Konferencija bendruomenėms „Jaučiuosi saugus“

Autorius: Data: 2018-12-02 , 10:18 Spausdinti

Konferencija bendruomenėms „Jaučiuosi saugus“

Autorės nuotraukos

Inesa DUMBRAVIENĖ, Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene, www.voruta.lt

Smurtas, patyčios, priekabiavimas yra vienos iš aktualiausių nūdienos problemų mūsų visuomenėje. Kasdien apie tai perskaitome spaudoje, sužinome iš televizijos. Tačiau susidūrus akis į akį su šia situacija, arba stebint ją iš šono, nelabai yra aišku kaip tinkamai reaguoti. Trūksta žinių ir kompetencijos. Todėl siekiant prisidėti prie saugios aplinkos kūrimo visuomenėje, skatinti aktyvų pilietiškumą bendruomenėse, pagarbą žmogaus teisėms, užkirsti kelią diskriminacijai ir neapykantai, skatinti saugios ir nesmurtinės aplinkos bendruomenėse kūrimą, Zarasų viešojoje bibliotekoje buvo organizuojama konferencija „Jaučiuosi saugus“, kurią rėmė Lietuvos kultūros taryba.

Konferencija buvo skirta kultūros darbuotojams, bendruomenėms, visuomenei. Joje dalyvavo ir pranešimus skaitė profesionalūs atstovai iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Moterų informacijos centro, psichologai, psichoterapeutai, lektoriai pozityvistai, kurie suteikė žinių, išsklaidė mūsų įsitikinimus, įgalino darbui su vartotojais.

Kiekvieno iš mūsų pareiga yra pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą, o institucijų – reaguoti į bet kurį pranešimą.  Pirmoji pranešimą skaitė Irena Gaigalienė, Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, kuri papasakojo apie naujai įsigaliojusią centralizuotą vaikų teisių apsaugos sistemą, jos valdymą ir koordinavimą; supažindino su pagrindiniais vaiko teisių apsaugos principais.

Pranešėja kalbėjo, kad nuo liepos 1 dienos atsisakyta perteklinių Vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijų, formuojama vienoda teisės taikymo praktika Lietuvoje, visoje šalyje dirbama pagal vienodus standartus – vienijančias vertybes ir tikslus, vykdant vieningus veiksmus. Nuo šiol Lietuvoje už vaikų teisių apsaugą atsakinga Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri turi 12 teritorinių skyrių. Šie skyriai įpareigoti visą parą, taip pat švenčių bei poilsio dienomis, užtikrinti vaiko teisių apsaugą, reaguoti į visus gautus pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus. „Tokių pranešimų apie galimus pažeidimus artimoje aplinkoje padaugėjo. Tai reiškia, kad žmonės vis daugiau pasitiki vaikų teisių apsaugos institucijomis ir nėra abejingi smurtui“, – pasidžiaugė I. Gaigalienė. Remiantis vedėjos pateiktais duomenimis, per pastaruosius keturis mėnesius, Zarasų rajone buvo užfiksuoti 78 pranešimai apie galimą grėsmę vaiko saugumui ir sveikatai. I. Gaigalienė patikino, kad į iškvietimus yra reaguojama operatyviai ir vaiko aplinka vertinama objektyviai. Ir tik tuo atveju, kai nustatoma, kad šeimoje vaikui yra iškilusi grėsmė – jis paimamas ir priglaudžiamas pas artimuosiuos, kol vyksta tyrimas.

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja pasidžiaugė vis didesniu valstybės dėmesiu vaiko teisių apsaugai. Turmanto, Salako, Baibių ir Smalvų bendruomenės yra gavusios finansinę paramą steigti vaikų dienos centrus. Pranešimo pabaigoje I. Gaigalienė linkėjo saugoti vaikus ir jais rūpintis.

Patyčios nėra vaikų žaidimai. Kodėl vaikai tyčiojasi? Nes tėvai tyčiojasi. Psichologė, lektorė Grytė Ruzgė pateikė šūsnį patarimų, kaip atpažinti ir padėti vaikui turinčiam bėdų. Pati lektorė turi didelę darbo patirtį su įvairaus amžiaus žmonėmis, išgyvenančiais tėvų skyrybas, seksualinę prievartą, patyčias, fizinį smurtą, nenorą gyventi, psichoaktyvių medžiagų vartojimą ir kt.

Kaip atpažinti, kad vaikas turi problemų? „Tai dažniausiai išduoda užuominos kalboje, nebaigtos sakyti paslaptys, staigūs pokyčiai, tam tikras nebūdingas elgesys, ženklai ant kūno, mokyklos arba namų vengimas, netvarkinga išvaizda“, – teigė G. Ruzgė. Viena opiausių šiandienos problemų vaikų tarpe – patyčios. Lektorės pateikto vieno tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokytojų nuomone, dažniausiai tyčiojamasi iš mokinių, kurių šeimos yra nepasiturinčios (46 proc.), mokinių, turinčių antsvorį (42 proc.), mokinių turinčių mokymosi sunkumus (42 proc.), lyties stereotipų neatitinkančių mokinių (homofobinės patyčios) (25 proc.). Pranešėja patarė pamačius patyčias jų neignoruoti, nevengti ir netoleruoti. Stengtis išsiaiškinti situaciją ir padėti. Tuo atveju, kai vaikas pasipasakoja, kad iš jo yra tyčiojamasi, nesuversti jam kaltės, nepermesti atsakomybės, nenuneigti jo pasakojimo, nemeluoti, nesijuokti. Lektorė linkėjo išmokti išklausyti, būti pavyzdžiu, leisti prasmingą laiką drauge, neprarasti vaiko pasitikėjimo.

Ar mes vaiką sumušame, ar tik pliaukštelime per užpakalį – padariniai vaiko psichologijai yra tie patys. Kristina Paradnikė, psichologė-psichoterapeutė, lektorė, VšĮ Psichoterapijos ir mokymų centro direktorė kalbėjo apie pirmąją pagalbą kenčiančiam, mokė kaip išgirsti ir palaikyti žmogų, kuris išgyvena emocinius sunkumus.

„Deja, tačiau neišvengiama, kad tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime galima susidurti su žmonėmis, kurie išgyvena įvairius psichologinius sunkumus, liūdi, nerimauja, kenčia arba atsidūrę psichologinėjė krizėje“, kalbėjo psichoterapeutė. Nuo ko pradėti, kaip padėti kenčiančiam žmogui? Pirmiausia K. Paradnikė siūlo išklausyti: nepulti patarinėti, leisti žmogui išsisakyti; suprasti pamėginti suprasti, kas vyksta; gerbti nepulti šaipytis, ignoruoti ar smerkti; palaikyti kiek leidžia galimybes, padrąsinti ir palaikyti žmogų; įvertinus situaciją, kad negalėsi padėti ir matant rizika, kad žmogus gali pakenkti sau kviesti pagalbą. Lektorė patarė pokalbio metu neužsiimti pašaliniais darbais, nepatarinėti neprašomai, nepertraukinėti, nekeisti pokalbio temos, nesakyti, kad viskas bus gerai, neskaityti minčių ir nepulti į fizinį kontaktą.

Baigiant pranešimą K. Paradnikienė linkėjo padėti ne tik kenčiančiam, tačiau nepamiršti ir savęs, prireikus, nebijoti ieškotis pagalbos.

Smurtas – ne problema, kol ne ribinis atvejis. Konferencijoje dalyvavo Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrėjas-konsultantas Mažvydas Karalius ir instituto projektų vadovė Ugnė Grigaitė. Pranešėjai pristatė 2017 m. birželį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuoto tyrimo apie smurtą prieš moteris rezultatus. Atlikti tyrimai atskleidė keletą tendencijų: nors pripažįstame, kad smurtas artimoje aplinkoje neigiamai veikia moterų kasdienybę, tačiau kartu esame įsitikinę, kad dėl to, kas nutiko, yra kaltos pačios moterys. Ekonominė moters nuo vyro priklausomybė, gėdinimo ir nukentėjusiųjų kaltinimo kultūra, tai – pagrindinės priežastys, kas sulaiko nuo kreipimosi pagalbos.

Siekiant keisti požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje imtasi nestandartinių priemonių – išleistas pirmasis Lietuvoje smurto prevencijos komiksas, kurį pristatė U. Grigaitė. Komikse pasakojama Birutės Bebaimės istorija atskleidžia, kokios situacijos laikomos smurtinėmis, kaip elgtis ir kur kreiptis kiekvienoje iš jų, kaip reaguoti aplinkiniams.

Negalime smerkti aukos. Specializuotos pagalbos centro teisininkė Dovilė Masalskienė ir Moterų informacijos centro psichologė Roberta Pauliuščenkaitė kalbėjo apie Specializuotos pagalbos centro veiklą ir nemokamos pagalbos užtikrinimą nukentėjusiam nuo smurto artimoje aplinkoje. Savo pranešime lektorės pateikė priežastis, kodėl moterys, patyrusios smurtą, neišeina ir nebando smurto nutraukti. Tai įstatymų ir savo teisių nežinojimas, informacijos trūkumas, finansinė priklausomybė, baimė netekti vaikų, visuomenės pasmerkimas. Pranešėjos pabrėžė, kad svarbu atsikratyti visuomenėje vyraujančių stereotipų, kad dėl visko yra kalta moteris ir atsakomybę perkelti ant smurtautojo. „To žmogaus gyvenimo negyvenai, nežinai jo patirčių, todėl negali nei teisti, nei smerkti“, kalbėjo psichologė R. Pauliuščenkaitė.

Pozityvumas dvasinė sveikata. Gyvenimo energijos į konferenciją įnešė Jeronimas Laucius, rašytojas pozityvistas, leidyklos „Trys žvaigždutės“ direktorius. Lektorius pasakojo, kad ketverius metus bendradarbiavo su Vasaros 5 ligoninės Psichoterapinio skyriaus nuo depresijos besigydančiais pacientais. Kartu su skyriaus vedėju, žinomu gydytoju psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku dvasinės sveikatos temomis išleido knygas: „Laiškai iš Vasaros 5“, „Atsisveikinu su depresija“, „Jei Tau pasaulis šaltas – sušildyk jį“ ir kt. J. Laucius įsitikinęs, kad jeigu žmogus išmoktų mylėti save, stiprintų savo dvasinę sveikatą, pasitikėjimą savimi, skatintų pozityvų mąstymą ir kūrybiškumą – nebūtų smurto, patyčių, diskriminacijos ir kitų blogybių. Jo nuomone, kiekviena perskaityta knyga gali pakeisti žmogaus gyvenimą.

Apibendrinant, straipsnio autorės pastebėjimu – geriausia nuskambėjusi mintis konferencijos metu, pasakyta rašytojo Jeronimo Lauciaus ir kuri išspręstų daugelį problemų – „Mokėki išeiti iš gyvenimo žmonių, kurie tau linki blogo!“

 

Aktualioji publicistika Zarasų viešoji biblioteka , , ,



Post Your Comments

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra