Krašto apsaugos vadovybė pagerbė pirmojo Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos pareigūno – pasieniečio G. Žagunio atminimą

Autorius: Data: 2011-05-20, 13:05 Spausdinti

2011 m. gegužės 19-20 dienomis krašto apsaugos sistemos vadovybė dalyvavo renginiuose, skirtuose pagerbti Gintarą Žagunį, pirmąjį po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo savo tarnybos vietoje prieš dvidešimt metų žuvusį pareigūną-pasienietį.

 Gegužės 19 d. krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius dalyvavo gėlių padėjimo ceremonijoje ant Gintaro Žagunio kapo Antakalnio kapinėse Vilniuje. 

Gegužės 20 d. krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė dalyvavo parodos, skirtos Gintaro Žagunio atminimui, atidarymo ceremonijoje Seimo I rūmuose bei vėliau Seimo Kovo 11-osios salėje vyksiančioje konferencijoje–minėjime.

 G. Žagunis (1957 06 20–1991 05 19) Šalčininkų užkardos Dieveniškių ruožo patrulinės tarnybos baro pamainos viršininkas, Lietuvos šaulių sąjungos narys. G. Žagunis gimė Pakruojo rajone, Rozalimo kaime. Kai jam buvo penkeri šeima persikėlė gyventi į Trakus. Čia G. Žagunis mokėsi ir užaugo. 1975 m. baigė Lentvario 2-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus statybos technikumą. 1976–1978 m. tarnavo sovietinėje armijoje. Atlikęs tarnybą grįžo į Lietuvą ir 1980 m. baigė mokslus statybos technikume, įgydamas statybos techniko kvalifikaciją. Dirbo darbų vykdytoju, inžinieriumi statybininku, vyresniuoju techniku statybininku. Nuo 1984 m. tarnavoi VRM Vyriausybinių ir valstybinių pastatų apsaugoje. 1989 m. už politinę veiklą atleistas iš tarnybos, nes būrė Sąjūdžio rėmimo grupę. G. Žagunis – vienas iš pirmųjų Lietuvos demokratų partijos narių, taip pat vėliau tapo Šaulių sąjungos nariu. Tų pačių metų rugsėjį pradėjo dirbti statybos bendrovėje statybos meistru. Pasienio tarnybą Gintaras Žagunis pradėjo 1990 m. lapkričio 11 d. 1991 m. vasario 19 d. paskiriamas Krašto apsaugos departamento Šalčininkų užkardos Dieveniškių ruožo patrulinės tarnybos baro pamainos viršininku. Pusmetį iki žūties budėjo Krakūnų kelio poste. Tuo metu SSRS kariškiai, specialioji milicija padeginėjo Lietuvos pasienio postus, terorizavo čia dirbančius pareigūnus. 1991 m. gegužės mėnesį Šalčininkų užkardos ruože susidarė pavojinga situacija. Nuspręsta laikinai nebudėti šios užkardos pasienio postuose, o pasieniečių vagonėlius pervežti į saugesnes vietas. Niekur neradę technikos Krakūnų posto pasieniečiai liko prie vagonėlio. Savo tarnybos draugams Gintaras liepė eiti ilsėtis, o pats liko budėti. „Jei žūti, tai vienam, o ne visiems”, – pridūrė jis. Lemtingąją 1991 m. gegužės 19-osios naktį pasieniečio G. Žagunio tykojo mirtis – iš Baltarusijos atvažiavę ginkluoti vyrai nutraukė jauno žmogaus gyvybę.

G. Žagunis apdovanotas Krašto apsaugos departamento padėkos raštu. Po mirties apdovanotas Pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, taip pat Šaulių Žvaigždės ordinu, Sausio 13-osios atminimo medaliu. Įamžinant pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo žuvusio pasieniečio atminimą Vilniaus pasienio policijos rinktinės užkarda Poškonių kaime pavadinta Gintaro Žagunio vardu.

Alfredo Pliadžio nuotr.

www.kam.lt

Istorija , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra