Konstitucinio Teismo sprendimas – smūgis į valstybės paširdžius

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Dėl nebrandžios demokratijos, dėl pilietinės visuomenės, kuri ir valdo demokratijos mechanizmus, formavimo bei ugdymo stokos Lietuvoje skundžiasi į valdžias einantieji, o kenčia neskaitlinga pilietiškai susivokiančios visuomenės dalis ir pasyviosios – tik formaliai pilietiškos – visuomenės dauguma.

Deja, pati pilietinė visuomenė, jos aktyvioji dalis mažėja. Nors niekas tiksliai neskaičiuoja, tačiau manoma, kad emigravusiųjų iš Lietuvos skaičius siekia pusę milijono. Taigi ir demokratija, ir valstybingumas, jei išvykusieji nebepriklauso pilietinei tautai, per tokias netektis patiria didžiulę žalą; mažai tautai tokia raida – pragaištinga.

Dalis Lietuvos piliečių, išvykusių po 1990 m. kovo 11 d. ir priėmusių kitos valstybės pilietybę, po 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo, Lietuvos pilietybę praranda. Iš išvykusių tėvų atimta teisė į dvigubą pilietybę užkerta kelią ir jų palikuonims įgyti Lietuvos pilietybę. Be to, procedūra įteisinti Lietuvos pilietybę lietuvio vaikui, gimusiam ne Lietuvoje, yra biurokratiškai itin apsunkinta. Didžioji dauguma Lietuvos piliečių neatsisakė ir neatsisako Lietuvos pilietybės, bet Lietuvoje ji, deja, atimama be jokių teisinių procedūrų. Lietuvos visuomenė ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) ryžtingai pasisako prieš gimimu įgytos pilietybės naikinimą, tikrą neteisingumo įteisinimą. Ir čia jau netenka abejoti, kad priimant tokį KT sprendimą, ne yla, o sovietinis keturbriaunis „štikas“ (durtuvas) iš maišo išlindo.

Pirmosios Lietuvos Respublikos Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas paskelbė, kad „Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.

Antrosios Lietuvos Respublikos Kovo 11-osios Aktu po okupacijų valstybės nepriklausomybė atkurta, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje kaip Lietuvos valstybės kūrėja įvardijama lietuvių tauta. Konstitucijos 2 str. tvirtina: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“.
Taigi tiek Pirmoji respublika kurta, tiek Antroji atkurta ant lietuvių tautos pamatų, jos kamieninė tauta yra lietuvių tauta.

Kadangi demokratinio valdymo akiratyje tautybės nėra, jos vietoje yra pilietybė, jos akiratyje taip pat nėra ir tautos, jos vietoje yra pilietinė visuomenė. Tačiau iš Konstitucijos seka, kad Lietuvos valstybę sudaro pilietinė tauta. Pilietinė tauta yra Lietuvos valstybės pagrindas ir tikrasis jos turinys. Štai kodėl taip svarbu tautiečiams išlaikyti Lietuvos pilietybę.

Egidijaus Kūrio vadovaujamo KT įteisintas 2006 m. neteisingumas, numatantis
dvigubą pilietybę kaip „ypač retas išimtis“ ir „itin retus atskirus atvejus“, faktiškai į išlaidas nurašė didelę dalį pilietinės lietuvių tautos, nualino dar nesutvirtėjusią neskaitlingą pilietinę visuomenę, pačią valstybę.

Tai smūgis į valstybės paširdžius.

Tarsi pasityčiodami iš tėvynainių Lietuvoje ir PLB, dvigubos pilietybės oponentai dabar siūlo keisti Konstituciją, keisti ją referendumu. Juk tikrai oponentai žino, kad būtent dėl esamo pilietinio kraujo stokos ir naujo nukraujavimo, ne tik šis, bet ir joks kitoks referendumas Lietuvoje jau įvykti negali.

Nėra priimtinas ir Prezidento siūlomas Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymas, nes per daug lietuvių, kurie emigravo iš Lietuvos po 1990 metų kovo 11d. ir dėl įvairių priežasčių priėmė dar ir kitos valstybės pilietybę, prarastų Lietuvos pilietybę.

Prigimtinė teisę į LR pilietybę negali būti varžoma. Įstatymo keliu LR Seimas dabar privalo nuspręsti, kaip tą prigimtinę teisę, kurios negalima varžyti, reikia įgyvendinti, nes prigimtinės teisės negalima atimti iš asmens prieš jo valią, net jei jis įgijo kitos šalies pilietybę. Norint išvengti nesusipratimų ateityje, būtina Seimui papildyti LR Konstitucijos 18 arba 32 straipsnį pridedant, kad “nė venas Lietuviškos kilmės pilietis, nei jo palikuonys negali prarasti Lietuvos Respublikos pilietybės, įgytos gimus, prieš savo valią, net ir įgijus kitos valstybės pilietybę”. Argumentas, kad, leidus lietuviams turėti dvigubą pilietybę, tokių pat teisių pareikalaus ir kitataučiai nepriimtinas, nes dviguba pilietybė turėtų būti suteikiama tik lietuvių kilmės asmenims, kaip jų prigimtinė teisė (dauguma kitų tautybių turi savo tautines valstybes).

Artimiausiu metu įsisenėję valstybei itin reikšmingi pilietybės reikalai vėl bus svarstomi Seime. Žinant, kad ir pats Seimas nėra vienalytis, pilietiškai susipratusi visuomenės dalis turi aktyviai įsijungti į sabotažui prilygstančio pilietybės reikalo vilkinimo likvidavimą, valstybei naudingų įstatymų priėmimą. Greta to, visuomenė pilietinėmis akcijomis gali reikalauti, kad KT naikintų savo akivaizdžiai ydingą sprendimą.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra