni taps esami kultūros leidiniai, kurių dauguma skaičiuoja nebe pirmą ir net nebe antrą gyvavimo dešimtmetį, tuo daugiau paramos lėšų bus prieinama naujoms iniciatyvoms, kurios tik auginasi jėgas – minėtajam kultūriniam ir intelektiniam potencialui, kurį vystome jau dvi dešimtis Nepriklausomos valstybės metų. Valstybės, kuri nėra tokia didelė, kad turėtų teisę telkti visas kultūros bei žiniasklaidos pajėgas centre, ir apsimesti, kad iš jo nieko, išskyrus platųjį horizontą, nematyti.

 

 

Tad yra erdvės pasvarstyti – ar žaidžiame vienoje komandoje, ar tik noriai dangstomės geografijos priskirtais ir noriai prisiimtais centro bei pakraščio vaidmenimis.

 

 

 

Goda Giedraitytė, menotyrininkė, menininkų grupės „Žuvies akis“ vadovė, šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ organizatorė, Vilniaus dailės akademijos ir Klaipėdos universiteto dėstytoja, Klaipėdos kultūros ir meno tarybos pirmininkė

 

Gintaras Grajauskas, rašytojas, Klaipėdos kultūros magistras, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas

 

Dr. Leonidas Donskis, filosofas ir eseistas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

 

Arūnas Sakalauskas, skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Vilniaus dailės akademijos profesorius, Klaipėdos kultūros magistras, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

 

Juozas Šikšnelis, rašytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos direktorius, Klaipėdos kultūros magistras

 

Vytautas Grubliauskas, džiazo muzikantas, Klaipėdos miesto meras, Klaipėdos kultūros magistras

 

Rolandas Rastauskas, rašytojas, Klaipėdos universiteto docentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

 

Dr. Jonas Genys, istorikas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, Klaipėdos universiteto docentas, Klaipėdos kultūros magistras

 

Ramūnas Kaubrys, režisierius, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas, Klaipėdos universiteto docentas

 

Dr. Daiva Kšanienė, muzikologė, profesorė emeritė, Klaipėdos kultūros magistrė

 

Gitana Gugevičiūtė, teatrologė

 

Narūnas Lendraitis, Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas

 

Alvydas Vizgirda, Klaipėdos Pilies teatro režisierius

 

Vladimiras Konstantinovas, kompozitorius, dirigentas, Klaipėdos muzikinio teatro chormeisteris

 

Aivaras Dočkus, kino kritikas, laidos „Kinomano užrašai“ autorius

 

Vitalija Teresė Jonušienė, Rašytojo Thomo Manno memorialinio muziejaus Nidoje direktorė

 

Lina Motuzienė, VšĮ Thomo Manno kultūros centro Nidoje direktorė

 

Valerija Lebedeva, kultūros žurnalistė

 

Virginija Kochanskytė, aktorė, Klaipėdos universiteto dėstytoja, UNICEF geros valios ambasadorė

 

Dr. Danutė Petrauskaitė, muzikologė, Klaipėdos universiteto profesorė

 

Loreta Jonavičienė, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos direktorė

 

Rita Bočiulytė, kultūros žurnalistė, teatrologė, redaktorė, Klaipėdos kultūros magistrė

 

Mindaugas Valiukas, rašytojas

 

Darius Rabašauskas, teatro režisierius

 

Edita Zizaitė, pianistė

 

Darius Berulis, choreografijos magistras

 

Algirdas Antanas Kuklys, rašytojas

 

Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos dizainerių sąjungos narė

 

Salomėja Burneikaitė, lėlininkė, teatrologė

 

Tomas Ambrozaitis, dirigentas, choro „Polifonija“ meno vadovas

 

Linas Poška, eseistas

 

Ignas Kazakevičius, menotyrininkas, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorius

 

Laima Sugintienė, muzikologė

 

Daiva Molytė-Lukauskienė, poetė, dailininkė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, I.Simonaitytės literatūrinės premijos 2014 metų laureatė

 

Birutė Skaisgirienė, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja
Angelina Furmaniuk-Savickienė, fotografė, dizainerė

 

Dalia Kužmarskytė, operos solistė, Klaipėdos muzikinio teatro artistė, Klaipėdos universiteto dėstytoja
Donatas Savickis, teatro režisierius

 

Vaiva Purlytė, pianistė, Klaipėdos Juozao Karoso muzikos mokyklos mokytoja ir koncertmeisterė ekspertė

 

Kristina Jokubavičienė, dailėtyrininkė, LDM Prano Domšaičio paveikslų galerijos vedėja

 

Edvinas Kaziukaitis, Klaipėdos kamerinio orkestro altininkas

 

Linas Zubė, lėlininkas, režisierius, teatro „Lino lėlės” įkūrėjas, Klaipėdos universiteto docentas

 

Rolandas Marčius, tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys

 

Skaistė Kazarauskaitė-Marčienė, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro kultūrinės veiklos vadybininkė, šiuolaikinio meno galerijos si:said” įkūrėja

 

Neringa Bumblienė, menininkė, meno parodų kuratorė

 

Aušra Rabašauskienė, UAB Vaikystės sodas” vaikų dienos centro padalinio vadovė

 

Rita Bakanaitė, mokytoja

 

Skaidrė Raudytė, Klaipėdos lėlių teatro direktorė

 

Regina Šaltenytė, Klaipėdos dramos teatro aktorė

 

Nijolė Sliužinskienė, Klaipėdos etnokultūros centro direktorė

 

Dr. Jūratė Grigaitienė, teatrologė, Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos teatrologų sekcijos pirmininkė, Klaipėdos universiteto dėstytoja

 

Inga Maknavičienė, pianistė, tarptautinių konkursų laureatė

 

Danguolė Ruškienė, menotyrininkė, VšĮ „Meno menė“ direktorė

 

Robertas Užgalis, muzikos mokytojas ekspertas, tarptautinio festivalio „Vivat Accordeon“ vadovas

 

Greta Kazlauskaitė, režisierė, Klaipėdos Apeirono teatras

 

Eglė Kazickaitė, režisierė, Klaipėdos Apeirono teatras

 

Valentina Vadoklienė, dainininkė, Klaipėdos universiteto profesorė, Vokalinės muzikos katedros vedėja

 

Akvilė Eglinskaitė, teatrologė, kultūros vadybininkė

 

Danutė Žalnieriūtė, grafikė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė

 

Miglė Mosėnienė, Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos mokytoja metodininkė, Klaipėdos universiteto ir choro „Klaipėda“ vyr. koncertmeisterė

 

Dalia Bielskytė, poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė

 

Loreta Birutė Turauskaitė, muziejininkė, Antano Mončio namų-muziejaus Palangoje direktorė

 

Kęstutis Sova, saksofonininkas, Memelio džiazo klubo prezidentas

 

Dr. Silva Pocytė, istorikė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė

 

Dr. Tomas S. Butkus, architektas, leidėjas, poetas, „Poetinio Druskininkų rudens“, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premijų, Kultūros ministerijos gražiausios knygos diplomo, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus reikšmingiausio metų debiuto premijos laureatas

 

Petras Lisauskas, šokėjas, režisierius, šokio teatro „Padi Dapi Fish“ steigėjas, „Sidabrinės gervės“ laureatas

 

Dovilė Binkauskaitė, choreografė, edukologė, kūno ir judesio terapijos praktikė

 

Agnija Šeiko-Sarulienė, choreografė, šokio teatro „Padi Dapi Fish“ direktorė, Klaipėdos universiteto bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė, Auksinio scenos kryžiaus ir „Padėkos kaukės“ laureatė, Klaipėdos kultūros ir meno tarybos narė

 

Dr. Elvyra Acienė, Klaipėdos universiteto profesorė, Socialinio darbo katedros vedėja, Klaipėdos universiteto senato primininko pavaduotoja

 

Arūnas Acus, sociologas, istorikas, Klaipėdos universiteto docentas

 

Aušra Krasauskaitė, šokėja, balerina, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė

 

Isroildžonas Baroti, keramikas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Baroti galerijos įkūrėjas

 

Andželika Baroti, Klaipėdos Baroti galerijos direktorė

 

Stanislava Jovita Saulėnienė, lituanistė, penkių knygų apie senąją Klaipėdą autorė

 

Darius Vaičekauskas, fotomenininkas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas

 

Audronė Levickytė, dainininkė, klasikos atlikėjų kvinteto „Ars cantus“ vadovė

 

Sigita Kondratienė, literatūrologė

 

 

 

Spauda , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra