Kovos su kenkėjais produktai bus griežčiau kontroliuojami

Autorius: Data: 2012-01-19, 16:13 Spausdinti

Siekiant geriau apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, biocidai – pradedant žiurkių nuodais ir baigiant dezinfektoriais – bus griežčiau tikrinami prieš leidžiant juos naudoti. Ketvirtadienį, 2012 m. sausio 19 d., Europos Parlamentas po antrojo svarstymo patvirtino atnaujintas šios srities taisykles.

„Man labai džiugu, kad sugebėjome rasti subalansuotus būdus pagerinti saugos patikrinimus ir sertifikavimo procesą, kad europiečiai turėtų prieigą prie naujų kenkėjų kontrolės produktų, kurie būtų saugūs ir veiksmingi“, – sakė EP pranešėja Christa Klaß (Europos liaudies partija, Vokietija).

Labiausiai probleminės medžiagos – kancerogeninės, taip pat kenkiančios genams, hormonų apytakai ar reprodukcijai – iš esmės bus uždraustos, išskyrus laikinus atvejus, kai biocidai būtini apsisaugoti nuo konkrečių pavojų sveikatai, o saugesnių alternatyvų dar nesukurta.

Atnaujintos taisyklės bus naujai taikomos ir biocidais apdorotiems gaminiams – pavyzdžiui, baldams, apipurkštiems fungicidais arba antibakteriniais preparatais. Jie turės būti sertifikuoti ir atitinkamai paženklinti.

Susirūpinę dėl galimo nanotechnologijų pavojaus, EP nariai pasiekė, kad būtų reikalaujama atskiro saugos patikrinimo ir ženklinimo gaminiams, kurių sudėtyje yra nanomedžiagų. 

Naujasis teisės aktas palengvins biocidų pripažinimą ES mastu. Nuo 2013 m. bus laipsniškai suteikiami leidimai juos naudoti visoje ES, o nuo 2020 m. ši procedūra bus taikoma daugumai biocidinių produktų.

Kad būtų išvengta pakartotinių bandymų su gyvūnais, bendrovės turės keistis bandymų metu gautais duomenimis mainais už teisingą kompensaciją.

Dėl šio teisės akto jau sutarta su ES Taryba, todėl nebeliko kliūčių jam įsigalioti.

Daugiau elektros bei elektronikos atliekų turės būti perdirbama, nutarė EP

Ketvirtadienį, sausio 19-ąją, Europos Parlamentas po antrojo svarstymo patvirtino teisės aktą, kuris įpareigos ES šalis surinkti bei perdirbti daugiau elektros ir elektronikos atliekų. ES šalys turės atitinkamai atnaujinti savo teisės aktus per pusantrų metų.

Visos Sąjungos valstybės privalės padidinti jose surenkamų elektros ir elektronikos atliekų (tokių kaip nebenaudojami šaldytuvai, televizoriai, grotuvai, mobilieji telefonai ir pan.) kiekį nepriklausomai nuo to, ar jos jau atitinka esamą ES reikalavimą – per metus surinkti 4 kg tokių atliekų vienam gyventojui.

Kadangi skirtingose šalyse elektros ir elektronikos prietaisų parduodama nevienodai, nutarta atliekų surinkimo reikalavimus nustatyti pagal konkrečioje valstybėje parduodamų šios kategorijos prekių svorį. Iki 2016 m. labiau pažengusios ES šalys turės per metus surinkti bent 45 tonas atliekų kiekvienam 100 tonų elektros ir elektronikos prekių, kurių toje šalyje buvo parduoda prieš trejus metus (t.y. 45 proc.), o iki 2019 m. ši dalis arba turės padidėti iki 65 proc., arba šalys galės nuspręsti surinkti 85 proc. visų šios rūšies atliekų. Dėl infrastruktūros stokos bei mažesnio vartojimo Lietuvai, taip pat Bulgarijai, Čekijai, Latvijai, Lenkijai, Maltai, Rumunijai, Slovakijai, Slovėnijai ir Vengrijai leista iki 2016 m. surinkti 40 proc. prieš trejus metus parduotų elektros ir elektronikos prekių svorio, o 65 proc. normą jos turės pasiekti iki 2021 m.

Taip pat turės padidėti perdirbamų elektros ir elektronikos atliekų kiekis. Konkrečios normos nustatytoms atskiroms gaminių kategorijos. Pavyzdžiui, didelių elektrinių namų apyvokos prekių perdirbimo rodiklis turės pasiekti 80 proc. Elektros ir elektronikos prekių gamintojai ir toliau turės finansiškai prisidėti prie perdirbimo tikslus, tačiau registravimo ir ataskaitų teikimo procedūros bus supaprastintos.

Europos Parlamento derybininkai pasiekė, kad vartotojai turėtų teisę grąžinti nedidelius elektros ir elektronikos prietaisus (tokius kaip mobilieji telefonai) bet kurioje didesnėje elektros ir elektronikos prekių parduotuvėje, nereikalaujant iš jų pirkti naują produktą.

EP nariai taip pat pasiekė, kad būtų griežčiau kontroliuojama, ar naudoti elektros ir elektronikos prietaisai neišvežami už ES ribų išmesti (tai jau draudžia esami ES teisės aktai). Nuo šiol nebe muitininkai, o eksportuotojai turės pareigą įrodyti, kad prekės vežamos remontuoti ar pakartotinai naudoti, o ne išmesti.

EP siūlo įteisinti dvigubą maisto produktų galiojimo datą

Sausio 19 d. priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje raginama imtis skubių priemonių sumažinti maisto švaistymą, tarp jų – įteisinti dvigubą maisto produktų galiojimo termino žymėjimą: iki kada produktas gali būti parduodamas ir iki kada – vartojamas.

Europos Komisijos duomenimis, kasmet ES iššvaistoma 89 mln. tonų maisto per metus (t. y. apie 180 kg vienam gyventojui), nors 79 milijonai ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, o 16 milijonų priklausomi nuo maisto labdaros. Daugiausia maisto iššvaisto gyventojai bei gamintojai. Jei nebus imtasi jokių veiksmų, manoma, kad iki 2020 m. šis skaičius gali padidėti iki 126 mln. tonų (t. y. 40 proc.). Europarlamentarai ragina numatyti ES ir valstybių lygmens priemones, kurios leistų iki 2025 m. perpus sumažinti maisto švaistymą.

Rezoliucijoje siūloma įteisinti dvigubą maisto produktų galiojimo termino žymėjimą: iki kada produktas gali būti parduodamas ir iki kada – vartojamas. savo ruožtu Europos Komisija ir valstybės turėtų imtis priemonių užtikrinti, kad vartotojai suprastų skirtumą tarp šiuo metu naudojamų etikečių „geriausias iki“ (kuris nereiškia, kad produkto negalima vartoti vėliau) ir „naudoti iki“.

Kad vartotojai pirktų tik tiek maisto, kiek reikia, maisto produktų pakuotės turėtų būti įvairių dydžių ir tokios, kuriose maistas ilgiau negestų, pažymi EP. Produktai, kurių galiojimo data tuoj baigsis arba kurių pakuotės apgadintos, turėtų būti parduodami pigiau, kad jie būtų lengviau prieinami žmonėms, kuriems jų reikia, mano EP nariai.

Valstybės turėtų skatinti mokyklas ir kolegijas įtraukti į jų mokymo programas dalykus, kuriuose būtų aiškinama, kaip reikia laikyti, gaminti maistą ir išmesti jo atliekas, mano europarlamentarai. Savo ruožtu EP ragina vykdyti visuomenės informavimo kampanijas bei paskelbti 2014-uosius „Europos kovos su maisto švaistymu metais“.

EP ragina patobulinti viešųjų pirkimų taisykles taip, kad būtų sudaroma daugiau viešojo maitinimo sutarčių su įmonėmis, kurios naudoja vietos produkciją, taip pat atiduoda atlikusį maistą skurstantiesiems ar maisto bankams. Europarlamentarai taip pat ragina daugiau mažmenininkų dalyvauti programose, skirtose neparduotą maistą išdalinti nepasiturintiems žmonėms.

Tuo tarpu kitoje ketvirtadienį priimtoje EP rezoliucijoje ES ir valstybių reguliuojančios institucijos raginamos imtis veiksmų prieš dominuojančių didmenininkų ir mažmenininkų piktnaudžiavimą savo įtaka, dėl kurio maistą tiekiantys ūkininkai sistemingai stumiami į itin nepalankią derybinę padėtį.

Susisiekti: Robertas Pogorelis, Spaudos tarnyba, +37068953306, robertas.pogorelis@europarl.europa.eu

sos03.lt nuotr.

Europos Parlamentas (EP) , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra