Konferencija „Tautinių mažumų švietimo politika Europos Sąjungoje: Latvijos patirtis“

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Trečiadienį, 2010 m. spalio 27 dieną, Seime įvyko konferencija „Tautinių mažumų švietimo politika Europos Sąjungoje: Latvijos patirtis“. Ją surengė Seimo parlamentinė grupė „Už latvių ir lietuvių vienybę“ kartu su „Lietuvos ir Latvijos forumo“ asociacija, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga bei Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centru. Po aktyvių diskusijų konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją.

Konferencijoje buvo aptartos aktualios Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo švietimo bei mokslo srityse problemos, ieškoma būdų kaip gerinti tautinių mažumų švietimą ir lengvinti jų integraciją į visuomenę. Jos darbe dalyvavo Latvijos Respublikos parlamento (Seimo) nariai Ina Druvietė ir Imantas Paradniekas. 

„Latvijos tautinių mažumų švietimo politikos patirtis yra viena iš geriausių Europos Sąjungoje. Šioje šalyje yra panaikintas segregacinis modelis, t. y. mokyklų skirstymas pagal kalbą ir etninę priklausomybę. Tokia švietimo sistema pastebimai skatina piliečių integraciją“, – tvirtino Seimo narys, parlamentinės grupės „Už latvių ir lietuvių vienybę“ pirmininkas Gintaras Songaila. 

Didelį atgarsį sukėlė Latvijos Respublikos parlamento narės I. Druvietės pranešimas. Seimo narė supažindino su sėkmingai funkcionuojančios vieningos švietimo sistemos patirtimi Latvijoje. Kaimyninėje šalyje yra įdiegta dvikalbio švietimo sistema, kuria remiantis 60 proc. dalykų dėstomi latvių kalba.  

„Į tautinių mažumų švietimo politiką ir kryptingumą visuomet buvo žiūrima atsižvelgiant į Latvijoje nustatytą vieningą švietimo politiką“, – tvirtino I. Druvietė.  

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo perspektyvas kultūros ir švietimo politikoje apžvelgė Latvijos Seimo išrinktasis narys I. Paradniekas. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys kalbėjo apie Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo projektą ir tautinių bendrijų integraciją. Tema „Lietuvos tautinių mažumų švietimas Europos Sąjungos kontekste“ pasisakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr.  Alvydas Butkus. 

Konferencijos dalyviams buvo pristatyta paroda, skirta Suvalkų sutarties 90-mečiui ir Vilniaus krašto sugrąžinimui, parengta iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių.

Konferencijos „Tautinių mažumų švietimo politika Europos Sąjungoje: Latvijos patirtis“ rezoliucija 

Vilnius, Lietuvos Respublikos Seimas, 2010 m. spalio 27 d.

Lietuva ir Latvija, būdamos etniškai artimos bei panašaus dydžio kaimyninės valstybės, taip pat turėdamos panašią pastarųjų šimtmečių istoriją, priklausančios toms pačioms tarpvalstybinėms struktūroms – ES ir NATO, dar nepakankamai gerai derina savo vidaus politiką ir įstatymų leidybą, nors pasaulyje abi šalys (kartu su Estija) suvokiamos kaip vienas Baltijos šalių regionas.

Vienas iš esminių vidaus politikos skirtumų yra nevienoda tautinių mažumų švietimo politika Lietuvoje ir Latvijoje. Skirtingai nuo Latvijos, Lietuvoje yra neproporcingai išpūstas valstybės finansuojamų tautinių mokyklų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų. Be to, kai kurių Lietuvos tautinių mažumų mokyklose dalykai visai nedėstomi valstybine kalba, o tai apsunkina tų tautinių mažumų integraciją į visuomenę, stumia jas į tam tikrą izoliaciją ar net dezintegraciją, supriešina su likusiąja Lietuvos visuomenės dalimi. Valstybinės kalbos ignoravimas Lietuvos tautinių mažumų mokyklose sudaro destabilizacijos precedentą ir kitose Baltijos šalyse. 

Konferencija siūlo:


1.
Lietuvai, kaip Baltijos regiono šaliai, taikyti panašius  kriterijus, kokie taikomi Latvijai ir Estijai.

2. Lietuvoje Latvijos tautinių mažumų švietimo praktiką laikyti pavyzdine, kaip tai pripažinta visoje Europos Sąjungoje.

3. Lietuvos tautinių mažumų mokyklose dalį dalykų, pirmiausia istoriją, geografiją, fiziką, chemiją ir matematiką, pradėti dėstyti valstybine kalba.

4. Atlikti mokytojų atestaciją, per kurią būtų patikrintos jų valstybinės kalbos žinios beisugebėjimas dėstyti ja savo discipliną.

5. Patikslinti įstatymus, paliekančius galimybę įvairiai interpretuoti valstybinės kalbos vartojimo Lietuvos Respublikoje praktiką. Sugriežtinti pareigūnų atsakomybę už valstybinės kalbos įstatymo nesilaikymą ar nesugebėjimą jo laikytis.

6. Lietuvos ir Latvijos Švietimo ir mokslo ministerijoms rengti reguliarius darbinius susitikimus, per kuriuos būtų keičiamasi tautinių mažumų švietimo patirtimi bei aptariami kiti abiem šalims aktualūs švietimo klausimai.

7. Glaudžiau bendradarbiauti Lietuvos ir Latvijos parlamentinėms grupėms, rengiant vieną ar kitą įstatymą tautinių mažumų ir kt. klausimais.

8. Nustatyti, ar skirtingų lietuvių kalbos ir valstybinės kalbos brandos egzaminų toks pat svertinis  koeficientas nepažeidžia lygių galimybių principo mokytis Lietuvos aukštosiose mokyklose. 

Kartu konferencija reiškia nusistebėjimą kai kurių Lenkijos Respublikos pareigūnų ir politikų atviru kišimusi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus.

Sigitos Nemeikaitės nuotr.

Nuotraukose:

1. Konferencijos metu. Iš kairės: V. Stundys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, Latvijos Seimo (Saeimos) narė I. Druvietė, Seimo narys G. Songaila, Vytauto Didžiojo universiteto habil. dr. A. Butkus, Latvijos Seimo (Saeimos) išrinktasis narys I. Paradniekas, D. Paradniecė
2. Seimo narys G. Songaila (pirmas iš kairės), vienas iš konferencijos iniciatorių
3. Konferencijos dalyviams buvo pristatyta paroda, skirta Suvalkų sutarties 90-mečiui ir Vilniaus krašto sugrąžinimui, parengta iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių. Ekspoziciją pristatė Nijolė Balčiūnienė (centre), Seimo nario G. Songailos padėjėja
4. Parodos atidaryme Seime dalyvavo folkloro ansamblis „Vilnelė“

Voruta. – 2010, lapkr. 6, nr. 21 (711), p. 1, 4.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra