Konklava 2013 (III). Atėjo laikas popiežiui iš anapus Atlanto? (atnaujinta)

Autorius: Data: 2013-03-05, 14:20 Spausdinti

Viena iš svarbių Benedikto XVI pontifikato temų buvo Europos krizė, susijusi su tikėjimo krize. Popiežius net buvo kritikuojamas, kad pernelyg susitelkė į šią temą, tarsi nureikšmindamas tuos iššūkius, kurie kyla anapus Europos geografinių sienų. Nemažai kardinolų prieš šią konklavą pabrėžia, kad kandidato į popiežius reikėtų ieškoti nebūtinai Europoje. Galbūt iš tiesų subrendo būtinybė Romos vyskupo (toks yra vienas iš popiežiaus titulų) paieškoti anapus Atlanto? Tuo labiau kad stiprių kandidatų Amerikos žemyne tikrai netrūksta. Popiežiaus ne europiečio išrinkimas būtų simbolinis gestas, pabrėžiantis Bažnyčios visuotinumą, neapsiribojimą kuria nors viena kultūrine tradicija. Kartu popiežius iš Amerikos nebūtų pernelyg didelis kultūrinis šokas europiečiams, Bent jau tikrai mažesnis nei popiežius iš Azijos, Afrikos ar net Lotynų Amerikos. 

Marcas Quelletas – popiežius, išaugęs skepsio ir abejonių aplinkoje?

Per šią konklavą Amerika turi itin stiprų kandidatą – kanadietį kardinolą Marcą Quelletą. Jis, kaip ir italas A. Scola, įrašyti į praktiškai visus realiausių kandidatų sąrašus, kad ir kas juos sudarinėtų.

M. Quelletas gimė 1944 metais Kvebeke ir užaugo daugiavaikėje kukliai gyvenančioje šeimoje Kvebeke. Beje, dvi jo seserys išsiskyrusios, o broliui pateikti kaltinimai seksualine prievarta prieš nepilnamečius. Tačiau, kaip teigia M. Quelleto simpatikai, visos šios aplinkybės brandino jo jautrumą gyvenimo audrose pasiklydusiems žmonėms. Tad M. Quelletas tikrai galėtų būti „naujo sukirpimo“ popiežius, puikiai suvokiantis, kad ne sveikiems, bet ligoniams pirmiausia reikia gydytojo. 

Paradoksalu, jog šiandien už perdėm švelnų charakterį kritikuojamas M. Quelletas vaikystėje ir jaunystėje buvo padauža, daug dėmesio skyręs populiariausiai Kanadoje sporto šakai – ledo rituliui. Būtent per vienas iš ledo ritulio varžybų gauta trauma paguldė jaunuolį į lovą, kur jam į rankas pateko Teresės Lizietės knyga. Taip prasidėjo gilesnės gyvenimo prasmės paieškos, atvedusios jį į kunigystę. Tėvai nebuvo sužavėti sūnaus sprendimu, bet šis tvirtai siekė savo ir 1968 metais buvo įšventintas kunigu. 

Jau 1970-aisiais jis išvyko į Pietų Amerika dėstyti seminarijoje, kaip Šv. Sulpicijaus kunigų draugijos narys. Ši aplinkybė šiandien akcentuojama, kaip svarbus privalumas. Esą M. Quelletas pažįsta gyvenimą Pietų Amerikoje, didžiausiuose katalikų skaičiumi pasaulio valstybėse.

Tiesa, Pietų Amerikoje M. Quelletas ilgai neužsibuvo, ir prasidėjo jo europietiškas gyvenimo periodas. Jis studijavo Šv. Tomo Akviniečio ir Grigaliaus universitetuose Romoje. Čia į jį atkreipė dėmesį popiežius Jonas Paulius II, ir 2001 metais M. Quelletas konsekruojamas vyskupu, o 2002-aisiais paskiriamas Kvebeko arkivyskupu ir Kanados primu.

M. Quelletas užsitarnavo ne tik Jono Pauliaus II, bet ir jo įpėdinio Benedikto XVI pasitikėjimą ir draugystę. Po pastarojo abdikcijos net buvo pasirodę tvirtinimų, kad būtent  kardinolą iš Kvebeko buvęs popiežius labiausiai norėtų matyti Šventajame Soste. Tiesa, nėra aišku, kiek tokia informacija patikima, nes artima bičiulystė Benediktą XVI siejo su ne vienu kardinolu. Tačiau neabejotina tai, kad Vatikane M. Quelletu labai pasitiki ir vertina jį kaip intelektualą, turintį platų kultūrinį ir teologinį akiratį.

Jei erudicija ir teologinio mąstymo gylis būtų svarbiausias kriterijus, renkant popiežiumi, tai M. Quelletas drąsiai galėtų konkuruoti su tokiais intelektualais kardinolais, kaip G. Ravasi. A. Scola ar C. Schoenbornas. Johnas R. Allenas net tvirtina, kad kardinolas M. Quelletas pranoksta kitus kardinolus intelektualus maldos gyvenimo gelme ir šventumo siekiu. Aišku, tai sritis, kur lyginamas labai problemiškas, tačiau nekelia abejonių tai, kad kardinolas M. Quelletas siekia sulydyti tai, kas Benediktui XVI atrodė svarbiausia – caritas (veikli meilė) ir logos (protas, išmintis).

Kardinolas M. Quelletas tvirtai ir principingai elgėsi Bažnyčioje įsiliepsnojus pedofilijos skandalui. (Tokio principingumo neretai pritrūko kai kuriems JAV kardinolams.) 2002 metų vasarį Kvebeko arkivyskupas šventė specialias atgailos Mišias, kurias labai palankiai įvertino ir seksualinių nusikaltimų aukos. Per šias Mišias M. Quelletas teigė, kad pedofilijos atvejai – tai didžiulė gėda ir skandalas, Tai esą daugiau nei nusikaltimas, bet mirties kultūros apraiška.

Šiuo metu kardinolas M. Quelletas yra ne vienos svarbios Vatikano dikasterijos narys, įtakingiausios jo pareigos – vienos iš svarbiausių – Vyskupų kongregacijos – vadovas. Tai leidžia tvirtai teigti, kad M. Quelletas yra puikus kandidatas, gerai susipažinęs tiek su Romos kurijos stiprybėmis, tiek su problemomis.

Poliglotas kardinolas kartais žinaisklaidoje įvardijamas kaip „liberalas“, tačiau nelabai aišku, kuo remiasi toks vertinimas. Jis drąsiai bendrauja su netikinčiaisiais, nebijo dialogo, bet kartu aiškiai duoda suprasti, kad krikščionio pareiga liudyti Gerąją Naujieną, o ne ieškoti kompromisų su pasauliu. Taip pat jis aktyviai palaikė popiežiaus Benedikto XVI pastangas grąžinti autoritetą grigališkajam choralui ir lotynų kalbai.

Tarsi viskas liudija, kad turime kandidatą, kuris galėtų būti išrinktas jau per antrąjį balsavimą konklavoje (pirmasis yra labiau simbolinis, ir tikri rinkimai paprastai prasideda tik nuo antrojo balsavimo). Tačiau Kvebeko kardinolas turi ir kritikų, kurie tvirtina, kad žmogui, kuris nesugeba atrasti priešnuodžių Kvebeko sekuliarizacijai, nevertėtų patikėti vadovauti visai institucinei Bažnyčiai.

Kitas priekaištas – kaip ir Benediktas XVI, Kvebeko kardinolas daugiausia dėmesio skiria Vakarų civilizacijos krizei bei kovai su reliatyvizmo diktatūra. Tačiau yra ne mažiau svarbios temos, tokios kaip dialogas su islamu, krikščionių persekiojimas Artimuosiuose Rytuose. Ar nenutiks taip, kad jos bus nustumtos anapus naujojo pontifikato akiračio?

Dar vienas dažnai išsakomas priekaištas – esą jis pernelyg mandagus bei švelnus ir jam sunku priimti nepopuliarius, bet būtinus sprendimus. Beje, pats M. Quelletas prieš kurį laiką apie perspektyvą tapti popiežiumi yra sakęs, kad tai tikras košmaras. Ar dera rinkti popiežiumi žmogų, kuris taip apibūdina Šv. Petro įpėdinio tarnystę?

Kvebeko kardinolo privalumai kur kas viršija kritikų įvardijamus jo trūkumus. Todėl tikrai niekas nenustebs, jei būtent jam teks perimti popiežiaus tarnystę. Galbūt ir gerai, kad M. Quelletas suvokia, koks sunkus tai kryžius. Tačiau Viešpats juk neduoda naštų, kurių negalėtume panešti.

Timothy Dolanas – popiežius, kuris moka pasijuokti ir iš savęs?

Niujorko arkivyskupo kardinolo Timothy Dolano galimybės tapti popiežiumi atrodo kiek mažesnės nei M. Quelleto, tačiau būtų neteisinga JAV vyskupų konferencijos pirmininko nepaminėti tarp solidžių kandidatų į popiežius. Jau šiandien jis itin svarbi asmenybė – rūpinasi galingiausios pasaulio valstybės Bažnyčios gyvenimu. Tiesa, pats geru humoro jausmu ir drąsa pasišaipyti iš savęs paties garsėjęs Niujorko kardinolas galimybę tapti popiežiumi vadina nerealia, kuria gali tikėti tik pamišėliai.

Tačiau, jei Šventoji Dvasia įkvėptų kardinolus pasirinkti būtent T. Dolaną, tokio pasirinkimo tikrai negalėtume vadinti nelogišku. Štai „Time Magazine“ 2012 metais įtraukė į įtakingiausio pasaulio žmonių šimtuką, ir tai tikrai ne vien mandagumo gestas, 2012 metų rudenį Vatikane vykusiame Vyskupų sinode kardinolas T. Dolanas drąsiai kalbėjo apie tai, kad nedera naujosios evangelizacijos suvokti kaip naujų struktūrų kūrimo. Pasak kardinolo, pirmiausia turime atsiversti patys ir tik tada galėsime liudyti Kristų pasauliui. „Ieškodami klaidų ir nesėkmių pasaulyje priežasties, neturime pirštu rodyti į politiką, ekonomiką ar laicizmą, bet į save pačius. Savo paties kaltės pripažinimas skatina atsivertimą. Šiuo atžvilgiu atgaila, Susitaikinimo sakramentas yra naujojo evangelizavimo sakramentas“, – teigė T. Dolanas. Tai pareiškimas žmogaus, kuriam netrūksta nei drąsos, nei nuolankumo.

Tiesa, jo nuoširdus bendravimas neretai kiek gąsdina kitus kardinolus. Kartais T. Dolanui prikišamas „amerikietiškas paviršutiniškumas“. Tačiau tiems, kuriems teko skaityti kardinolo T. Dolano tekstus, jis vargu ar gali atrodyti paviršutiniškas.

T. Dolanas gimė 1950 metais Misūrio valstijoje ir buvo vyriausias penkių vaikų šeimoje. Dar vaikystėje jis atrado pašaukimą kunigystei. Viename iš interviu jis teigia, kad neatsimena tokio gyvenimo laikotarpio, kai nenorėjo būti kunigu. 1976-aisiais jo svajonė išsipildė, ir jis gavo kunigystės šventimus. Dar po 25 metų jis buvo konsekruotas vyskupu, o 2012-aisiais tapo Milvuokio arkivyskupu. Jis su didžiuliu įkarščiu ėmėsi ganytojo darbo, ir jam iš tiesų sekėsi patraukti žmones: parapijos gausėjo, daugėjo ir pašaukimų.

2009 metais T. Dolanas buvo paskirtas Niujorko arkivyskupu. Tai viena didžiausių pasaulyje arkivyskupijų, kurioje gyvena beveik 3 milijonai katalikų.

Kad T. Dolanas turi popiežiaus Benedikto XVI pasitikėjimą, liudija ir tai, jog jam buvo pavesta sudėtinga apaštalinio vizitatoriaus misija į Airiją, kurią krėtė pedofilijos skandalas. Ne mažesnis pasitikėjimo ženklas – tai, kad Niujorko arkivyskupas buvo vienas iš pirmųjų Naujosios evangelizacijos skatinimo tarybos narių. Be šių atsakingų pareigų, kardinolas T. Dolanas darbuojasi ir Rytų bažnyčių bei Socialinės komunikacijos kongregacijose. Galbūt jos nėra tokios įtakingos, tačiau tai galimybė kitiems kardinolams geriau pažinti amerikietį.

Kardinolas T. Dolanas (beje, kardinolo titulą jis gavo tik 2012-aisiais) pastaraisiais metais pagarsėjo kaip nuoseklus JAV prezidento Baracko Obamos kritikas. Ypač jis kritikavo šio politiko iniciatyvas, priešingas gyvybės kultūros puoselėjimui.

Svarbiausiomis kliūtimis, kurios gali gerokai aptirpdyti kardinolo T. Dolano galimybes konklavoje, yra jo prastoka italų kalba ir solidžios darbo Vatikane patirties trūkumas. 

Nepaisant to, kad veikiausiai šiam kardinolui teks ir toliau darbuotis ne Vatikane, bet JAV, verta atkreipti dėmesį į tai, jog praktiškai visi Bažnyčios gyvenimo komentatoriai sutaria, kad per šią konklavą pagaliau ir JAV turi tikrai solidų kandidatą.

Parengė Andrius Navickas

www.bernardinai.lt

Nuotraukose:

1. Kardinolas M. Quellet puikiai suderina intelektą ir pamaldumą

2. Benediktas XVI labai vertino Kvebeko kardinolą ir netgi teigiama, jog yra sakęs, kad tokio įpėdinio labiausiai norėtų (EPA nuotr.)

3. Niujorko arkivyskupas kardinolas Timothy Dolanas („The American Catholic“ nuotr.)

4. Kardinolas T. Dolanas nevengia pasišaipyti iš paties savęs. Daug kuo primena žmonių labai mylėtą popiežių Joną XXIII (EPA nuotr.)

Pirmoji kardonolų kongregacija

http://punskas.pl/?p=30898

Konklavos pradžia dar nenustatyta

http://punskas.pl/?p=31020

Vatikanas , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra