Kovoje su ugnimi

Autorius: Data: 2013-06-18, 09:46 Spausdinti

Kovoje su ugnimi

Stasys Ignatavičius ir Gintautas Tamulaitis, Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai

Gaisrai, stichinės gamtos nelaimės ir įvairios avarijos įvyksta be įspėjimo ir labai nelauktai. Tarpukario Lietuvoje kovai su gaisrais be profesionalių ugniagesių komandų, išlaikomų valdžios institucijų buvo formuojamos ir šaulių ugniagesių komandos, kurios ne kartą pasižymėjo likviduojant gaisrus ir įvairių stichinių nelaimių pasekmes.

Pirmosios mintys steigti šaulių ugniagesių komandas buvo išreikštos 1920 m. kuomet Šaulių sąjungos vadovybė išleido instrukciją, kurioje LŠS skyrių vadams be kitų užduočių nurodoma būriuose „sudaryti gaisrininkų komandas“. Tačiau praktiškai šis darbas buvo pradėtas vykdyti tik 1928 m. kai kpt. Juozo Navikevičiaus iniciatyva Ukmergėje buvo įsteigta šaulių ugniagesių komanda. Tais pačiais metais šaulių ugniagesių komandos buvo suformuotos Mažeikiuose ir Viekšniuose,

Kadangi šaulių tarpe ugniagesybą išmanančių šaulių skaičius buvo ne itin gausus, 1930 m. prie Vytauto Didžiojo karininkų kursų buvo organizuoti ugniagesybos kursai, kuriems vadovavo mjr. A. Ružancovas. Kariuomenės štabo raginimu šiuos dvisavaitinius kursus baigė 11 šaulių rinktinių vadai. Štabui pageidaujant, Kauno Marijampolės, Rokiškio, Raseinių, Mažeikių, Kretingos, Biržų ir Alytaus šaulių rinktinių vadai sutiko, reikalui esant, eiti apskrityse brandmajorų pareigas, o Ukmergės brandmajoras jau buvo šaulys. Tais pačiais metais šaulių rinktinių vadų iniciatyva buvo organizuota šaulių ir savanorių ugniagesybos kursai Alytuje ir Telšiuose. Po šios iniciatyvos buvo suformuota daug šaulių gaisrininkų komandų ir jau rugsėjo mėnesį šauliai sudarė 14 procentų visų Lietuvos ugniagesių.

Kurį laiką šaulių ugniagesių komandos veikė savanoriškai, neturėdamos nei centrinio vadovaujančio organo, nei įstatų. 1930 m. gruodžio 13 d. Krašto apsaugos ir 1931 m. sausio 14 d. Vidaus reikalų ministrai patvirtino „Lietuvos šaulių sąjungos ugniagesių komandų įstatus“. Komandas formavo rinktinės ir būriai. Šių komandų tikslai – „be gaisrų, padėti per gaivalines nelaimes ir rūpintis priešakine apsauga kilus karui. Rinktinių vadai laikomi miestų ir apskričių komandų brandmajorais, o Sąjungos štabo ugniagesių inspekcijos nariai – brandinspektoriais, jos vedėjas – branddirektoriumi. Taisykles ir instrukcijas leidžia Sąjungos vadas (tuomet viršininkas), ugniagesių inspekcija ir rinktinių vadai. Šaulių ugniagesių komandos nariai galėjo būti ir ne šauliai, bet komandų viršininkai turėjo būti šauliai – atsargos karininkai ar kariai. Centrinę šaulių ugniagesių vadovybę, įsikūrusią LŠS štabe, sudarė trys brabdinspektoriai ir branddirektorius. 1931 m. brandinspektoriais buvo paskirti mjr. M. Karaša, kpt. A. Goncerauskas ir A. Petruškevičius. Branddirektoriumi iki 1933 m. buvo mjr. A. Ružancovas, vėliau mjr. M. Karaša.

Patvirtinus šaulių ugniagesių komandų įstatus ir priėmus kai kuriuos teisinius aktus, 1931 m. birželio 1 d. Lietuvoje jau buvo įregistruotos 128 šaulių ugniagesių komandos, kuriose buvo 2442 ugniagesiai, iš jų sudarė – 1588 šauliai. Tų pačių metų spalio 28 – 29 d. Kaune buvo sušauktas šaulių ugniagesių komandų viršininkų suvažiavimas.

1933 m. šauliai sudarė 47 procentus visų Lietuvos ugniagesių, todėl Sąjungos ugniagesybos inspekcija buvo pakviesta į Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungą (LUOS).

1937 m. sausio 1 d. 21 – oje šaulių rinktinėje buvo 192 ugniagesių komandos su 5591 nariu.

1938 m. šauliai ugniagesiai turėjo 9 ugniagesių automobilius ir 20 motorinių siurblių. 1932 m. į gaisrus šaulių komandos išvažiavo 141 kartą, o 1937 m. – 96 kartus. Šaulių ugniagesių komandose buvo ir apie 100 šaulių moterų.

Kauno rinktinės šaulių ugniagesių komandas apmokė ir kursams vadovavo (1936–1940 m.) tuometinis Kauno savivaldybės ugniagesių komandos brandmajoras šaulys Stasys Dumčius (šaulio, Seimo nario prof. Arimanto Dumčiaus tėvas), kuris tuo pačiu vadovavo Pilies būriui ir būrio ugniagesių komandai ir už nuopelnus ugniagesyboje buvo apdovanotas Šaulių žvaigždės medalių.

Manome, kad su laiku Šaulių sąjungoje atgims šaulių ugniagesių tradicijos. Priešgaisrinės apsaugos veikla jau rimtai susidomėjo Židikų ir M. Pečkauskaitės vidurinės mokyklos jaunieji šauliai. Reikėtų paminėti, kad jau daugelį metų priešgaisrinėje apsaugos sistemoje sėkmingai tarnauja LŠS štabo Garbės sargybos kuopos vėliavnešys S. Slavinskas, Klaipėdos šauliai daug kuom prisidėjo likviduojant gaisrą Smiltynėje ir kt.

Be to, 1997 m. liepos 2 d. LR Seime priimtame Lietuvos Respublikos Šaulių sąjungos įstatyme tarp kitų Sąjungos tikslų ir uždavinių numatyta, kad šauliai teikia pagalbą policijai ir Civilinės apsaugos tarnybai avarinių ir stichinių nelaimių atvejais, kai gresia pavojus žmonių gyvybei ir turtui.

Nuotraukoje: Šaulių sukarintos ugniagesių I rinktinės Pilies kuopos vadas Stasys Dumčius, 1937 m. Iš prof. Arimanto Dumčiaus asmeninio albumo

Šaulių sąjunga



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra