Konservatoriai susivienijo su opozicija dėl progresinių mokesčių

Autorius: Data: 2011-12-13, 15:55 Spausdinti

Eglė SAMOŠKAITĖ

Seime antradienį, 2011 m. gruodžio 13 d., po pateikimo buvo pritarta „tvarkiečių“ iniciatyvai įvesti progresinius gyventojų pajamų mokesčius: už šią iniciatyvą balsavo didžioji daugumą valdančiųjų konservatorių, taip pat opoziciniai socialdemokratai, „tvarkiečiai“, Darbo partija. Po balsavimo Liberalų sąjūdžio narė Dalia Kuodytė reziumavo, jog parlamente susiformavo nauja koalicija, mat konservatoriai visiškai nereagavo į koalicijos partnerių liberalcentristų ir liberalų prašymus progresinius mokesčius atmesti.

Už partijos „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlytą idėją antradienį balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 12 parlamentarų ir 28 politikai susilaikė. Šis teisės akto projektas Seime bus toliau svarstomas pavasarį.

Kaip žinoma, finansų ministrė Ingrida Šimonytė visuomet pabrėžia, kad Lietuvoje iš dalies jau gyvuoja progresinė pajamų apmokestinimo tvarka, mat mūsų šalyje yra taikomas diferencijuotas neapmokestinamasis pajamų dydis.

Tai reiškia, kad didesnį atlyginimą gaunančių žmonių pajamoms neapmokestinamas minimumas netaikomas, o nuo mažesnį darbo užmokestį gaunančių gyventojų pajamų atskaičiuojama mažiau, mat dalis jų pajamų neapmokestinama.

Siūlomi progresiniai mokesčiai ir palūkanų apmokestinimas

Anot „tvarkiečių“ frakcijos atstovo Juliaus Veselkos, žmonės, uždirbantys per mėnesį iki 1 250 Lt atlyginimą arba iki 15 tūkst. Lt per metus, mokėtų 5 proc. pajamų mokestį. Uždirbantieji daugiau – nuo 1 251 Lt iki 8 000 Lt per mėnesį arba 15-96 tūkst. Lt per metus būtų apmokestinami 20 proc. pajamų tarifu, tuo tarpu sugebantys uždirbti nuo 8 001 Lt arba nuo 96 tūkst. Lt – 35 proc. tarifu.

J. Veselka skaičiuoja, kad esant tokiam apmokestinimui žmonės, uždirbantys 800 Lt per mėnesį, išloštų apie 9,5 Lt/mėn. Uždirbantieji 1 200 Lt esą turėtų išlošti per mėnesį apie 61 Lt, tie, kurie gauna apie 2 tūkst. Lt, sutaupytų 45,5 Lt/mėn., uždirbantys 3 tūkst. – sumokėtų mažiau 25,5 Lt/mėn., o tie, kurie uždirba apie 3,5 tūkst. – išloštų apie 5 Lt/mėn.

Tuo tarpu žmogus, uždirbantis apie 4 tūkst. Lt, papildomai sumokėtų 12,5 Lt/mėn., gaunantis apie 6 tūkst. Lt sumokėtų 112,5 Lt/mėn. daugiau, uždirbantis apie 8 tūkst. mokėtų 212 Lt daugiau nei dabar. Asmens, uždirbančio apie 10 tūkst. Lt, sumokami mokesčiai per mėnesį padidėtų 425 Lt/mėn., 12 tūkst. Lt – 825 Lt ir taip toliau.

„Pasakykite, ar tie, kurie uždirba dideles pajamas, jiems gerovė pablogės? Manau, tikrai nepablogės. Gaunant 100 tūkst. Lt, sumokėt dar 22 tūkst. Lt – gerovė tikrai nepablogės, bet prabangią jachtą teks pirkti ne per vienerius metus, o per kelerius. Bet nuo to nieko blogo visuomenei nebus“, – aiškino J. Veselka.

Pagal projektą, mažesnį pajamų mokesčio tarifą mokėtų vaikus auginantys piliečiai ar žmonės, turintys neįgalumą. Pavyzdžiui, auginantiems 1 vaiką mėnesinėms pajamoms iki 800 Lt būtų taikomas 0 proc. tarifas, auginantiems 2 ir daugiau vaikų 0 proc. tarifas būtų taikomas mėnesinėms pajamoms iki 1,2 tūkst. Lt. Tokia pati sistema taikoma neįgaliesiems.

Jei auginami daugiau nei 2 vaikai, už kiekvieną paskesnį vaiką iki 1,25 tūkst. Lt mėnesinių pajamų suma, apmokestinama 0 procentų pajamų mokesčio tarifu, didinama 200 Lt.

G. Steponavičius: negi žmogus, uždirbantis 4 tūkst. Lt, to nevertas?

Liberalų sąjūdžio atstovui, švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui šie siūlomi pakeitimai sukėlė pykčio protrūkį. Pasak politiko, šitoks planas – tai kvalifikuotos darbo jėgos evakuacija iš Lietuvos, mat daugiau sugebantys, dirbantys ir uždirbantys žmonės yra baudžiami.

Anot G. Steponavičiaus, juokinga girdėti, kaip progresinių mokesčių apologetai aiškina nedidinantys mokesčių, tačiau biudžetui prognozuoja didesnes pajamas. Tačiau Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo aiškinamajame rašte rašoma, kad iš pradžių progresinių mokesčių įvedimas gali lemti 160 mln. Lt nuostolį, vėliau esą biudžeto pajamos augtų, mat kažkokiu būdu didėtų visuomenės verslumas.

„Kolegos, aš suprantu nuoširdų norą pasiekti socialinio teisingumo tikslų, bet šalia socialinio teisingumo keliamų tikslų nepamirškite, kad egzistuoja realaus gyvenimo dėsniai, kurie sako, kad jeigu žmogus savo pastangomis, nuoširdžiai įgyto išsilavinimo, įdėtų pastangų dėka dirba ir uždirba daugiau, jis ir sumoka daugiau net ir turint proporcinę mokesčių sistemą nei dirbantis ir uždirbantis mažiau. Ar to žmogaus pastangos nieko nevertos, kad žmogus, kuris ant popieriaus uždirba 4 tūkst., turėtų būti demotyvuojamas?“, – piktinosi G. Steponavičius.

„Universitetuose žmonės nemaža dalis uždirba virš 4 tūkst. Lt, švietimo sistemoje yra tiek uždirbančių. Tai ką – jie vėpenos, žiopliai, neverti didesnio atlyginimo?“, – tęsė politikas.

A. Butkevičius: progresinių mokesčių modelį dar reikia koreguoti

Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius DELFI teigė, kad jo vadovaujama partija tvirtai palaiko progresinių mokesčių įvedimą, tačiau J. Veselkos pasiūlytą modelį esą derėtų kiek pakeisti.

„Taip pat yra pateikti kiti mūsų frakcijos projektai ir, kiek žinau, paskutiniu metu registravo ir Darbo partija. Manau, reikėtų tuos projektus apjungti ir kai kurias nuostatas perkelti į J. Veselkos įstatymo projektą“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Pasak jo, socdemams nepriimtas „tvarkiečių“ siūlymas atsisakyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), taip pat norėtųsi kiek pakoreguoti Seimui pateiktas apmokestinimo „žirkles“.

„Mūsų manymu, reikėtų NPD palikti ir didinti atsižvelgiant į vaikų arba išlaikytinių skaičių. Jeigu yra vienas vaikas, tai NPD turėtų padidėti maždaug 52 litais – tiek, kiek yra mokama šiandien už vieną vaiką. Administravimas supaprastėtų ir būtų sukurta motyvacija dirbantiesiems rodyti realias pajamas, – aiškino A. Butkevičius. – Dėl mažiausio tarifo – jeigu bus NPD numatytas, tada apatinį GPM tarifą, 5 proc., reikėtų truputį padidinti. Čia reikėtų atlikti skaičiavimus.“

Pašnekovo teigimu, socdemai galbūt pasisakytų už mažiausio GPM tarifo taikymą asmenims, gaunantiems iki 1 500 Lt pajamų per mėnesį, o pats tarifas galėtų sudaryti ne 5 proc., kaip siūlo J. Veselka, o šiek tiek daugiau – galbūt 8 proc. „Kad fiskaliniu požiūriu nebūtų didžiulė skylė renkant pajamas“, – pridūrė politikas.

Su konservatoriais susitarimų nesudarinėjo

Paklaustas, ar pagrįsti liberalų nuogąstavimai dėl konservatorių susitarimo su opozicija, socdemų lyderis teigė, jog tokių susitarimų nebuvo.

„Tikrai nėra jokio susitarimo. Netgi ir pokalbių jokių nebuvo. Tikrai tarp frakcijų, tarp partijų vadovų tikrai apie tai nebuvo diskutuojama. Manau, kad šiandien ekonominė, socialinė ir finansinė padėtis tiesiog reikalauja priimti sprendimus, kurie leistų, žiūrint į perspektyvą, daugiau darbo vietų sukurti, leistų žmonėms, kurių darbo užmokestis mažas, mokėti mažesnius mokesčius. Būtų galima paskatinti ekonomiką per vidaus vartojimą“, – aiškino A. Butkevičius.

K. Čachovskio nuotr.

www.delfi.lt

Nuotraukoje: I. Šimonytė ir premjeras Andrius Kubilius

Seimas , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra