Pagrindinis puslapis Lietuva Kariuomenė Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines

KASP archyvo nuotraukos

www.voruta.lt

Sausio 17 d., sekmadienį, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) mini 30-ąsias pajėgų įkūrimo metines. Įprastai esminiu šventės akcentu būdavusi iškilminga rikiuotės ceremonija Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, o šiemet dėl karantino ribojimų buvo virtuali ir transliuojama socialiniuose tinkluose. Taip pat sekmadienį pakeltos KASP reprezentacinės ir valstybinės vėliavos prie LR Seimo rūmų ir KASP štabo Vilniuje bei rinktinių aikštėse Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje.

„1991-aisiais, Laisvės troškimo įkvėpti, mes apgynėme savo Tėvynę nuo priešų beveik neturėdami ginklų, tik pradėję kurti savo, Lietuvos kariuomenę. Tada svarbiausias karių savanorių ginklas buvo stipri dvasia, Nepriklausomybės troškimas buvo stipresnis už agresorių ginkluotę. Šiandien išaugusios ir sustiprėjusios Savanorių pajėgos yra svarbi ir tikrai kovinga Lietuvos kariuomenės dalis, pasirengusi ginkluotai teritorinei gynybai. Dabar svarbiausia yra mūsų šalies visapusiškas saugumas, todėl augančioms ir stiprėjančioms Krašto apsaugos savanorių pajėgoms linkiu motyvuotų, atsakingų ir tvirtu žingsniu žengiančių karių bei visapusiško visuomenės palaikymo“, – sveikindamas KASP karius su 30-uoju jubiliejumi sako krašto apsaugo ministras Arvydas Anušauskas.

KASP kviečia karius ir visuomenę stebėti virtualią visų pajėgų rikiuotę, kurios metu pajėgų karius sveikins vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas LR Prezidentas Gitanas Nausėda, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas. Renginio vaizdo įrašo metu pereinamuoju prizu – atkurtu istoriniu XIV a. kalaviju – bus apdovanota geriausia 2020 metais tapusi KASP kuopa. Vaizdo medžiagoje taip pat bus galima stebėti, kaip KASP bendruomenės vardu bus padedamos gėlės ant laisvės kovotojų ir karių kapų.

„Karantinas tapo rimtu išbandymu mūsų visuomenei, todėl į mūsų šventės paminėjimą pažiūrėjome kūrybiškai. Esame kovingos, prisitaikančios ir greitai besimokančios pajėgos, todėl ir šiuo atveju priėmėme teisingiausią sprendimą. Krašto apsaugos savanorių pajėgų 30-ies metų įkūrimo šventinį renginį pirmą kartą istorijoje kviesime stebėti nuotoliniu būdu,“ – sako Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. D. Pašvenskas.

Tradiciškai, minėdami pajėgų įkūrimo metines, sausio 17-ąją kariai savanoriai dalyvavo akcijoje „Diena su uniforma“ – ne tarnybos metu dėvėjo kario uniformą. Visoje Lietuvoje išsidėsčiusių KASP padalinių kariai dalyvaudami šioje iniciatyvoje, siekia stiprinti karių ir visuomenės ryšį, skleisti žinią apie savanorių pajėgas.

 

Dabar, kaip ir prieš tris dešimtmečius į Savanorių pajėgas ateina patriotiškai nusiteikę žmonės, jaučiantys pareigą ir atsakomybę už savo šalies likimą. Pajėgose tarnauja įvairiausių profesijų ir socialinių sluoksnių atstovai, kurie suderina savo darbą ar studijas su tarnyba kariuomenėje. Kariai savanoriai tarnauja savo krašte, apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais dalyvauja pratybose ir mokosi ne tik ginklu ginti savo valstybę.

***

Plačiau apie Krašto apsaugos savanorių pajėgas 

1991 m. sausio 17 d. Aukščiausioji Taryba priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymą, kuriuo remiantis buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Nuo 2003 metų KASP įeina į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų sudėtį. Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro štabas ir šešios rinktinės (Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje Panevėžyje, Šiauliuose), apimančios visą Lietuvos Respublikos teritoriją.

KASP tikslas – Parengti Savanorių pajėgų karinius vienetus Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai.

KASP uždaviniai:

1. Rengti karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, bei priimančiosios šalies paramos teikimui;

2. Palaikyti kovinę parengti Savanorių pajėgose;

3. Rengtis tarptautinėms operacijoms ir dalyvauti jose;

4. Įstatymų numatytais atvejais ir sąlygomis teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms;

5. Dalyvauti vykdant kandidatų į tarnybą aktyviajame rezerve paiešką ir pritraukimą.

 

Istorijos skirsniai:

https://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/savanoriu_pajegos_368/kasp_istorija.html?pbck=40

Pirmosios koronaviruso pandemijos metu net 1500 karių savanorių buvo pašaukti 10500 kartų vykdyti taikos meto užduočių. Vienas karys vidutiniškai buvo pašauktas po 7 kartus, tačiau buvo karių savanorių, kurie uostuose ar pasienio punktuose budėjo net po 35 kartus. Tuo trapu antrosios pandemijos bangos atveju – nuo praėjusių metų spalio 26 d., vykdyti taikos meto užduotis – padėti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui atlikti užsikrėtusių COVID-19 apklausas ar teikti informaciją Karštojoje linijoje 1808, pasitelkta 4000 karių savanorių ir profesinės karo tarnybos karių.

Tarptautinis bendradarbiavimas šiuo metu vyksta su giminingomis (savanoriškomis) Latvijos, Estijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės ir JAV struktūromis. Prasidėjęs nuo paprastų vizitų jis išaugo iki labai glaudžių dvišalių kontaktų, kurie padeda vystyti KASP karinį rengimą ir struktūras.

Be bendradarbiavimo kovinio rengimo srityje taip pat plėtojami ryšiai sporto ir kultūros srityse. Nuo 1998 metų danai, o vėliau ir švedai, latviai, estai nuolat dalyvauja KASP sporto žaidynėse. Keičiamasi delegacijomis, dalyvaujama vieni kitų šventėse, įvairiuose renginiuose.

Savanorių pajėgos pagal savo formavimo principus ir vykdomas užduotis yra giminingos JAV nacionalinei gvardijai. Pastaraisiais metais tarp KASP ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos atstovų vyksta nuolatinis bendradarbiavimas keliose srityse. Nacionalinė gvardija ypač padeda Savanorių pajėgų štabo ir rinktinių specialistams juos konsultuodama bendradarbiavimo su karių savanorių darbdaviais ir karių savanorių verbavimo klausimais.

JAV Pensilvanijos valstijos nacionalinės gvardijos atstovai eilę metų aktyviai dalyvauja Sausumos pajėgų ir KASP lygmens pratybose, tarptautiniuose mokymuose, Savanorių sporto žaidynėse.

Į tarptautines operacijas KASP kariai savanoriai siunčiami remiantis savanoriškumo principu ir 2004 metų kovo 17 dienos Lietuvos vyriausybės nutarimu Nr. 287, kuriuo nuspręsta, kad kariai savanoriai taip pat gali dalyvauti misijose karštuose pasaulio taškuose.

Savanorių pajėgose nuo įsikūrimo daug kas pasikeitė, nuo Parlamento gynėjų iki taikos rėmimo operacijų praėjo daug laiko, vyko reorganizacijos, pasikeitė pajėgų pavaldumas ir užduotys.

2003 metais Lietuvą, Latviją ir Estiją pakvietus į NATO, Savanorių pajėgos buvo reformuotos iš struktūros, orientuotos į teritorinę krašto gynybą, į modernaus rezervo struktūrą, organizuotą pagal funkcinę paskirtį, galinčią vykdyti plataus spektro užduotis, dalyvauti tarptautinėse operacijose.

Nuo 2003 metų daugiau kaip 1000 Savanorių pajėgų karių dalyvavo tarptautinėse operacijose Kosove, Irake, Afganistane.

Kariai savanoriai tarptautinėse operacijose dalyvauja ir kaip pėstininkai, ir kaip įvairių kvalifikacijų specialistai.

KASP yra kovingos, prisitaikančios ir greitai besimokančios pajėgos, pasirengusios vykdyti valstybės ginkluotos gynybos ir taikos meto užduotis bet kuriuo paros metu, bet kurioje vietovėje Lietuvoje.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, teikia priimančiosios šalies paramą, dalyvauja tarptautinėse operacijose, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdo kitas funkcijas.

 

Kovingos pajėgos – tai kovingi, greitai besimokantys kariniai vienetai, gebantys per trumpą laiką pasiruošti ir pradėti vykdyti savo valstybes ginkluotos gynybos užduotis. Net jei priešas suklaidintų žvalgybą, sutrikdytų vadovavimą, valdymą ir ryšius, suduotų netikėtus smūgius, apsunkintų aprūpinimą bei logistiką, parengti karinių vienetų vadai greitai sutelktų karius savanorius, reorganizuotų vienetus ir nedelsiant pradėtų vykdyti žvalgybą bei atakuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją įsiveržusį priešą. Greitai besimokančios pajėgos yra tos, kuriose nuolat tobulinamas karinis rengimas pagal esamas užduotis, taip pat pagal kitų šalių kariuomenių, technologijų vystymosi ir karinių konfliktų pamokas. Todėl skatinamas eksperimentavimas, naujovių diegimas ir pažangių metodikų taikymas. Prisitaikančios pajėgos yra tokios, kuriose visų lygių vadai, karininkai, puskarininkiai ir eiliniai taikos metu stebi ir analizuoja nedraugiškų šalių kariuomenių karinių vienetų raidą (ginkluotės, karinės technikos, ryšių, žvalgybos, elektroninės kovos priemonių, technologijų panaudojimo ir kt.), jų taktines, technines procedūras kariniuose konfliktuose. Jie taip pat domisi sąjungininkų ir partnerių šalių patirtimi. Atsižvelgiant į tai, tobulinama KASP vienetų taktika ir taktinės, techninės procedūros. Karo metu KASP vienetai turi gebėti staigiai prisitaikyti prie situacijos, atakuoti priešą, jo silpnąsias vietas ir išvengti stipriųjų.

Kas yra karys savanoris?

Į tarnybą savanorių pajėgose, vadovaujantis savanoriškumo principais, atrenkami pagrindinį išsilavinimą (pageidautinas – vidurinis) turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei moralines savybes tinkami kario savanorio tarnybai.

Kariais savanoriais į Krašto apsaugos savanorių pajėgas gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus.

Kariais savanoriais negali būti:

1) asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus;

2) asmenys, kurių veiksnumas apribotas teismo;

3) asmenys, kurie per paskutinius 5 metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, buvo pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš tikrosios karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos.

Kario savanorio tarnyba prasideda kariui pasirašius sutartį, po kurios jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės Bazinį kario savanorio įgūdžių kursą (BKSĮK). Baigęs šį kursą ir prisiekęs Lietuvos Respublikai karys savanoris paskiriamas į kuopą ir su savo vienetu yra rengiamas individualioms, specialisto bei kolektyvinėms užduotims.

Karys savanoris pratybose per metus dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su kario savanorio civiliniu darbu, mokslais ar studijomis.

Kariams savanoriams finansiškai kompensuojamas tarnybos laikas (t. y. už dienas, praleistas mokymuose, mokamas atlyginimas, prilygstantis atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kario atlyginimui), apmokamos išlaidos susijusios su tarnybos atlikimu, suteikiamos socialinės garantijos.

Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai gali būti pašaukti į tarnybą iki 7 parų. Karių savanorių pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius nuo darbo jų pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos vykdyti užduočių.

Kariui savanoriui pajėgose ištarnavusiam 3 metus yra užskaitoma nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba (NPPKT).

Kariui savanoriui pavyzdingai ištarnavusiam ne mažiau kaip 10 metų arba ypač pasižymėjusiam vykdant tarnybos užduotis, gali būti suteiktas Garbės savanorio kario vardas.

Šiandien Savanorių pajėgose tarnauja daugiau nei 5200 karių savanorių ir daugiau nei 550 profesinės karo tarnybos karių, kurie rengiami gebėjimui kariauti mažesniais, autonomiškai veikiančiais vienetais (pėstininkų skyriais), sąveikaujančiais su kitais SP ar LK padaliniais. Savanorių kuopos treniruojasi vykdyti valstybės gynybą pagal teritorinį principą, taip didindamos taktinį savo teritorijos pažinimą bei galimybes išnaudoti vietovės privalumus karinės agresijos atveju.

 

Naujienos iš interneto