Konferencija dėl vėjo jėgainių

Autorius: Data: 2012-10-04, 11:58 Spausdinti

Petras VITKAUSKAS

2012 m. rugsėjo 15 d. Suvalkuose įvyko konferencija. Joje dalyvavo asmenys, susidomėję vėjo jėgainių jų gyvenamosiose vietovėse statymo klausimu.

Konferencijos tikslai, kaip sakė jos rengėjas parlamentaras Jaroslavas Zielinskis (Jarosław Zieliński): pasidalinti patirtimi ir žiniomis apie vėjo jėgaines, apie šių investicijų pasekmes aplinkai ir artimiausioms žmonių kartoms, vietos savivaldybėms. Parlamentaras Jaroslavas Zielinskis pabrėžė, kad patys gyventojai prašė intervencijos opiu masiškai planuojamų statyti ir statomų vėjo jėgainių klausimu. Kuo labiau į šią problemą gilintasi, tuo ji rodėsi sudėtingesnė ir kelianti nerimą. Mat Suvalkų, Seinų ir Augustavo apskrityse ima kilti vėjo jėgainės, kurių pasekmės artimiausioms kelioms kartoms nežinomos. Šias investicijas reikia vykdyti apgalvotai, o ne žiūrėti tik lobistų ar savivaldybių poreikių. Pats parlamentaras yra atsinaujinančiosios energijos šalininkas, bet reikia visa tai vykdyti „civilizuotais“ būdais. Gyventojai reiškia protestus vietos savivaldybėse: Seinų, Krasnapolio, Punsko, Prieraslio ir Augustavo. Blogas reiškinys yra tai, kad lobistai primeta tik teigiamą nuomonę apie vėjo jėgaines, o nenori girdėti priešingų minčių, su jomis negailestingai kovoja, naudodami psichologinį terorą, spaudimą ir kitas priemones. Pasinaudoja žmonių patologijomis, tarėjų ir viršaičių silpnybėmis, priveda prie interesų konflikto. Atsiranda bešališkumo problema, kai savivaldybės tarnautojai firmos atstovų lengvai manipuliuojami ir apgaunami dėl kompetencijų trūkumo, toliaregiškos politikos nenumatymo ar jos nebuvimo. Pasirodo, kad vėjo energija yra viena brangiausių, o ne pigiausių, ir ne tokia švari, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Daug ko reikia įrangai pagaminti, transportuoti ir pastatyti. Atsirastų problemų dėl utilizacijos tuo atveju, kai firma bankrutuotų. Kas to imtųsi? Ar pats ūkininkas, savivaldybė? Sutartys nenurodo atsakomybės – tiek teisinės, tiek finansinės. Firmos vengia bet kokio įsipareigojimo, bet kokios atsakomybės, viską suversdamos buvusiam sklypo savininkui. Panašiai būtų su mokėjimu, kai firma formaliai bankrutuotų. Ieškinį reikia pateikti firmos kilmės šaliai, o ne Lenkijai.

Šiuo metu Lenkija iš biudžeto primoka 75% dotacijos vėjo energijos gamybai, todėl vyksta tokia negailestinga vėjo jėgainių invazija. Kol kas jas gali statyti tik firmos, o patys ūkininkai ar gyventojai galės statyti tik nuo 2013 m. pasirodžius atitinkamiems įstatymams. Pateiktas pavyzdys Čekijos – kaip mažos šalies, kuri įvedė draudimą statyti vėjo jėgaines arčiau negu 3 km nuo gyvenamų vietų. Todėl ir Lenkijoje parengtas projektas naujų įstatymų, kur siūloma laikytis 3 km atstumo kaip saugaus žmogaus sveikatai.

Parlamentarė Ana Zalevska (Anna Zalewska), Atsinaujinančiosios energijos šaltinių parlamentinės komisijos narė, pabrėžė, kad mes protestuojame labai tyliai, o apie mūsų kitokią nuomonę ir nepasitenkinimą privalo išgirsti visi, ne tik vietos bendruomenė. Kitu atveju vėjo jėgainės ne tik sunaikins gražų, nepakartojamą gamtovaizdį, bet ir pakenks arti jų gyvenančių žmonių sveikatai. Priminė, kad Lenkijos valstybė iš visos ES daugiausia primoka prie vėjo jėgainių kilovatvalandės. Čia slypi ekspansijos priežastis. Apie 90% vėjo jėgainių įrangos, statomos Lenkijoje, yra sena, o po remonto tampa „nauja“, tenkinančia keliamus reikalavimus. Tampame Europos laužo ir utilizacijos centru. Mat sena technika parduodama į Rytus ir nereikia jos utilizuoti Vakarų Europoje. Vietos aukštosios įtampos linijos yra nepritaikytos ir taps perpildytos, kai prisijungs vėjo jėgainės. Nėra paruoštos bazės. Per didelis kiekis vėjo jėgainių ne tik sudarkys gamtovaizdį, bet ir neleis laisvai atsirasti kitai atsinaujinančiosios energijos įrangai (saulės elementų energija, biodujos, mikroinstaliacijos prie namų). Mat ES veikia apie 15000 lobistų, dirbančių šių firmų naudai. Vėjo jėgainių lobistai norėjo Lenkijoje veikiantį interneto tinklalapį www.stopwiatrakom.pl išpirkti už 800 tūkst. zlotų, kad tik nesigirdėtų esančių prieš vėjo jėgaines balsų, o visi vien tik jas girtų. Tai šlykštus poelgis.

Viską lėmė didelių pinigų galia. Mat girdėti, jog reikia 80-200 tūkst. „kyšio”, kad būtų parašytas teigiamas raportas apie poveikį gamtai. Tokia realybė. Agresyvios firmos žengia nusikalstamus žingsnius, finansuodamos įvairius renginius (tarėjų ir viršaičių ekskursijas su pokyliais, pagėrimais), erdvės planą. Taip „nusiperka“ jų paramą… Be to, vykdo aktyvią smegenų plovimo politiką. Verčia pasirašyti neskaitytas ir neaiškias sutartis, kurias vėliau parduoda kelintai firmai. Firmos sprendžia, ką ūkininkas sėja, stato ar kam aprašo savo ūkį. Jis tampa jų vergu. Kasmėnesinis mokėjimas, pasirodo, priklauso nuo to, ar yra vėjas, ar ne, ar gerai ūkininkas prižiūri ir saugo plotą apie vėjo jėgainę (surenka negyvus paukščius, neleidžia pašalinių žmonių, ypač ekologų, ir pan.). Dažnai viršaičiai kalbasi tik su pasirašiusiais sutartis, o ne su visuomene. Informaciją apie vėjo jėgaines perduoda neefektyviai, tik per Viešosios informacijos biuletenį (BIP) ar paskelbdami valsčiaus lentoje, ir ji nepasiekia plačios visuomenės.

Gyventojai privalo įvertinti savo turtą ir raštu savivaldybei pranešti, kad turtui nuvertėjus reikalaus iš jos finansinio atlyginimo už prarastą vertę. Toks žingsnis gali sulaikyti nuo galimų pasekmių ne vieną savivaldybę. Žmonėms reikia steigti draugijas, kurios vėliau galėtų kovoti dėl visuomenės teisių savo savivaldybėje. Viršaičiai privalo atsakinėti į pateiktus klausimus dėl visų vykdomos procedūros etapų.

Planuojama spalio mėnesį visoms draugijoms kartu kreiptis į premjerą, į parlamentarus. Norima, kad vykdomas procedūras, sutartis, dovanojimus patikrintų valstybinės kontrolės (antikorupcijos) institucijos. Mat atrodo, kad daugeliu atvejų esama pažeidimų (kyšininkavimo).

Vokietijoje jau nėra kur statyti jėgainių, o yra daugiausia protestuojančių draugijų. Patys vokiečiai pripažįsta, kad priversti buvo išmokti vegetuoti – ne gyventi – prie jėgainių. Pamatė jų kenksmingumą ir jau jėgainių nenori, investuoja į saugesnę saulės energiją.

Sklypai, paimti vėjo jėgainėms, gali būti išnaudoti kitiems tikslams, bet tada nei ūkininkas, nei savivaldybė negali veiksmingai protestuoti, nes žemė jau pakeitusi savininką bent 30-čiai metų.

Europoje įsteigta organizacija (www.europejskaplatformaprzeciwnikowfarmwiatrowych.pl), jungianti 22 šalis su maždaug 500 protestuojančių draugijų.

Tarėjas Zbignievas Serafinas (Zbigniew Serafin) iš Jeleniavo valsčiaus pasidalijo savo gyvenimo patirtimi. Jis persikėlė iš Suvalkų į kaimą ieškodamas ramybės. Apie 400 m nuo jo gyvenamosios vietos pastatyta vėjo jėgainė. Triukšmas yra toks didelis, kad negalima ramiai gyventi, miegoti, pailsėti. Nuolat kankina nerimas, galvos skausmai, mirga akyse. Niekur namie negalima rasti ramaus kampelio ir pasislėpti. Kai vieno susitikimo metu paklausė profesoriaus, ką daryti, šis jam patarė dėl sveikatos kuo greičiau iš ten bėgti, kol dar ne vėlu. Bet kur bėgti, kai viso gyvenimo investicija – naujas namas – čia pastatytas? Kas jį pirks? Kas norės šiame pragare gyventi?

Pasirodo, ir savivaldybei ne toks jau didelis pelnas iš mokesčių. Jis juk tarėjas, tai sužinojo, nors ilgą laiką nenorėta to atskleisti. Savivaldybėje keliai taip ir liko nenutiesti, o esamais keliukais vėjo jėgainių link nieks neturi teisės važinėti – tik apsauga ir priežiūra.

Gyventojų skundas dėl blogų gyvenimo sąlygų kažkodėl lieka neišgirstas nei savivaldybės, nei investuotojo. Gyventojams reikia čia merdėti, o ne gyventi. Ar taip gali būti demokratiškoje valstybėje? Ieškoma pagalbos.

Dr. Bogdanas Viečorekas (Bogdan Wieczorek) pasakojo apie labai neigiamą vėjo jėgainių poveikį žmogaus sveikatai. Kadangi pačiam teko netoliese apsigyventi, pradėjo tai tirti. Kol kas naudojasi 30 metų JAV mokslininkų tyrimais, nes mūsų regione jėgainės veikia dar trumpiau. Poveikis yra ilgametis. Jį galima padalyti į tris etapus: I – poveikis iki 4 metų, kai pastebimas padidėjęs žmogaus nervingumas, neramumas, agresija, įtampa, išsiblaškymas, stiprėjanti migrena, epilepsijų padažnėjimas, riemuo, gerklės ir burnos ertmės infekcijos; II – poveikis nuo 5 iki 10 metų, kai nusilpsta imuninė sistema, atsiranda alergijos, kosulys, kardiologinės problemos, krūtinės ir stuburo skausmai, nuolatinis nuovargis ir nuotaikos svyravimai, šlapimo takų kraujavimas, skrandžio gleivinės uždegimas; III – poveikis daugiau kaip 10 metų, kai atsiranda nervų sutrikimai, kraujavimai, hemoroidai, nuolatiniai galvos skausmai, votys, raumenų skausmai, neurologiniai sutrikimai, silpsta regėjimas. Neigiamas poveikis yra tuo stipresnis, kuo atstumas nuo vėjo jėgainės mažesnis.

Varmijos ir Mozūrijos universiteto dėstytojas prof. Edler telefono pokalbio metu pareiškė, kad pagal JAV nepriklausomus (t. y. tokius, už kuriuos nemoka firmos, statančios jėgaines, nes šių firmų finansuojami tyrimai dažniausiai yra šališki) tyrimus, firmų nurodomas 400 m atstumas nuo gyvenamųjų pastatų yra žymiai per mažas. Reikėtų bent 1–3 km. Mat didelis triukšmas, šviesos mirgėjimas, sparnų sukimasis, sklindantys kenksmingi ultragarsai ir bangos blogai veikia žmogaus sveikatą. Pastebėta, kad po 1–2 metų visiškai dingsta paukščiai, jie palieka savo gyvenimo ir maitinimosi vietas. Dingsta vabzdžiai, sliekai. Keičiasi mikroklimatas. Statomi ekranai neapsaugo nuo kenksmingų bangų. Tai primena gaisrininko, kuris pats padega ir pats gesina, istoriją. Taip negalima daryti. Reikia veikti apgalvotai, kad nepakenktume žmogui ir gamtai, kurioje gyvename.

Punsko savivaldybės viršaitis, paklaustas po konferencijos apie įspūdžius, pasakė, kad būtina išgirsti visus argumentus: tiek už, tiek prieš. Čia daugiau girdėta apie neigiamą poveikį gamtai, žmogui, reikalaujamą atstumą nuo jėgainių. Pasisakę mokslininkai, gydytojas, arti jėgainės gyvenantis žmogus. Konferencijoje pristatyta medžiaga – tai informacija ateičiai, sprendžiant investicijos likimą, rengiant erdvės plano studiją, analizuojant poveikio aplinkai raportą. Pabrėžta, kad firmos bando apeiti savivaldybes, pasirašydamos sutartis su ūkininkais, o tik tada kreipiasi dėl procedūrų į savivaldybę, kuri yra juridiškai įpareigota tai vykdyti.

Paklausėme „Sūduvos“ draugijos pirmininkę Onutę Škarnulienę, kaip vertina šį susitikimą. „Gerai, – sakė ji, – kad šia problema pagaliau susidomėjo ir Lenkijos politikai – parlamentarai. Pasirodo, ne tik mūsų savivaldybėje vyksta vėjo jėgainių invazija. Visur, kur atsiranda žmonės, besipriešinantys šioms statyboms, gąsdinama, jog bus uždaromos mokyklos, ateis komisaras į savivaldybę, nebus kelių… Turiu viltį, kad tokių konferencijų dėka žmonės sužinos apie vėjo jėgainių kenksmingumą ir apie investuotojų būdus, kuriais jie nori pasiekti savo tikslus. Tikimės, jog parlamentarai priims įstatymą, kuris reguliuotų vėjo jėgainių nuotolį nuo gyvenamųjų vietų.“

Labai įdomus buvo Varmijos ir Mozūrijos universiteto profesoriaus pasisakymas. Paminėtas jau pastebimas poveikis gamtai – iš plotų, kur stovi vėjo jėgainės, dėl triukšmo, maisto nebuvimo (dingsta sliekai, kirminai ir kt.) paukščiai persikelia į ramesnes vietas. Žmogaus sveikatai jos tikrai nėra abejingos, tik reikia dar daugiau tyrimų pačioje Lenkijoje, nes kol kas tenka remtis užsienio šalių (JAV, Vakarų Europos) ilgamete patirtimi.

Pabaigoje teko pakalbėti su parlamentare A. Zalevska. Paklausėme, kaip Atsinaujinančiosios energijos šaltinių parlamentinė komisija žiūri į prie namų statomus saulės, biodujų įrengimus, vėjo jėgaines ir kitus atsinaujinančiosios energijos šaltinius privačiam naudojimui. Pasirodo, komisija yra už tai, kad patys gyventojai investuotų į šiuos įrengimus ir gautų ES tiesioginę paramą. Svarbu, kad parama nenuplauktų į gigantiškas firmas, kurių pelnas nėra skiriamas vietos gyventojams. Nuo 2013 m. įvedami įstatymai leis gyventojams vykdyti atsinaujinančiosios energijos investicijas prie savo sodybų, o energijos perteklių galima bus atiduoti į bendrą tinklą ar išnaudoti ne tik apšviečiant, bet ir šildant namus.

Šiuo metu pradėta procedūra dėl leidimo statyti Kalinavo kaime vėjo matavimo bokštą. Atlikėjui paliepta papildyti reikiamus dokumentus.

Konferencijos įrašą rasite tinklalapyje:

www.kochamymazury.pl/stowarzyszenie/aktualnosci/59-konferencja – w- suwalkach.html.

„Aušra“, 2012/18

www.punskas.pl

Seinų - Punsko kraštas , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra