Konferencijos „Šventoji Jadvyga ir Lietuva“ atgarsiai

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. kovo 26 d. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Šventoji Jadvyga ir Lietuva“. Konferencijoje dalyvavo 9 pranešėjai iš trijų šalių – Lietuvos, Lenkijos, Vengrijos.
 
Pranešimų temos įvairios – vienos platesnės, aprėpiančios istorinius Lietuvos, Lenkijos ir Vengrijos, kitų kaimyninių šalių santykius (doc. dr. Rimvydas Petrauskas,Vilniaus universitetas, „Vengrija, Lenkija ir Lietuva: dinastinių unijų paieškos“; dr. Stephen C. Rowell, Lietuvos istorijos institutas, „Lietuva, Moldova ir Vengrija XIV–XV a. sandūroje“; Tomas Baranauskas, Lietuvos istorijos institutas, „Karaliaus Liudviko I santykiai su Lietuva“), kitos temos skirtos įvertinti pačiai šventosios Jadvygos asmenybei, įvairiems (istoriniams, religiniams, kultūriniams) jos sklaidos aspektams (habil. dr. Lidia Korczak, Krokuvos Jogailos universitetas, „Karalienės Jadvygos vaidmuo ir politinis statusas bei istorinis jos, kaip valdovės, atminimas“; prof. habil. dr. Jūratė Kiaupienė, Lietuvos istorijos institutas, „Istorinės atminties profilis: karalienė Jadvyga“; dr. Maria Puskely SSND, Švč. M. Marijos mokyklos seserų vienuolynas, Budapeštas, „Vengrijos šventieji Europoje. Šv. Jadvygos Anžujietės dvasinis portretas“; dr. Vydas Dolinskas, Nacionalinis muziejus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilniaus universitetas, „Šv. Jadvyga Anžujietė ir jos atminimas Vilniaus katedroje“).
 
Doc. dr. Marianne Sághy iš Budapešto, Vidurio Europos universiteto, pranešimą paskyrė moterų valdovių Anžų dinastijos laikais temai  „Moterys ir valdžia Anžų laikais: Elžbieta, Marija, Jadvyga“, o Leokadija Kairelienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos mokslinė sekretorė, pristatė Jogailos ir Jadvygos skulptūrą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
 
Šią unikalią konferenciją organizavo Lietuvos Stepono Batoro vengrų kultūros draugija, Vengrijos Respublikos ambasada Lietuvoje, Vengrijos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos dailės muziejus, Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje.
 
Šventoji Jadvyga (1373 / 1374–1399), kitaip – Anžujietė, – prancūzų bei neapoliečių kilmės Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I Didžiojo jauniausioji duktė, Lenkijos karalienė (nuo 1384 m.) ir Lietuvos vyriausioji kunigaikštienė (nuo 1386 m.), Lietuvos vyriausiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos pirmoji žmona, Katalikų Bažnyčios paskelbta šventąja ir Lenkijos globėja (1997 m.).
 
Krėvos sutartimi paremtos šv. Jadvygos jungtuvės su Jogaila atvėrė kelią etninės Lietuvos krikštui bei Lietuvos ir Lenkijos unijai. Nors Jadvyga tiesiogiai nedalyvavo Lietuvos krikšto akcijoje, ji vadinama Lietuvos apaštale.
 
***
 
Detaliau apie šią šv. Jadvygai skirtą konferenciją nusprendėme pakalbinti jos koordinatorę, doc. dr. Mariją Rubaževičienę, Lietuvos Stepono Batoro vengrų kultūros draugijos pirmininkę.
 
Ar tai pirmoji Lietuvos – Lenkijos – Vengrijos tautų santykiams, kuriuos šiuo atveju įprasmina Lenkijos karalienės ir Lietuvos vyriausiosios kunigaikštienės, taip pat šventosios, Jadvygos, figūra, konferencija? Kas paskatino surengti tokią konferenciją, prisidėjo prie jos rengimo?
 
Mūsų tikslas – atskleisti istorinio sąlyčio taškus tarp Lietuvos ir Vengrijos. Šiuo atveju – tai istorinis laikotarpis, kurio metu ir Lietuva, ir Vengrija turėjo daug bendro su Lenkija, ypač valdovų interesų srityje. Tie įvykiai siejo visas tris šalis.
 
Konferencijos rengimą paskatino suvokimas, kad karalienės ir didžiosios kunigaikštienės šventosios Jadvygos gyvenimas ir veikla yra labai mažai atskleista istoriniuose šaltiniuose, nepelnytai užmiršta žmonių atmintyje.  
 
Konferencijoje „Šventoji Jadvyga ir Lietuva“ dalyvavo trijų šalių – Lietuvos, Lenkijos ir Vengrijos – pranešėjai. Kaip pavyko suburti tokį gausų ir įvairų pranešėjų kolektyvą?
 
Padėjo mokslininkų susidomėjimas, jų pasiryžimas savo laiką skirti karalienės Jadvygos gyvenimui ir veiklai nagrinėti. „Sniego gniūžtės“ metodu, labai natūraliai, beveik savaime susibūrė aukšto lygio istorikų „komanda“.
 
Gal galite išskirti pagrindines konferencijos dalyvių–mokslininkų iš Vengrijos, Lenkijos bei Lietuvos pranešimų tezes? Galbūt ketinama išleisti konferencijos medžiagą?
 
Išskirti būtų labai sunku, nes pranešimo problematika labai plati – jie papildo vienas kitą ir apima platų spektrą: nuo istorinės situacijos įvertinimo, per Jadvygos kilmę (tėvo ir motinos liniją) – iki jos dvasingumo, pasiaukojančio gyvenimo būdo.
 
Taip, konferencijos medžiagą ketiname išleist atskiru leidiniu.
 
Galbūt šia konferencijos tema yra išleista publikacijų ar studijų (turint omenyje visas tris šalis – Vengriją, Lenkiją, Lietuvą)?
 
Atskirų studijų tikrai yra, mūsų noras – sujungti jas, taip pat pateikti ir išsaugoti kuo tikroviškesnį Jadvygos paveikslą.
 
Kokia šv. Jadvygos įtaka krikščioniškajai Europai bei ypač Vengrijai – Lenkijai – Lietuvai, šių šalių kultūriniams mainams prieš 6 šimtmečius ir dabar? Juk šv. Jadvyga įkūrė vyskupystę Vilniuje. Visgi Lietuvoje labiausiai paplitęs vienintelio šventojo Kazimiero kultas.
 
Šventosios Jadvygos įtaką labai sunku įvertinti. Prieš 600 metų ji buvo akivaizdi politinės arenos figūra. Apie jos kaip taikdarės misiją išliko nemažai faktų. Tačiau politiniai interesai tuometinėje Lietuvoje greitai užgožė jos atminimą  Jos garbinimas buvo išsaugotas Lenkijoje ir Vengrijoje. Tik popiežius Jonas Paulius II deramai įvertino karalienės Jadvygos vaidmenį, ir neatsitiktinai katalikų bažnyčioje ji yra suvienytos Europos globėja. Tuo turbūt viskas ir pasakyta. 
 
Šv. Jadvygos tėvas Liudvikas I Didysis įkūrė Pėčo universitetą 1367 m., o su Jadvyga siejamas Krokuvos universiteto atkūrimas, taip pat ir Lietuvių kolegijos prie Prahos įsteigimas. Ar galima sakyti, kad švietimo ir kultūros mecenavimas – šv. Jadvygos giminės (Anžų dinastijos) tradicija?
 
Visais amžiais viena kilmingųjų misijų buvo švietimas, kultūros puoselėjimas. Tai patvirtino ir karalienės Jadvygos gyvenimas.
 
Ar galima daryti prielaidą, kad šv. Jadvyga visgi svarbesnė lenkams (ir vengrams), o ne lietuviams? Juk karalienė Jadvyga priešinosi Vytauto Didžiojo siekiams stiprinti Lietuvos savarankiškumą ir nepriklausomybę nuo Lenkijos…
 
Jadvygos pasiaukojimą dėl Lietuvos krikšto vargu, ar galima būtų pavadinti veiksmu prieš Lietuvos stiprinimą. Jis labiau skatino taikų Lietuvos įsijungimą į Europą, į krikščioniškųjų vertybių pasaulį. O kaip tai vertinti šv. Jadvygos įtaką (pozityvią, ar negatyvią – O. G.) dėl Lietuvos savarankiškumo – tegul diskutuoja istorikai.
 
Ar galima daryti prielaidą, kad šv. Jadvyga sustiprino moterų teises tuometinėje Europoje, tiksliau jos dalyje (Vengrijoje, Lenkijoje), jų siekį įgyti visapusišką išsilavinimą?
 
Kaip konferencijoje pažymėjo prof. Jūratė Kiaupienė – tuometinėje Lietuvoje moterys-valdovės nebuvo įprastas reiškinys – kitaip negu kitų Europos šalių praktikoje. Todėl galima manyti, kad Jadvyga savo išprusimu ir pasiaukojančia meile įrodė, ką gali jauna, trapi moteris-valdovė.
 
Papasakokite plačiau apie Stepono Batoro vengrų kultūros draugijos veiklą. Kokie lietuvių ir vengrų kultūrinio dialogo vaisiai? Gal ketinate surengti ir daugiau panašaus pobūdžio konferencijų?
 
Draugija toliau nagrinės įdomias ir aktualias Lietuvos bei Vengrijos istorines sąsajas.
 
Kad geriau suprastume dabartį, savo bei savo tautos vietą pasaulyje, būtina tiksliau atskleisti sudėtingas istorines ištakas.
 
Dėl konferencijų rengimo – tikrai rengsime, ir dar ne vieną…
 
Nuotraukoje: Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1377–1381, 1382–1384) ir Lenkijos karaliaus (1386–1434) Jogailos žmonos, Lenkijos sosto įpėdinės Jadvygos Anžujietės atvaizdas. (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka)

Voruta. – 2010, bal. 24, nr. 8 (698), p. 10.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra